Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-107-851/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-13
Bylos Nr.
1S-107-851/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-2919-2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aiva Survilienė
Pareiškėjas
O. G.
Kaltinamasis
J. G.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-107-851/2021
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12; 2.14.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. G. (toliau tekste ir – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021-03-02 nutarties, kuria taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (iki 2021-06-03) kaltinamojo J. G. naudojamam keleiviniam automobiliui „Audi Q7 3.0 TDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra kaltinamojo tėvas O. G..

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su baudžiamąja byla Nr. 1-419-880/2021,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose kartu su kaltinamuoju aktu 2021-02-18 gauta baudžiamoji byla Nr. 1-419-880/2021 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-2919-2019) , kurioje J. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, o Ž. Š. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

2. Nukentėjusysis R. S. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 7600 eurų turtinės žalos ir 5000 eurų neturtinės žalos bei dėl 1000 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2020-05-22 prokurorės I. Kurilo (toliau tekste ir – prokurorė) nutarimu buvo laikinai (iki 2020-11-22) apribotos J. G. nuosavybės teisės į automobilį Audi Q7 3.0 TDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) uždraudžiant jį valdyti, parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti transporto priemonę. Automobilis įvertintas 8530,00 Eur. Laikinas nuosavybės apribojimas prokurorės 2020-11-18 nutarimu buvo pratęstas iki 2021-02-22. Be to, prokurorės 2020-12-22 nutarimu, tenkinus O. G. prašymą, buvo leista O. G. naudotis automobiliu savo būtiniems poreikiams tenkinti, uždraudžiant jį parduoti, dovanoti, nuomoti, įkeisti, ar kitaip perleisti transporto priemonę.

4. 2021-02-18 byla kartu su kaltinamuoju aktu perduota Vilniaus regiono apylinkės teismui. 2021-02-19 nusišalinus teisėjai, byla 2021-02-23 persiųsta Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams, kur ji gauta 2021-02-25, tai yra jau pasibaigus prokurorės 2020-11-18 nutarimu nustatytam laikinojo nuosavybės teisių apribojimo terminui.

5. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, bylą nagrinėti paskirtas teisėjas 2021-03-02 nutartimi naujai paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo J. G. naudojamam ir valdomam keleiviniam automobiliui „Audi Q7 3.0 TDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso kaltinamojo tėvui O. G., nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą – draudimą nurodytą turtą valdyti, parduoti, dovanoti, nuomoti, įkeisti ar kitaip perleisti, – areštuoto turto saugotoju paskiriant O. G..

II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

6. Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021-03-02 nutartį. Teismui nusprendus, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021-03-02 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, prašo leisti jam (pareiškėjui), automobilio Audi Q7 3.0 TDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkui naudoti šį automobilį savo poreikių tenkinimui, nes tai, pasak pareiškėjo, neturės neigiamos įtakos nukentėjusiojo R. S. civilinio ieškinio užtikrinimui bei galimam automobilio konfiskavimui.

6.1. Teigia, jog nutartis yra nepagrįsta. Pasak pareiškėjo, jis jokio nusikaltimo nepadarė, pinigines lėšas kaupė visą gyvenimą, dirbo ir gaudavo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, todėl ir automobilio pirkimui, ir pragyvenimui pilnai pakako lėšų, atsižvelgiant ir į sugyventinės gaunamas pajamas. Visi šiuos teiginius patvirtinantys dokumentai, pasak pareiškėjo, yra pateikti.

6.2. Nurodo, jog automobilis priklauso jam – tai skundžiamoje nutartyje, pareiškėjo teigimu, patvirtino ir pirmosios instancijos teismas. Sūnus J. G. į jį jokių turtinių teisių neturi, todėl jam, (pareiškėjui) neaišku, kodėl teismas skundžiamoje nutartyje konstatuoja, kad automobilis priklauso J. G..

6.3. Taip pat nurodo, jog 2020-05-22 prokurorės I. Kurilo nutarimu paskirto laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo tęsiamas ne vieną kartą, tačiau iš skundžiamos nutarties nėra aišku, ar ši procesinė prievartos priemonė yra skiriama iš naujo, ar tęsiama, nes skundžiamoje nutartyje tai neaptariama.

6.4. Teigia, jog 2020-12-22 prokurorės nutarimu buvo leista jam O. G. naudotis automobiliu asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau skundžiama nutartimi vėl nustatomos sąlygos, kad nei jis (pareiškėjas), nei kiti jam artimi asmenys negali naudotis automobiliu kasdieninėje veikloje. Pasak pareiškėjo, toks apribojimas yra perteklinis ir pažeidžia jo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, Konstitucijos saugomas nuosavybės teises, nes jis nėra padaręs jokio nusikaltimo ar nusižengimo, o turtas įgytas už jo asmenines lėšas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į pareiškėjo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

pareiškėjo O. G. skundas netenkinamas.

8. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti.

9. Konstitucijos, kitų įstatymų, taip pat tarptautinių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog nuosavybės teisės gali būti ribojamos, kad būtų išvengta kitų asmenų teisių pažeidimo. (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. nutarimas).

10. P. K. riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. P. K. teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui (Konstitucinio Teismo 2002 kovo 14 d. nutarimas).

11. Pagal BK 116 straipsnį proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.

12. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

13. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

14. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

15. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo. Šis turtas, perleistas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, iš šio asmens konfiskuojamas, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) turtas perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 2) turtas perleistas kaltininko šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams; 3) turtas perleistas juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 4) asmuo, kuriam perleistas turtas, arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas įgytas nusikalstamu būdu ar neteisėtomis kaltininko lėšomis. Kai konfiskuotinas visas turtas arba jo dalis yra paslėpta, suvartota, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto ar jo dalies vertę atitinkančią pinigų sumą.

16. Laikiną nuosavybės apribojimą skiria prokuroras nutarimu, ne ilgesniam kaip šešių mėnesių terminui. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. (BPK 151 straipsnio 6, 7 dalys).

17. Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog teismai, svarstydami procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – paskyrimo (pratęsimo) teisėtumą ir pagrįstumą nesprendžia kaltės klausimo iš esmės ir nevertina įrodymų. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tik patikrina, ar yra pakankamas pagrindas taikyti šią priemonę. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą, šiuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti nusikalstamu būdų gautą turtą. Kartu aukštesnysis teismas pažymi, kad nors šioje baudžiamojoje proceso stadijoje dar nėra galimybės konstatuoti visas įstatyme numatytas sąlygas, kuomet yra taikomas turto konfiskavimas, tačiau laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo atveju visų šių sąlygų konstatavimas nėra privalomas. Šiuo atveju pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti apie tokios galimybės realumą, kas šiuo atveju yra nustatyta. Netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – į skundžiamoje nutartyje nurodytą turtą, civilinio ieškinio užtikrinimas bei galimas turto konfiskavimo įvykdymas būtų apsunkintas. Gi, tuo atveju, kai laikinas nuosavybės teisių apribojimas tampa nebereikalingas, jis panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

18. Susipažinęs su baudžiamosios bylos duomenimis, pareiškėjo skundu, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje yra neišnykę teisiniai pagrindai ir sąlygos taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą minėtam kaltinamojo J. G. naudojamam ir valdomam keleiviniam automobiliui „Audi Q7 3.0 TDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso kaltinamojo tėvui O. G..

18.1. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-419-880/2021 J. G. yra kaltinamas ne tik nesunkaus (BK 284 straipsnis) nusikaltimo, bet ir sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Nagrinėjamu atveju O. G. nuosavybės teisė į automobilį laikinai apribota, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį ir automobilio, kaip galimai baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos rezultato (netiesiogiai iš jos gauto turto), konfiskavimą. Byloje esantys duomenys (nukentėjusiojo R. S., liudytojų parodymai, neviešų procesinių prievartos priemonių taikymo rezultatai ir kita rašytinė bylos medžiaga), leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamieji J. G. galėjo pagrobti nukentėjusiojo R. S. turtą, kurį realizavus galimai ir buvo nupirktas automobilis „Audi Q7 3.0 TDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

18.2. Nors O. G. kaltinimai nėra pareikšti ir jis nėra materialiai atsakingas už kaltinamojo J. G. veiksmus, tačiau bylos duomenimis J. G. galimai ir yra tikrasis automobilio pirkėjas, o jo tėvas O. G. šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje įvardintas pirkėju, tikslu galimai nuslėpti tikrąjį šio automobilio savininką. Taip manyti leidžia byloje esantys duomenys – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuota informacija, todėl, atsižvelgiant į J. G. pareikštų kaltinimų turinį, tiriamų nusikalstamų veikų pobūdį, vien ta aplinkybė, kad automobilį „Audi Q7 3.0 TDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurį realiai valdė bei naudojo kaltinamasis J. G., nuosavybės teise priklauso kaltinamojo tėvui O. G., gim. (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad jis negali būti konfiskuotas, jeigu bylos nagrinėjimo metu bus nustatytos šio turto konfiskavimo sąlygos.

19. Dėl pareiškėjo prašymo leisti jam naudoti automobilį asmeniniams poreikiams tenkinti, pažymėtina, kad nuosavybės teisės į minėtą automobilį skundžiama nutartimi apribotos tik iš dalies, paliekant pareiškėjui teisę naudotis šiuo automobiliu. Konkrečias naudojimosi šiuo automobiliu ribas savo nuožiūra turi nustatyti baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas.

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad, perdavus bylą nagrinėti teismui, šioje baudžiamojo proceso stadijoje laikinas nuosavybės teisių apribojimas J. G., gim. (duomenys neskelbtini), naudojamam ir valdomam keleiviniam automobiliui „Audi Q7 3.0 TDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą – draudimą nurodytą turtą valdyti, parduoti, dovanoti, nuomoti, įkeisti ar kitaip perleisti, areštuoto turto saugotoju paskiriant O. G., – taikytas teisėtai ir pagrįstai. Netaikant laikino O. G. nuosavybės teisės apribojimo, šis automobilis gali būti paslėptas, perleistas ar kitaip apsunkintas arba taptų neįmanomas civilinio ieškinio išsprendimas ir (ar) galimo turto konfiskavimas. Duomenų, pagrindžiančių, kad paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pareiškėjo O. G. teises varžo akivaizdžiai labiau, negu reikia šios procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti, nėra, jos taikymas neprieštarauja proporcingumo principo reikalavimams (BPK 11 straipsnio 1 dalis) bei formuojamai teismų praktikai. Pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021-03-02 nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 151 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo O. G. skundą atmesti, ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-02 nutartį

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Aiva Survilienė