Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 173 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. O. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 173 str. 1 d., už tai, jog ji 2011-01-19 apie 15 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vertėsi komercine veikla neturėdama licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), t. y. savo namuose prekiavo alkoholiniais gėrimais.

J. O. teismo posėdžio metu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad ji alkoholiniais gėrimais neprekiavo. Nurodė, kad jos namuose pareigūnų surastas alkoholis priklausė jos vyrui. Šis alkoholis buvo pirktas dviem progom, t. y. 2011-01-28 jos vyro gimtadieniui atšvęsti ir 2011-02-07 judviejų vestuvių trisdešimtosioms metinėms paminėti. 2011-01-19 pas ją į namus užėjus pareigūnams, pastarieji neprašė jiems parduoti alkoholio, o ji nieko panašaus ir nesiūlė. Prašo teismo jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi ji nieko nepardavinėjo, prekyba nebuvo nustatyta, o visi policijos pareigūnų rasti daiktai priklauso jos šeimai, kadangi buvo ruoštasi minėtoms šventėms.

Liudytojas J. O. teismo posėdžio metu paaiškino, kad policijos pareigūnų jų namuose rasti gėrimai yra jo. Šiuos gėrimus pirko asmeniniam vartojimui bei organizuojamoms jo šeimos šventėms, kadangi buvo du jubiliejai t. y. jo gimtadienis ir vestuvių trisdešimtosios metinės, todėl iš anksto viskam ruošėsi. Liudytojo teigimu, jo žmona jokio alkoholio nepardavinėja ir tokio fakto išviso negalėjo būti.

Liudytojai B. B., V. Š. ir L. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vykdant planus dėl akcizinių prekių apmokestinimo dalyvavo patikrinime Gurelių gatvėje, Vilniuje. Buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) vyksta prekyba cigaretėmis ir alumi. Nuvykus į vietą, L. V. užėjo pirmas. Jam paklausus J. O. ar yra cigarečių, pastaroji atsakė, jog yra bei pasiūlė įsigyti alaus. Nustačius prekybos faktą jie pristatė policijos pareigūnais ir užėjo į namus. Pastarosios paklausus kam toks kiekis alkoholio, pastaroji nurodė, kad visą tai jubiliejui.

LR ATPK 173 str. l d. įtvirtinta nuostata, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė atsiranda, kai verčiamasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Nustatant pajamas (įplaukas), gaunamas neteisėtai verčiantis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, gali būti naudojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti netiesioginiai apmokestinamų pajamų skaičiavimo metodai.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik tuomet, kada ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, LR ATPK 9 str. įtvirtinta nuostata, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Taigi, norint taikyti administracinę teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privaloma nustatyti, kad asmuo veikė kaltai. LR ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-31 nutarimas administracinėje byloje Nr. N444-98/2011) laikomasi pozicijos, jog vienas esminių administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 173 str. l d., požymių yra veiklos, vykdomos neturint licencijos (leidimo), versliškumas, t. y. sistemingas, pastovus, nuolatinis užsiėmimas šia veikla, siekiant iš jos gauti pajamų. Be to, tam, kad asmens veiklą būtų galima kvalifikuoti pagal LR ATPK 173 str. 1 d., būtina nustatyti, kad tam tikra veikla yra verčiamasi neteisėtai.

Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, traukiamos administracinėn atsakomybėn J. O. ir liudytojų duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, mano, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, iš kurių būtų galimą daryti išvadą, jog J. O. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 173 str. 1 d., t. y. neturėdama licencijos (leidimo) savo namuose prekiavo alkoholiniais gėrimais. Nors administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame tarnybiniame pranešime bei teismo posėdžio metu duotose policijos pareigūnų paaiškinimuose nurodoma, kad siekiant patikrinti ar (duomenys neskelbtini), yra prekiaujama akcizais apmokestintomis prekėmis buvo nuvykta minėtu adresu ir ten pareigūnams pasiūlyta įsigyti ne tik cigarečių, bet ir alaus, tačiau šioje byloje nėra pakankamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad J. O. parduodama cigaretes siūlė pareigūnams įsigyti ir alkoholinio gėrimo – alaus. Be to, pati J. O., tiek pateikdama paaiškinimą policijos pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu, savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, tvirtino, jog pareigūnams jokio alkoholinio gėrimo, šiuo atveju alaus, nesiūlė pirkti, o visi pas ją namuose rasti alkoholiniai gėrimai buvo pirkti artėjančiam vyro gimtadieniui ir trisdešimtosios vestuvių metinėms paminėti (šioms aplinkybėms patvirtinti J. O. byloje pateikė santuokos liudijimo kopiją ir pirkinių kvitus). Ši J. O. pateikta versija administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis nepaneigta. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų duotose paaiškinimuose teismo posėdžio metu, nurodoma, jog prieš patikrinimą, buvo pastebėta, kad į Gurelių gatvėje esantį namą, pažymėtu Nr. 16, užėjo asmuo, kuris po kurio laiko išėjęs iš jo su savimi nešėsi butelį alaus, nors prieš užeinant jo neturėjo. Tačiau teismas vertindamas šią aplinkybę mano, jog šiuo atveju taip pat nėra pakankamų įrodymų, kurių pagrindų galima būtų tvirtinti, kad J. O. pardavė alaus pastarajam asmeniui, bei apskritai ką nors jam ar kam kitam pardavė bei gavo iš to pajamų. Lietuvos vyriausias administracinis teismas formuodamas vienodą teismų praktiką yra pažymėjęs, kad vertimasis neteisėta komercine veikla negali būti pripažintas vienkartinis asmens veikimas. Nagrinėjant esamą situaciją, pažymėtina, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad J. O. kada nors būtų traukta administracinėn atsakomybėn už komercinės veiklos vertimas neturint licencijos (leidimo) be to, administracinio teisės pažeidimo protokole buvo užfiksuoti tik vienos dienos konkrečiu laikotarpiu padaryti asmens veiksmai, kurie negali būti pripažinti tiek versliškais, tiek sistemingais ir pastoviais. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog norint veiką kvalifikuoti pagal LR ATPK 173 str. būtina įrodyti, jog asmuo, šiuo atveju J. O., iš šios veiklos gavo pajamų, tačiau teismas susipažinęs su byla ir išnagrinėjęs pateiktus duomenis šių aplinkybių byloje nenustatė.

Pažymėtina, kad išvada dėl asmens kaltumo turi būti pagrįsta ne paskirais duomenimis, o visų byloje surinktų įrodymų visuma, todėl teismas vertindamas byloje esančius duomenis, taip pat atkreipdamas dėmesį į paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu teisme, bei į tai kas buvo išdėstytą, daro išvadą, kad J. O. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 173 str. 1 d. yra neįrodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo byla iškelta pagal ATPK 173 str. 1 d. pastarosios atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173, 250, 286, 287, 288 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173 str. 1 d., teiseną nutraukti.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Panerių policijos nuovados 2011-01-25 nutarimu priduotus saugoti daiktus pagal 2011-01-19 paėmimo protokolą paimtus (duomenys neskelbtini), pas J. O. ir saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK Ūkio poskyrio saugykloje, grąžinti J. O..

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.