Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. V. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 28 d. nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. V. 2024 m. kovo 4 d. Panevėžio apylinės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, jam paskiriant laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, V. V. paskiriant laisvės atėmimą 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 2 d. nuosprendžiu skirta bausme, prie neatliktos bausmės pridedant dalį paskirtos bausmės ir V. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtą bausmę įskaitytas V. V. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 23 d. 00.30 val. iki 2023 m. lapkričio 23 d. 14.57 val., nuo 2021 m. vasario 4 d. 07.15 val. iki 2021 m. vasario 5 d. 13.30 val. ir nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. kovo 2 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. kovo 26 d.

2. 2024 m. kovo 27 d. V. V. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

3. 2024 m. kovo 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė nutartį, kuria minėto V. V. prašymo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. BPK 313 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Pagal BPK 314 straipsnio 1 dalį, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą jį atnaujinti. BPK 102 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti teismo nutartimi atnaujintas.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. V., skelbiant 2024 m. kovo 4 d. jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, dalyvavo, o nuosprendžio nuorašas jam buvo įteiktas asmeniškai. Nuosprendį priėmęs teisėjas paskelbimo metu išaiškino nuosprendžio apskundimo tvarką ir terminus, taip pat tai buvo nurodyta ir rezoliucinėje nuosprendžio dalyje. 2024 m. kovo 25 d. buvo paskutinioji diena apeliaciniam skundui paduoti.

8. V. V. 2024 m. kovo 27 d., kreipdamasis į nuosprendį priėmusį apylinkės teismą, dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, aiškino, kad jį praleido dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių – bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neturėjo advokato, apeliacinio skundo pats surašyti nemoka. Dirba statybininku, darbo reikalais vyksta į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl niekaip negalėjo susitvarkyti dokumentų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Darbdavio paprašė nemokamų atostogų ir 2024 m. kovo 18 d., o kai jam jos buvo suteiktos, kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos. Jis sprendimą dėl advokato suteikimo gavo 2024 m. kovo 26 d. Apylinkės teismas, tokių nurodytų termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežasčių nelaikė išimtinėmis, dėl kurių būtų galima jį atnaujinti. Su tokia teismo išvada sutinka ir aukštesnysis teismas.

9. Iš teismui pateikto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. kovo 25 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, matyti, kad V. V. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikė tik 2024 m. kovo 18 d., t. y. praėjus dviem savaitėms po nuosprendžio priėmimo. Šiuo atveju, jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, žinodamas, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti yra 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir net 2 savaites nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas laiku gauti teisinę pagalbą jam surašyti, kadangi, kaip nurodė pats, to padaryti nemoka. Jis, nagrinėjamu atveju, savo teisėmis nesinaudojo operatyviai, o tokį savo delsimą teisina tuo, kad dokumentams susitvarkyti jis pirmiausia turėjo gauti atostogas darbe. Aukštesnysis teismas tokius jo teiginius vertina kritiškai ir nelaiko jų pateisinama nagrinėjamo delsimo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos priežastimi. Taigi, šiuo atveju būtent paties V. V. nesavalaikiški sprendimai lėmė tai, jog advokatas jam buvo paskirtas paskutiniąją apeliaciniam skundui paduoti dieną.

10. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad V. V. prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti pateikė be apeliacinio skundo. Gi, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, priėmus sprendimą atnaujinti praleistą terminą, turėtų būti iš karto sprendžiamas ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas. Taigi, sutiktina su skundžiamos nutarties išvada, kad V. V. prašymo dėl termino atnaujinimo tenkinimas nagrinėjamu atveju nesukeltų teisinių pasekmių, kadangi jis pateiktas be apeliacinio skundo.

11. Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 28 d. nutartis yra teisėtą ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 28 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.