Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-06-18 · Byla Nr. N-444-6037-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-18
Bylos Nr.
N-444-6037-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Stasys Gagys, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-444–6037/2009Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio pareigūnas 2009 m. balandžio 21 d. surašė V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis 2009 m. balandžio 21 d., 15 val. 29 min., Kauno raj., Neveronyse, Kertupio g., vairavo transporto priemonę, Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,56 promilės +/- 5 %), neturėdamas teisės vairuoti, pakartotinai metų bėgyje. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

II.

Kauno rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. gegužės 7 d. nutarimu pripažino V. B. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje ir skyrė jam 20 parų administracinį areštą su transporto priemonės, Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Teismas konstatavo, jog V. B. padarytas pažeidimas įrodytas byloje surinktais įrodymais ir jo paties prisipažinimu. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad asmuo administracine tvarka baustas, dirbantis, į padaryto pažeidimo padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

III.

Valdas Brivinskas teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarimą, skirtą 20 parų administracinį areštą pakeičiant į baudą ir neskiriant transporto priemonės konfiskavimo.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad administracine tvarka yra baustas ir anksčiau, skirtą baudą sumokėjo. Pripažįsta padaręs pažeidimą ir dėl jo gailisi, tačiau mano, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Mano, kad jo atžvilgiu gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Teigia, kad alkoholiu nepiktnaudžiauja, pasielgė neatsakingai, automobilio raktus ir dokumentus pasiėmė neatsiklausęs, yra jauno amžiaus. Pažymi, kad nustatytos lengvinančios aplinkybės: pripažino pažeidimą ir gailisi, atsakomybės nevengia, dirba, padeda tėvui statyti ūkinį pastatą, mokosi (duomenys neskelbtini). Konfiskuota transporto priemonė priklauso jo dėdei, kuris gyvena Jonavoje, dirba Kaune, automobilis reikalingas nuvykti į darbą, vežti du mažamečius vaikus į darželį, mokyklą, vežiojant šeimos narius. Mano, kad tarp automobilio konfiskavimo ir šia nuobauda siekiamų tikslų nėra protingo ir adekvataus santykio, priemonė neproporcinga, viešajam interesui ginti turėtų būti nustatytos priemonės, kurios ribotų asmens teises ne daugiau nei tai būtina. Taip pat mano, kad transporto priemonės konfiskavimas prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu V. B. už padarytą pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 130² straipsnį, kuris inter alia įtvirtina, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės juos padarius, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas apeliantui manant, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 20 administracinio arešto nuobaudą keisti į baudą, transporto priemonės nekonfiskuoti.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda.

Taigi matyti, jog įstatymas ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybę šiuo atveju eliminuoja, todėl keliamas apelianto prašymas negali būti tenkinamas. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės – pripažino pažeidimą ir gailisi, atsakomybės nevengia, dirba, padeda tėvui, mokosi – išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą nelaikytinos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, kas, turint omeny apelianto jauną amžių (duomenys neskelbtini), šiuo atveju ypatingai aktualu. Todėl vien tik simbolinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Pastebėtina, jog Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr.12/96-5/97 yra nurodęs, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pažeidimas, už kurio padarymą nubaustas apeliantas, yra ypatingai pavojingas ir šiurkštus. Asmuo pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas tam teisės. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas griežtas sankcijas už šį pažeidimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuobauda paskirta laikantis nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklių, įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijos ribose, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Stasys Gagys

Virgilijus Valančius