- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-15
- Bylos Nr.
- II-253-1034/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01378-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas
dalyvaujant skundą padavusio asmens V. M. (V. M.) atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Dimitrijus Fomkin),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Dimitrijaus Fomkino skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-13976-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-13976-2022 V. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 360 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 900 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda V. M. paskirta dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus (toliau – Skyrius) Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai 2022 m. vasario 14 d. patikrino statinius, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje, Vilniuje, žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis statinių yra už sklypo ribų (toliau – ir Statiniai), ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Patikrinimo metu nustatyta, kad Statinių būklė neatitinka esminių statiniams keliamų reikalavimų ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Statinius įrengė ir eksploatavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė). Skyrius 2022 m. liepos 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) teikė Bendrovei įpareigojimą imtis priemonių, kad būtų pašalintas Statinių keliamas pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai bei apie šio įpareigojimo įvykdymą per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos informuoti Skyrių. Atsakymo apie įpareigojimo įvykdymą Skyrius iki šiol negavo. Skyriaus specialistai 2022 m. rugsėjo 6 d. pakartotinai patikrino Statinius ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Patikrinimo metu nustatyta, kad jokie Statinių griovimo, remonto ar tvarkymo darbai nebuvo vykdomi. Statinių būklė neatitinka esminių statiniams keliamų reikalavimų ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. atstovas advokatas D. Fomkinas skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Nurodo, kad nėra ginčo, jog skundžiamame nutarime nurodytų statinių naudotojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)”, bet priešingai negu nurodyta skundžiamame nutarime, pareiškėjas nėra UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius. Nors iki šiol Juridinių asmenų registre yra įrašas, kad suinteresuotas asmuo V. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, bet Bendrovės direktoriumi jis dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) pabaigoje įmonėje trūko finansinių išteklių, pareiškėjui nebuvo mokamas darbo užmokestis ir jis pasinaudojo teisniu reglamentavimu, t. y. sustabdė darbo sutarties vykdymą, o nuo (duomenys neskelbtini) jo draudžiamasis laikotarpis įmonėje visiškai nutrūko (prašymas nutraukti darbo santykius buvo įteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui D. V.). Tai, kad pareiškėjas nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, yra nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-32299-868/2021. Ši byla buvo nagrinėta pagal pareiškėjo antstolio Mindaugo Dabkaus pareiškimą. Teismas, išnagrinėjęs antstolio pareiškimą, nustatė, kad V. M. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėjo, kad išieškotojai kreipėsi į antstolio kontorą su vykdomuoju raštu (duomenys neskelbtini), kai tuo metu V. M. jau įmonėje nedirbo. Ta aplinkybė, kad iki šiol Registrų centre V. M. yra paviešintas kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nesudaro pagrindo V. M. laikyti įmonės vadovu, nes jo darbiniai santykiai su įmone „(duomenys neskelbtini)“ nutrūko jau (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo V. M. atstovo advokato D. Fomkino skundo netenkinti, nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad Statinius įrengė ir eksploatavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, Administracija vadovaudamasi viešuosiuose registruose esančiais duomenimis nustatė, kad Bendrovės direktorius yra V. M., kuris pagal nustatytus pažeidimus neįvykdė Administracijos teikto reikalavimo, nesiėmė priemonių, kad būtų pašalintas Statinių keliamas pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje, Vilniuje, neatitinka esminių statiniams keliamų reikalavimų ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, tai patvirtina į bylą teikiami faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai. Administracija dėjo visas pastangas informuoti pareiškėją apie nustatytus pažeidimus bei administracinės atsakomybės taikymą, o tai, jog pareiškėjas nėra Bendrovės direktorius, nesudaro pagrindo jį atleisti nuo atsakomybės, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnis nustato, kad kai pasikeičia juridinio asmens valdymo organų duomenys, duomenų ir dokumentų teikėjas per 30 dienų nuo pakeitimų padarymo dienos privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus Juridinių asmenų registre. Dabar jau buvęs Bendrovės direktorius nevykdė teisės aktų reikalavimų, t. y. nepateikė duomenų apie pasikeitusius juridinio asmens valdymo organų duomenis. Nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo civilinės bylos Nr. 2VP-32299-868/2021 šalis, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti apie minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes. Turėtų būti keliamas klausimas ir dėl juridinių asmenų registre teikiamos neteisingos informacijos apie Bendrovės vadovą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. atstovas advokatas D. Fomkinas nurodė, kad palaiko pateiktą skundą, prašo jį patenkinti. V. M. nuo (duomenys neskelbtini) nėra įmonės direktorius. Nors informacija registruose nėra juridinį faktą patvirtinantis duomuo, bet teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi Sodros duomenimis, iš kurių matyti, kad V. M. nuo (duomenys neskelbtini) nėra direktorius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė nurodė, kad Administracija rėmėsi viešuosiuose registruose esančia informacija, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra V. M., surašė jam administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo paskyrė baudą. V. M. nesiėmė veiksmų pašalinti statinių, kurie kelia grėsmę žmonių gyvybei ir saugumui. Nei Vilniaus miseto savivaldybės administracija, nei Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo informuoti apie nutartį ir nežinojo apie tai, kad V. M. nėra Bendrovės direktorius. Vilniaus mieto savivaldybės administracija visais būdais siekė susisiekti su pareiškėju jo paties nurodytais adresais ir el. pašto adresais, bet pareiškėjas į tokius pranešimus nereagavo.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo byla grąžintina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai.
ANK 567 straipsnyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. administracinėn atsakomybėn traukiamam V. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 360 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 27 d. nutarimu V. M. už ANK 360 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda.
Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo protokolas administracinio nusižengimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi protokole nurodyto nusižengimo esmė ir veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.
ANK 609 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašo administracinį nurodymą, kuriame: 1) nurodoma, kokio dydžio piniginę baudą siūloma sumokėti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui ir, kai už padarytą veiką šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nustatytas privalomas specialiosios teisės atėmimas, – kokios trukmės specialiosios teisės atėmimas skiriamas asmeniui; 2) nurodoma, per kiek laiko, kokiu įmokos kodu ir į kokią sąskaitą asmuo turi sumokėti baudą, taip pat laikas ir vieta, kur turi būti atiduotas šio kodekso 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduotas laikinasis dokumentas ar kitas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas; 3) išaiškinama, kad, nesumokėjus baudos arba neatidavus šio kodekso 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduoto laikinojo dokumento ar kito specialiąją teisę patvirtinančio dokumento nustatytu laiku, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas institucijai, kurios pareigūnai įgalioti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka; 4) nurodomi šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje už asmens padarytą administracinį nusižengimą nustatytos baudos minimalus ir maksimalus dydžiai ir specialiosios teisės atėmimo minimalus ir maksimalus terminai.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 610 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, o jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 414 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417 straipsnyje, 418 straipsnio 1 dalyje, 419 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje, – minimalią baudą, nustatytą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą.
ANK 610 straipsnio 2 dalis įtvirtina atvejus, kai administracinis nurodymas negali būti surašomas, t. y., kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta didesnė negu vieno tūkstančio penkių šimtų eurų maksimali bauda; 2) asmuo per metus padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, išskyrus šio kodekso 414 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417 straipsnyje, 418 straipsnio 1 dalyje, 419 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus; 3) asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, vengė patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo; 4) administracinis nusižengimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, kuri nėra visiškai atlyginta; 5) šio kodekso specialiojoje dalyje už asmens padarytą veiką nustatytas privalomas turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas; 6) asmuo padarė administracinį nusižengimą, susijusį su naudojimusi šio kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta specialiąja teise, šios teisės neturėdamas arba kai ji iš asmens buvo atimta.
Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 28 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, jame nebuvo įrašytas administracinis nurodymas. Teismas pažymi, kad ANK 360 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Vadinasi, ANK 360 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta maksimali bauda neviršija vieno tūkstančio penkių šimtų eurų (ANK 610 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenų matyti, kad anksčiau V. M. už tokio pobūdžio nusižengimus nėra baustas administracine tvarka, todėl inkriminuojamas administracinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip pakartotinis (ANK 610 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas nenustatė ir kitų pagrindų, numatytų ANK 610 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5, 6 punktuose, kurių pagrindu V. M. į administracinio nusižengimo protokolą negalėjo būti įrašytas administracinis nurodymas, kuris yra sudėtinė administracinio nusižengimo protokolo dalis. Administracinio nusižengimo protokole nenurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. M. prašymas nerašyti jam administracinio nurodymo, administracinio nusižengimo bylos medžiagoje duomenų apie tokį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą prašymą nėra (ANK 609 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje buvo visos būtinosios sąlygos administraciniam nurodymui į administracinio nusižengimo protokolą įrašyti. Byloje nenustatyta ANK 610 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių administracinis nurodymas negalėjo būti surašytas, taip pat nėra pateiktas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo. Teismas pažymi, kad nesurašius administracinio nurodymo, buvo apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybė pasinaudoti įstatymo suteikta teise savanoriškai įvykdyti administracinį nurodymą ir sumokėti pusę jam skirtinos minimalios baudos. Vadinasi, jau pradinėje administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo stadijoje buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas, kuris gali būti ištaisytas tik grąžinus bylą į pirminę proceso stadiją – administracinio nusižengimo protokolui su administraciniu nurodymu surašyti. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog ANK 609 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma yra imperatyvi, todėl joje nustatytų reikalavimų nevykdymas reiškia esminį proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtam nutarimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-47-222/2019, 2AT-59-689/2019).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad administracinio nusižengimo protokolo trūkumas, neįrašius į V. M. surašytą administracinio nusižengimo protokolą administracinio nurodymo, yra esminis, trukdantis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, bei pažeidžiantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises. Taigi, yra pagrindas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-13976-2022 ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.