Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei ir Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, gynėjui advokatui Liutaurui Kinderiui, nukentėjusiajam A. K., jo atstovui advokatui Artūrui Baužai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1975 12 28, Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,,EJ Projektai“ vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. 2011 07 16 apie 0 val. 30 min. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, grasinimais ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent naktiniame klube ,,Mojo Logunge“, esančiame Kaune, V. P. g. 50, kitų asmenų akivaizdoje stumdė, tampė už drabužių A. K., išplūdo pastarąjį necenzūriniais žodžiais, vėliau klubo lifte tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė smūgį A. K. į kaklą, sugriebė rankomis pastarajam už gerklės, plūdo necenzūriniais žodžiais, nusekęs iš naktinio klubo išėjusį A. K. apie 2 val. prie namo, esančio Perkūno al. 70a, Kaune, kitų asmenų akivaizdoje tyčia iš chuliganiškų paskatų rankomis sudavė smūgius A. K. į krūtinę, griebė pastarajam už gerklės, grasino susidorojimu, garsiai šaukdamas išplūdo A. K. necenzūriniais žodžiais.

Šiais veiksmais E. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

E. Ž. kaltę pripažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, jog su nukentėjusiuoju susitiko klube, apsižodžiavo iš pradžių klube, paskui lifte apsistumdė ir po to nukentėjusiojo kieme įvyko apsižodžiavimas. Teigia, jog lifte susistumdė ir jis atliko visus kaltinime išvardintus veiksmus. Iš pradžių klube, kalbėjo su A. K. dukra, o paskui leidosi vienu liftu su A. K. ir apsistumdė. Iš klubo su taksi važiavo namo, kieme pamatė stovintį A. K., todėl išlipo pasikalbėti ir su juo apsižodžiavo. Pati pradžia buvo apsižodžiavimas. Anksčiau draugavo su A. K. dukra, jos tėvo, t.y. A. K. nepažinojo. Pripažįsta, jog A. K. grasino, nes buvo supykęs ir prisakė visokių dalykų. Po įvykio norėjo atlyginti žalą, prašė A. K., kad suvestų su tėvu, sakė, kad nori susitaikyti. Ji pasakė, kad to padaryti negali, nes pati su tėvu susipykusi. Nori atlyginti žalą, tačiau tokios žalos, kokį nukentėjusysis pareiškė ieškinį, atlyginti nesutinka, sutinka atlyginti 2000 Lt, o jei teismas nuspręs, kad reikia daugiau – mokės daugiau.

Be kaltinamojo pripažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis A. K. nurodė, jog kaltinamojo nėra matęs. Atsidarė Kaune naujas klubas, todėl su dukra A. K. ten nuėjo. Prie įėjimo į klubą, su dukra kažkas pasisveikino, ji pasakė, kad čia jos pažįstamas. A. K. stovint prie baro, priėjo kaltinamasis, jis buvo išgėręs ir pasakė, jog jis ,,tas pats žmogelis, tas pedofilas, kuris jo dukrą išsivežęs buvo“ ir pasiūlė išgerti. A. K. pasakė, kad jis pasitrauktų, paprasčiausiai į jį nekreipė dėmesio. Tačiau jis stovėjo, burbėjo. Už valandos jis užpuolė šalia stovintį berniuką, tada jį apsauginiai suėmė ir išvedė. A. K. nusprendė eiti namo, įėjo į liftą, lifte buvo ir kaltinamasis, kuris pradėjo nukentėjusįjį tampyti. Apsauginis jį sugriebė ir laikė, o A. K. tuo metu nusileido kitu liftu, sėdo į taksi ir nuvažiavo namo. Grįžęs, nuėjo priduoti signalizacijos, pamatė, kad kitu taksi parvažiavo dukra, o iš paskos atvažiavo dar viena mašina. Iš jos išlipo kaltinamasis ir per tvorą ėjo į jo kiemą, buvo tamsu, ar jis ką turi rankoje – nematė. Kieme jis išplūdo žmoną, dukrą, anūkę, girdėjo kaimynai ir pas nukentėjusįjį buvę svečiai iš Italijos. Atvažiavo ,,Jungties“ apsauga ir E. Ž. išvežė. A. K. nuvyko į policiją parašė pareiškimą ir tuomet pasijuto labai blogai, negalėjo prakalbėti, mano, jog dėl sužaloto kaklo. Klinikose ištyrė, gydėsi poliklinikoje, dėl traumos negalėjo mėnesį prakalbėti. Smūgis buvo suduotas į krūtinę, paskui pagriebė už kaklo, tai buvo ir klube ir prie žmonių ir lifte, du apsauginiai laikė jį už rankų. Namie buvo priverstas nuo jo gintis, kad nebūtų sužalotas. Tikrai, E. Ž. draugavo su A. K. dukra, kai jai buvo 16 metų, o kai santykius ji nutraukė, jis grasino jai, dėl ko buvo iškelta byla, kuri nutraukta, nes nebuvo nusikaltimo sudėties. Apie tai, kad dukra su kažkuo bendravo – žinojo, tačiau, jog čia tas pats asmuo – sužinojo tik po įvykio, anksčiau jo nebuvo matęs. Kad jis nori susitaikyti – dukra nesakė, tai girdi pirmą kartą.

Liudytoja A. K. nurodė, jog kaltinamąjį E. Ž. pažįsta nuo 17 m., jie bendravo, kadangi jis buvo įžūlus – teko santykius nutraukti. 2011 m. ji su tėčiu nuėjo į klubą. E. Ž. pamatė ir užkalbino. A. K. pasakė, jog paliktų juos ramybėje, kad nenori su juo bendrauti ir su tėčiu nuėjo į klubo vidų. Matė kaip ir E. Ž. su draugu irgi nuėjo į klubą. Tame klube jis nuolat stovėdavo šalia – persekiojo, pradėjo kažką įžūliai kalbėti su tėčiu, ką konkrečiai kalbėjo – negali pasakyti, nes negirdėjo. Kad kalbėjo įžūliai nusprendė todėl, jog kai tėtis nuo jo atsitraukė, E. Ž. į jį mėtė šiaudelius, skirtus gerti kokteilį. Po šiaudelių mėtymo, dar valandą buvo klube ir suprato, kad viskas eina piktyn, todėl tėtis pirmas išėjo iš klubo, o po kurio laiko išėjo ir ji. Tuomet E. Ž. ir tėtį pamatė lifte. Ž. buvo užsimojęs tėčiui, tačiau liftas nusileido ir daugiau nieko nematė. Grįžusi namo, prie namo pamatė privažiuojant taksi, iš kurio išlipo Ž., perlipo per tvorą ir puolė tėtį, kuris stovėjo terasoje. Taip jis prikėlė A. K. vaiką ir kaimynus. Kieme po grumtynių, tėtis siūlė E. Ž. sėsti ir pasikalbėti, tačiau ji iškvietė apsaugą, kadangi matė, jog Ž. įsiutęs. Mano, jog konfliktas prasidėjo dėl iš praeities likusių nuoskaudų, įžūlaus kaltinamojo charakterio. Mano, jog jis norėjo užgauti jos šeimą. Po šio įvykio E. Ž. jos prašė suvesti su tėčiu atsiprašyti, apie tai ji pranešė tėčiui, tačiau jis nesutiko.

Liudytoja I. P. nurodė, jog kreipėsi į teismą, nes gali laiduoti už E. Ž.. Jų santykiai geri, jai 65 m., E. Ž. užaugo jos akyse. Nurodė, jog jis augo padorioje šeimoje, gerai baigė mokyklą, studijavo, turi savo firmą, jam gerai sekasi ir jai padeda, dažnai pas ją lankosi, jie bendrauja. Apie nusikaltimą jis pasakojo ir dėl savo veiksmų gailisi. Žino, kad jis bandė susitaikyti su nukentėjusiuoju. Teigia, jog gali už jį laiduoti, nes jis padorus žmogus ir mano, jog čia viskas atsitiktinai įvyko. Ji gali padaryti E. Ž. įtaką. Ji niekada nėra nei bausta, nei teista, pirmą kartą teisme, neregistruota jokiame dispanseryje. Egidijus registruotas jos bute ir dažnai lankosi. Teigia, jog ji prieš Dievą ir prieš teismą gali prižadėti, kad jis pasitaisys.

2011 07 16 autas A. K. prašymas, kuriame nurodoma, apie įvykusį konfliktą su E. Ž. kavinėje, lifte ir prie A. K. namų (3 b.l.); prašymo papildyme A. K. nurodė, jog naktiniame klube ,,Mojo Lozunge“, prie jų priėjo buvęs dukros pažįstamas E. Ž., jis buvo neblaivus, pasiūlė alkoholį vartoti kartu, nurodydamas, jog jis yra ,,tas pats pedofilas, kuris buvo išsivežęs nepilnametę dukrą“. Tada dukra paaiškino, jog čia tas pats žmogus dėl kurio grasinimų ji prieš keletą metų rašė pareiškimą į policiją (5-6 b.l.);

Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta prie namo Perkūno al. 70A (7-11 b.l.);

Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. K. nustatyta poodinė kraujosruva kaklo dešinėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai artimu patekimo į gydymo įstaigą metu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tiksliau nustatyti sužalojimų mechanizmą nėra galimybės, tam trūksta objektyvių duomenų (20 b.l.) ;

UAB ,,Jungtis“ pranešime nurodyta, jog 2010 07 16 02 val. 48 min. centrinis stebėjo pultas gavo pranešimą apie signalizacijos suveikimą (paspaustas pavojaus mygtukas) iš objekto Perkūno al. 70A (32 b.l.).

Aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog E. Ž. prikibo prie A. K., iš pradžių jį kalbino, persekiojo, po to sudavė smūgius lifte. Būdamas išvestas iš baro, jis nuvažiavo prie A. K. namų, kur vėl sukėlė konfliktą ir muštynes, dėl ko buvo iškviesta apsauga. Visus minimus veiksmus E. Ž. atliko be jokios dingsties, viešose vietose, pašalinių žmonių akivaizdoje sudavė A. K. smūgius, tampė jį už drabužių, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Toks E. Ž. elgesys laikytinas įžūliu ir šiuo elgesiu kaltinamasis sutrikdė kartu su nukentėjusiuoju buvusių asmenų gyvenimo ritmą – jie patyrė išgąstį bei nepatogumus. Todėl darytina kategoriška išvada, jog tokiais E. Ž. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

E. K. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš E. Ž. 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Teigia, jog žala padaryta dėl to, jog yra verslininkas, jam buvo padarytas sužalojimas, buvo viešai visaip išvadintas. E. Ž. lipo per jo kiemo tvorą, per balkoną, jį puolė, viskas vyko naktį. Taip pat jis visaip išvadino anūkę, žmoną, dukrą. Iki šiol žala neatlyginta, tačiau atsiprašė. Prašo tenkinti ieškinį ir priteisti 100 000 litų, paimti iš jo 2000 litų nesutinka, nes tai yra pasityčiojimas ir esmė ne piniguose. Jis turi atsiprašyti žmonos, anūkės, kaimynų, taip pasielgė, nes buvo per daug išgėręs.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat teismas privalo atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis).

Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas padarytas viešoje vietoje, matant daugeliui pašalinių asmenų, todėl teismas sutinka, jog dėl tokių E. Ž. smurtinių veiksmų bei pavartotų necenzūrinių žodžių šeimos ir kaimynų akivaizdoje, nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, reputacijos pablogėjimą. Duomenų, jog nukentėjusysis turėjo ilgai gydytis, negalėjo kurį laiką kalbėti – teismui nepateikta. Įvertinus nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, išgyvenimus, o taip pat atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį nustačius 2000 litų. Įvertinus tai, jog kaltinamasis turtinei žalai atlyginti pinigus įnešė į teismo depozitinę sąskaitą (nukentėjusysis kategoriškai atsisakė paimti ,,tokią mažą“ pinigų sumą), laikytina, jog žala nukentėjusiajam atlyginta, todėl jo ieškinys likusioje dalyje atmestinas.

Gautas I. P. prašymas atiduoti kaltinamąjį pagal laidavimą, prašyme nurodoma, jog ji turi dideles galimybes daryti teigiamą įtaką E. Ž., turi galimybes jį stebėti ir daryti jam teigiamą įtaką, ji žino, jog E. Ž. po nusikalstamos veikos padarymo labai pergyvena, gailisi, visada buvo nepriekaištingo elgesio tiek darbe, tiek šeimoje. Teisiamojo posėdžio metu I. P. teigė, jog ji niekada nėra nei bausta, nėra teista, kaltinamasis registruotas jos bute, dažnai lankosi, padeda jai, todėl ji gali prižadėti, kad E. Ž. pasitaisys.

LR BK 40 str. numatyta, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, bent iš dalies atlygino žalą ir yra pagrindo manyti, kad laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Įvertinus kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo – neteistas, dirbo, darbe charakterizuojamas teigiamai, atsižvelgiant į tai, jog padarytas nesunkus nusikaltimas, E. Ž. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, nuo pat pradžios bandė susitikti su nukentėjusiuoju, jo atsiprašyti ir atlyginti žalą (nukentėjusiojo samprotavimai, jog jis neatsiprašė – nepagrįsti, kadangi bandymą atsiprašyti patvirtino liudytoja A. K.), atlygino žalą (nukentėjusysis žalos atlyginimo nepriėmė, motyvuodamas tuo, jog jis siūlo labai mažą pinigų sumą), teismas laikosi nuomonės, jog yra pagrindo manyti, jog E. Ž. ateityje nedarys nusikalstamų veikų, todėl jis atiduotinas pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į laiduotojos I. P. savybes – neteista, nebausta, įvertinus laiduotojos šeimos turtinę padėtį (yra pensininkė), E. Ž. atiduotinas pagal laidavimą be užstato vieneriems metams.

Baudžiamoji byla nutrauktina, kardomoji priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Vadovaujantis LR BPK 104-106 str., E. Ž. turi atlyginti nukentėjusiajam išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298 str., 303 str. 1 d., 307 str., 308 str., LR BK 40 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

E. Ž. perduoti laiduotojos I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv, Kaune, Vaidilutės g. 4-1 atsakomybei, pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti, nustačius, jog E. Ž. A. K. padarytą neturtinę žalą atlygino, pervesdamas pinigus į Kauno m. apylinkės teismo sąskaitą.

Kauno m. apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje esančius E. Ž. pervestus 2000 (du tūkstančius) litų išmokėti nukentėjusiajam A. K., gyv. Kaune, Perkūno al. 70A arba pervesti į jo nurodytą sąskaitą.

Išieškoti iš E. Ž. nukentėjusiojo A. K. turėtas išlaidas advokato pagalbai – 3000 (tris tūkstančius) litų A. K. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.