Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-01-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-3364-490/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-27
Bylos Nr.
e2YT-3364-490/2021
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01987-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Pareiškėjas
M. K.
Suinteresuotas asmuo
R. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankui
Civilinė byla Nr. e2YT-3364-490/2021Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01987-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 27 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas paveldėjimo teisės tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą sutuoktinės turtą.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo M. K. sutuoktinė A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas su A. K. susituokė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas turi sūnų R. K., gimusį (duomenys neskelbtini) Po A. K. mirties liko santuokoje kartu su pareiškėju įgytas nekilnojamasis turtas, priklausantis abiem sutuoktiniams jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – gyvenamasis namas su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjo sutuoktinės mirties paveldėjimo byla notaro biure neužvesta. Pareiškėjas nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki pat sutuoktinės mirties gyveno kartu su A. K. ir vedė bendrą ūkį. Po sutuoktinės mirties jis ir toliau liko gyventi bendrame šeimos name, kuriame liko visi mirusiosios asmeniniai ir buities daiktai, kuriuos jis perėmė, taip faktiškai priimdamas sutuoktinės palikimą. Pareiškėjas iki šiol gyvena name (duomenys neskelbtini). Namu ir žemės sklypais rūpinasi bei valdo kaip savo, reikalui esant, atlieka namo ar kiemo einamąjį remontą, moka mokesčiu už komunalines paslaugas, rūpinasi žemės sklypais, moka žemės mokestį, turtas apdraustas. Sūnus R. K. į motinos paliktą turtą nepretenduoja, daugiau įpėdinių nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo teismo jį tenkinti. Patvirtino, kad tėvas M. K. su mama A. K. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki pat mamos mirties. Po motinos mirties tėvas M. K. ir toliau liko gyventi bendrame šeimos name, kur liko visi mirusiosios asmeniniai ir buities daiktai, ir kuriuos jis visus perėmė, taip faktiškai priimdamas po motinos mirties likusį palikimą. Tėvas iki šiol gyvena name (duomenys neskelbtini). Namu ir žemės sklypais rūpinasi ir valdo kaip savo. Jis į motinos A. K. paliktą turtą nepretenduoja, daugiau įpėdinių nėra.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas M. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui konstatavus, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo faktinį palikimo priėmimą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas M. K. ir A. K. (L.) susituokė (duomenys neskelbtini). A. K. ir M. K. susilaukė vieno vaiko R. K., gimusio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinė A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. K. mirties liko santuokoje su pareiškėju įgytas nekilnojamasis turtas, priklausantis abiem sutuoktiniams jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (tvora, varteliai, WC, (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypai (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki pat sutuoktinės A. K. mirties gyveno kartu su A. K. ir vedė bendrą ūkį bendrame šeimos name, adresu: (duomenys neskelbtini), kur liko ir toliau gyventi po sutuoktinės mirties. Name liko visi mirusiosios sutuoktinės asmeniniai ir buities daiktai, kuriuos pareiškėjas perėmė, taip faktiškai priimdamas sutuoktinės palikimą. Pareiškėjas M. K. iki šiol gyvena minėtame šeimos name, namu ir žemės sklypais rūpinasi, valdo kaip savo, esant būtinybei, atlieka namo ar kiemo einamąjį remontą, moka už komunalines paslaugas, rūpinasi žemės sklypais, moka žemės mokestį. Turtas yra apdraustas. Šios aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad M. K. po sutuoktinės A. K. mirties atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė sutuoktinės palikimą po jos mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Jonavos rajono 2-ojo notaro biure po A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų A. K. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų pareiškėjo prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui nepareiškė.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. K. po sutuoktinės A. K. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjęs jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Faktiškai valdydamas palikimą sudarantį turtą, M. K. išreiškė savo valią priimti sutuoktinės palikimą. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą sutuoktinės turtą.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą sutuoktinės turtą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolanta Damulienė