Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi K. E. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarties K. E. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šančių ir Panemunės policijos nuovados tyrėjo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 23NT-21238870-14 (toliau – Nutarimas) nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos buvo nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal K. E. skundą dėl galimai padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 str., nepradėti.

Be to, skunde nurodoma, kad ATPK 293 str. nustato, jog „Skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pageidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dieną nuo nutarimo priėmimo dienos“. Tokiu būdu, nors skundas buvo iš­siųstas 5 valandos po 2014-11-25 vidurnakčio (kai internetas jau veikė), skundo padavimo terminas iš esmės nebuvo praleistas, nes skundo padavimas tai nėra tik išsiuntimas, tai yra ir jo pristatymas – skundo padavimas pareigūnui, kuris jį priima. Dažnai procesiniai dokumentai pasiekia adresatus jau po termino suėjimo, tačiau tai nesutrukdo juos priimti. Nuo 17:00 val. iki 8:00 val. niekas policijoje el. pašto netikrina ir gautos korespondencijos neregistruoja. Taigi, šiuo atveju skundo padavimo terminas iš esmės nebuvo praleistas, nes net ir išsiuntus skundą iki 2014 m. lapkričio 25 dienos, 24 valandos, Kauno AVPK Kauno m. Panemunės PK jis būtų gautas tik 2014 m. lapkričio 26 d. 8:00 val. ryte, t. y., tuo pačiu metu, kaip ir buvo gautas. Tokiu būdu, skundas policijai buvo paduotas laiku, ir formalus išsiuntimo termino (bet ne padavimo termino) praleidimas 5 valandomis negalėjo sukelti ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes skun­do gavimo įstaigoje terminas (padavimo policijai terminas) nebuvo praleistas. Tačiau teismas į šiuos ar­gumentus neatsižvelgė, o priėmė tikrovės neatitinkančiomis išvadomis grįstus formalius sprendimus, visiškai prieštaraujančius logikos dėsniams, teisingumo ir sąžiningumo principams, kuriais teismas savo darbe turėtų vadovautis. Tokiu būdu, teismas nevertino situacijos iš esmės, o atėmė iš jo galimybę ginti savo teises apskundžiant policijos pareigūnų veiksmus, kuriuos pagal ATPK jis gali skųsti tik teismui.

Jei teismas laiko terminą skundui paduoti praleistu, tai terminų praleidimas sukelia teisines pasekmes, dėl kurių asmuo nebegali įgyvendinti savo teisių ir atlikti procesinių veiksmų. Todėl svarbu, kad Lietuvos teisinėje sistemoje būtų užtikrinta reali galimybė ginti pažeistas teises net ir praleidus procesinius terminus. Teismas, atmesdamas prašymą, pratęsti formaliai galimai praleistą terminą skundui paduoti, neatsižvelgė į pačios apeliacijos svarbą, t. y. į tai, kad įstatyme numatyta, jog šiuo atveju policijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas būtų patikrintas teismo, kai šito siekia bent viena proceso šalis. Teismas nesvarstė, ar sankcija už pareiškėjo galimą piktnaudžiavimą teise yra adekvati teisės į apeliaciją atėmimui.

Motyvuojamoji dalis

K. E. atskirasis skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino pateisinamomis aplinkybėmis, dėl kurių buvo praleistas apskundimo terminas, K. E. nurodytas aplinkybes ir atmetė jo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.

ATPK 293 straipsnyje įtvirtinta, jog skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Taigi, įstatyme prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą numatytas kaip būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą. Pabrėžtina, jog įstatyme numatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nebus ginama.

K. E. atskirajame skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismui adresuotas skundas buvo išsiųstas į Kauno AVPK Kauno m. Panemunės PK elektroniniu paštu asmenų aptarnavimo Kauno AVPK taisyklėse nurodytais adresais 2014 m. lapkri­čio 26 d., 5 val. ryte, o ne vėliau, kaip nurodo teismas, tačiau šis pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas. Iš elektroninių laiškų nuorašo (b. l. 1) matyti, kad pranešimas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariate gautas 2014 m. gruodžio 2 d. ir tą pačia dieną buvo perduotas nagrinėti. Pareiškėjas, manydamas, kad jo galimai išsiųstus dokumentus Kauno apskrities VPK darbuotojai turėjo gauti 2014 m. lapkričio 26 d., turėjo galimybę po 2 darbo dienų, kaip pats nurodė pranešime, kreiptis į instituciją dėl skundo gavimo faktą patvirtinančio dokumento, tačiau tą padarė tik praėjus 7 dienoms, t. y. 2014 m. gruodžio 2 d., kas tik patvirtina jo nerūpestingą domėjimąsi skundo priėmimo eiga. Elektroniniai laiškai, siunčiami internetu, yra gaunami nedelsiant arba per labai trumpą laiko tarpą, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti, kad jeigu K. E. būtų tinkamai elektroniniu būdu išsiuntęs skundą, tai jį institucija būtų gavusi tą pačią dieną. Pareiškėjas prie atskirojo skundo pridėjo išrašus iš straipsnių apie mobiliojo interneto sutrikimus, tačiau straipsniuose minimas mobiliojo interneto ryšio sutrikimų laikas neatitinka to laiko, kuriuo pareiškėjas neva išsiuntė skundą institucijai, t. y. 2014 m. lapkričio 26 d., 5.00 val. Be to, esant interneto ryšio sutrikimams, pareiškėjo siųstas laiškas negalėtų atsirasti skiltyje „Išsiųsti laiškai“, kadangi, nesant interneto ryšio, elektroninių laiškų išsiųsti neįmanoma.

Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, ATPK 293 straipsnyje nustatyta, jog skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, tačiau visiškai nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, jog svarbus yra skundo gavimo momentas institucijoje. Sutiktina su argumentu, kad tiek padavus skundą 2014 m. lapkričio 25 d. iki 24 val., tiek iki 2014 m. lapkričio 26 d., 8.00 val., labiausiai tikėtina, kad skundas institucijoje būtų registruojamas nuo 2014 m. lapkričio 26 d., 8.00 val., tačiau, kaip jau buvo minėta, ATPK 293 straipsnio prasme svarbus yra ne skundo gavimo ar registravimo, tačiau padavimo momentas, kuris baigėsi 2014 m. lapkričio 25 d. 24 val.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai prašo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Nutarimo apskundimo terminą, kadangi tam nenustatyta jokių svarbių termino praleidimo priežasčių. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad terminas skundui paduoti praleistas nežymiai (septynias dienas), tačiau paduodamas apeliacinį skundą K. E. neprašė atnaujinti nutarimo apskundimo terminą, dėl ko šis procesas užsitęsė dar ilgiau, tokį prašymą jis pateikė tik 2014-12-18. Jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių anksčiau tiesiogiai ar per atstovą pateikti apeliacinį skundą, taip pat prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, pateisinančių šį delsimą, K. E. nenurodė.

Taigi, savo procesine teise skųsti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą, K. E. pasinaudojo neoperatyviai, neatidžiai, nebuvo rūpestingas. Elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, jis galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas laiku įgyvendinti teisę į apeliaciją, tačiau to nepadarė. Manytina, kad, siekdamas realizuoti apeliacijos teisę, jis neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai. Kadangi terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties K. E. subjektyvių veiksmų (nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus), todėl jo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi atmestas pagrįstai, taigi tenkinti K. E. atskirąjį skundą įstatyminio pagrindo nėra.

Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad K. E. su pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pradėjimo pagal ATPK 188 straipsnį kreipėsi 2014 m. spalio 8 d., kas savaime patvirtina, jog pažeidimas galėjo būti padarytas ne vėliau nei šią dieną. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Taigi, net ir nustačius, kad K. E. apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, administracinio teisės pažeidimo bylos pradėjimas neturėtų jokios prasmės, kadangi asmeniui, kuris galėjo padaryti administracinį teisės pažeidimą, administracinė nuobauda negalėtų būti skiriama suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, o administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 7 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

K. E. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.