Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GF bankas“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Ieškovė ir atsakovas 2017 m. kovo 6 d. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1, pagal kurį ieškovė suteikė atsakovui 1 800,00 Eur vartojimo kreditą, sandorio sudarymo mokestis – 144 Eur, draudimo mokes­tis – 246,30 Eur, bendra finansuojama suma – 2 190,30 Eur, palūkanų norma – 17 proc., tvarkymo mokes­tis – 0,3 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 36,3 proc., bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 3 590,08 Eur, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2022 m. kovo 6 d., kas mėnesį mokėdamas po 59,84 Eur. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, nemokėjo periodinių įmokų. Todėl ieškovė, vadovaudama­si Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu ir Sutarties 8 punktu, 2020 m. rugsėjo 11 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovo skola sutarties nutraukimo dieną (2020 m. rugsėjo 11 d.) buvo 411,44 Eur mokėtinų įmokų: 229,94 Eur vartojimo kreditas, 49,85 Eur sandorio sudarymo mokestis, 37,80 Eur tvarkymo mokestis ir 93,85 Eur pelno palūkanos, bei 1,44 Eur delspi­nigių. Nutraukus sutartį, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad klientas prieš kredito grąžinimo terminą grąžintų visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ne tik iki sutarties nutraukimo susidariusią skolos sumą (411,44 Eur), bet ir visas likusias mokėti įmokas pagal sutartį, t. y. 956,42 Eur sumą, kurią sudaro: 706,11 Eur vartojimo kreditas, 153,11 Eur sandorio sudarymo mokestis ir 97,20 Eur tvarkymo mokestis (b. l. 1–3).

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. lapkričio 12 d. Atsakovas per nustatytą 15 dienų terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašy­mu, priimamas sprendimas už akių, neinformuojant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2017 m. kovo 6 d. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 1 (toliau – Sutartis), pagal kurį atsakovui suteiktas 1 800,00 Eur vartojimo kreditas. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti Sutartyje numatytus sandorio sudarymo, tvarkymo mokesčius, palūkanas, kas mėnesį mokėdamas 59,84 Eur dydžio įmokas. Sutartyje numatyta metinė palūkanų norma – 17 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 36,3 proc.; pirmosios įmokos data – 2017 m. balandžio 6 d., paskutinės – 2022 m. kovo 6 d. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2020 m. rugsėjo 11 d. pranešimu infor­mavo, kad nutraukia su juo sudarytą Sutartį.

Tarp šalių susiklostė teisiniai prievoliniai sutartiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civili­nio kodekso (toliau – CK) 6.1, 6.2 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslau­gas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma (CK 6.158 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutar­ties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino pralei­dimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinka­mai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos; praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiran­da civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdy­mo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas, laiku nemokėdamas įmokų, pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prievolės ir skolos dydžio neginčijo. Įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų grąžinęs skolą, taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju Sutarties bendrųjų sąlygų 8.2 punkte numatyta, kad kredito davėja turi teisę vienašališkai nutraukdama Sutartį reikalauti, kad kredito gavėjas prieš kredito grąžinimo terminą sumokėtų visas pagal Sutartį mokėtinas įmokas, delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.6 punktą, sandorio sudarymo mokestis – tai kliento bendrovei mokamas mokestis už kliento asmens duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, surinktų duomenų apdorojimą, taip pat trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, būtinas sandoriui sudaryti, įskaitant ir kliento įsipareigojimų bendrovei vykdymo rizikos valdymo paslaugas, vienkartines sandorio suda­rymo išlaidas. Kaip matyti iš pateikto apibrėžimo, sandorio sudarymo mokestis yra mokestis, padengiantis ieškovės išlaidas, patirtas iki sandorio sudarymo, jo dydis nepriklauso nuo to, ar klientas tinkamai vykdo sutartines prievoles ir yra žinomas iš anksto. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 936,05 Eur negrąžintas kreditas ir 202,96 Eur sandorio sudarymo mokestis (CK 6.38, 6.200, 6.205, 6.881, 6.886 straipsniai).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 135 Eur tvarkymo mokestį (37,80 Eur iki Sutar­ties nutraukimo, 97,20 Eur po Sutarties nutraukimo). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.7 punktą, mėnesinis tvarkymo mokestis – tai kliento bendrovei mokamas mokestis už Sandorio priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Mėnesinis tvarkymo mokestis įskaičiuojamas į įmoką. Kaip matyti, tvarkymo mokestis yra kliento mokamas už konkrečius ieškovės atliekamus veiksmus, susi­jusius su įmokų paskirstymu. Nustatyta, kad tarp šalių sudaryta Sutartis buvo nutraukta 2020 m. rugsėjo 11 d. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti tvarkymo mokestį po Sutarties nutraukimo yra nepagrįstas, kadangi ieškovė nebeatlieka Sutarties 1.7 punkte aptartų funkcijų, už kurių atlikimą tvarkymo mokestis ir buvo mokamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl tvarkymo mokesčio priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 37,80 Eur tvarkymo mokestį iki Sutarties nutraukimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 93,85 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2020 m. rugsėjo 11 d.), ir 120,38 Eur nuostolių (negautų pajamų).

Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekan­čios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavi­dalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nusta­tyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palūkanų skaičiavimo trukmės kontekste, savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiš­ko paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020 54 punktas).

Nagrinėjamu atveju šalys Sutartimi susitarė dėl 17 procentų dydžio metinių palūkanų, kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. kovo 6 d. Atsakovas iki Sutarties nutraukimo, už faktinį įmokų vėlavimo laikotarpį nesumokėjo 93,85 Eur palūkanų. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų Sutartis buvo vienašališkai nutraukta, ieškovė po Sutarties nutraukimo negavo 120,38 Eur pajamų. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika ieškovės reikalavi­mai priteisti iš atsakovo 93,85 Eur pelno palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo (2020 m. rugsėjo 11 d.), ir 120,38 Eur nuostolius (negautas pajamas) yra pagrįsti ir tenkintini (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 1 dalis).

Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (CK 6.70 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1,44 Eur delspinigius.

Jeigu kreditorius dėl prievolės pažeidimo patiria nuostolių, tai išieškotinos netesybos (šiuo atveju delspinigiai) visais atvejais turi būti įskaitomos į bendrus nuostolius ir kreditorius gali išieš­koti nuostolius tik tiek, kiek jų nepadengia išieškotos netesybos. CK numato tik vieną netesybų rūšį – įskaitines netesybas. Ši norma yra imperatyvi, todėl šalys negali susitarti dėl baudinių netesybų, t. y., kad bus išieškomos ir netesybos, ir visi nuostoliai. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad reika­lau­jant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020 54 punktas). Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir delspinigius (netesybas), ir negautas pajamas (nuostolius), todėl atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, ieškovės prašomi priteisti 1,44 Eur delspinigiai yra įskaitomi į nuostolius (120,38 Eur) ir papildo­mai iš atsakovo nepriteisiami.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš jo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui propor­cingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 1 489,68 Eur sumą, teismas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė 1 391,04 Eur, t. y. patenkino 93,38 procentus pareikštų reikalavimų. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 34,00 Eur žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiamas žyminis mokestis, paskaičiuotas nuo patenkintų reikalavimų dalies – 31,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straips­nio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,79 Eur), iš atsakovo nepriteis­ti­nos, nes jos neviršija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 936,05 Eur (devynių šimtų trisdešimt šešių eurų 5 ct) negrąžintą kreditą; 202,96 Eur (dviejų šimtų dviejų eurų 96 ct) sandorio sudarymo mokestį; 37,80 Eur (trisdešimt septynių eurų 80 ct) tvarkymo mokestį; 93,85 Eur (devyniasdešimt trijų eurų 85 ct) pelno palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos; 120,38 Eur (vieno šimto dvidešimt eurų 38 ct) nuostolius (negautas pajamas); 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 391,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 31,00 Eur (trisdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GF bankas“, juridinio asmens kodas 300515252, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams.

Ieškovė dėl sprendimo per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali paduoti apeliaci­nį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.