Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorui M. J.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai atstovei G. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji G. M. smurtaudama nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, o būtent: ji 2022 m. liepos 9 d. apie 23.10 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia rankomis apdraskė nepilnamečiui M. M. veidą ir kaklą, dėl odos nubrozdinimo kaklo dešiniame šoniniame paviršiuje, dešinio skruosto srityje nukentėjusiajam M. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji G. M. visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad su nukentėjusiojo M. tėvu yra susituokusi nuo (duomenys neskelbtini). Iš pradžių M. su broliu dažnai gyvendavo jų šeimoje, vėliau, nustačius bendravimo tvarką, gyvendavo kas antrą savaitę. M. bendrai jų šeimoje pragyveno apie 5 metus. Gyvenant kartu tarp jos ir M. pasitaikydavo žodinių konfliktų dėl buitinių dalykų, jo pareigų, tačiau tokio pobūdžio konflikto, fizinio smurto niekada nebuvo. Kaltinime nurodytą dieną ji su vyru A., kuris yra M. tėvas, jo sūnumis ir bendru jų vaiku atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą. Iš pradžių viskas klostėsi sklandžiai, tačiau vakare, norėdama M. išprašyti iš mašinos, kad jis eitų į sodybą, nukentėjusysis nesutiko, pradėjo atsikalbinėti, todėl ji bandė jį ištraukti iš mašinos, vėliau M. nuėjus į namelį, konfliktas tęsėsi toliau, ji neišlaikė M. atsikalbinėjimų, jį pastūmė, rankomis apdraskė jo veidą bei kaklą. Labai gailisi dėl įvykusio, jai tai yra stipri pamoka. Nusikalto, nes nesuvaldė savo emocijų. Po šio įvykio pusmetį lankėsi pas psichologą, kuris padėjo suprasti, kaip turi bendrauti su sutuoktinio vaikais. Šiuo metu jai yra paskirta kardomoji priemonė, kuria uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju, todėl M. atsiprašė per jo tėvą. Jai žinoma, kad jis atleido ir jie susitaikė, todėl pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju.

Nukentėjusysis M. M., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl pateikto susitaikymo ir prašymo nutraukti baudžiamąją bylą, parodė, jog ikiteisminio tyrimo teisėjui davė teisingus parodymus ir jų nekeičia. Jo paties apsisprendimu ir laisva valia buvo pasirašyta taikos sutartis, kurią iniciavo jo tėtis. Nurodė, kad supranta, jog ši byla gali būti nutraukta. Prieš pasirašant šią sutartį, ją aptarė su savo motina, tiek dar kartą viską apgalvojo. Jis priėmė kaltinamosios atsiprašymą, siekdamas gerų santykių su savo tėvu. Tiki, jog kaltinamoji po šio teisiamojo posėdžio, pakeis savo elgesį, todėl tokių konfliktų bus išvengta.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios G. M. prisipažinimo bei paaiškinimų, jos kaltė įrodyta ir kitais šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie, vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, teisme ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog liepos mėnesį, savaitgalį tėvas jį ir jo brolį, su žmona, ir su savo jaunesniu sūnumi pasiėmė juos į sodybą. Šiaip viskas buvo sklandžiai, jokių įvykių neįvyko. Į vakaro pusę tėvas kartu su savo žmona ir žmonos giminaičiais vartojo alkoholinius gėrimus. Atėjus vėlyvam vakarui, apie 23.00 valandą, jis sėdėjo mašinoje. Atėjusi tėvo žmona, be jokio preteksto, atidarė duris ir liepė eiti į namelį. Jis atsisakė tai padaryti, pasakė, kad jam ir mašinoje yra gerai, kad jis niekam netrukdo. Prasidėjo argumentai, kad jai trukdo, todėl jis turi išeiti, nes ji taip liepė. Po kurio laiko jam nusibodo ginčytis ir jis nuėjo į namelį. Namelyje atsigulė į lovą, atėjusi tėvo žmona pradėjo priekaištauti, kad jis ant lovos su kojinėmis. Po kurio laiko, klausantis tokių priekaištų, jam baigėsi kantrybė, jis pakėlęs toną kažką pasakė. Tada grįžo atgal į mašiną ir užsirakino. Tėvo žmona pasiėmė raktelius ir atsidarė mašiną, bandė jį ištraukti iš tos mašinos per prievartą. Jis nesipriešino, tačiau nuėjęs į namelį apie šį konfliktą papasakojo tėvui, ir pasakė, kad jeigu ji ir toliau prie jo lys, jis kreipsis į policiją. Grįžusi į namelį kaltinamoji įsakmiai liepė jam sėstis ant lovos, po to tyčia stumtelėjo ant lovos, kad jis atsisėstų. Tada jis kaltinamąją iš inercijos pastūmė atgal. Kai jis ją pastūmė, ji prarado savitvardą. Ji nagais griebė jam už kaklo ir veido. Kakle paliko atvirų žaizdų, taip pat subraižė veido sritį. Tuomet jis išėjo į lauką ir užsirakino automobilyje, pasiskambino savo motinai ir viską papasakojo. Būdamas lauke nusifotografavo jam padarytas žaizdas. Dėl padarytų sužalojimų ilgą laiką jautė perštėjimą. Po įvykio su pareiškimu kreipėsi į policijos pareigūnus, nuvažiavo pas savo šeimos gydytoją, po to buvo teismo medicinos apžiūroje (1 t., b. l. 62-66).

Nepilnametis liudytojas J. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad matė, kaip tėvo žmona sodyboje vartojo alkoholį. Vakare, kai jis gulėjo lovoje ir žiūrėjo telefoną, įėjo brolis M. ir G., brolis pradėjo šaukti, kad skambins į policiją, nes G. kažką daro. G. priekaištavo M., kad jis sėdi mašinoje, kad neina į vidų. G. šaukė ant brolio, tuo metu M. ją pastūmė ant lovos, kad ji nelįstų. G., atsistojusi, pradėjo pulti M., apdraskė jam veidą. Jis matė brolio apdraskytą veidą ir kaklą. Daugiau šio įvykio niekas nematė, nes visi miegojo (1 t., b. l. 116-118).

Liudytoja R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su sūnumi M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Globą teismas skyrė M. M. tėvui A. M., tačiau jis kelis metus gyvena su ja, su tėvu susitinka 3 ar 4 kartus per mėnesį. Paskutinį kartą M. su tėvu buvo susitikęs liepos 9 d. Jos abu sūnūs kartu su tėvu, buvusio sutuoktinio žmona G. ir jų bendru sūnumi išvyko į sodybą. Sūnus jai papasakojo, kad G. M. iki vakaro su juo nebendravo, tačiau, kai išgėrė alkoholinių gėrimų, pradėjo žodžiais kabinėtis, atėjusi prie jo, sėdinčio automobilyje, pradėjo jį varyti į namus, elgėsi agresyviai. Sūnui nuėjus į namą ir pasiskundus tėvui dėl tokio kaltinamosios elgesio, G. M. pastūmė jos sūnų, sūnus ją atstūmė nuo savęs, tuomet kaltinamoji rankų pirštų nagais sūnui apdraskė kaklą bei veido sritį ir taip sukėlė jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 17-20).

Liudytoja G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-07-12 (duomenys neskelbtini) buvo gautas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad nepilnametis sukonfliktavo su tėvo žmona, konflikto metu tėvo žmona panaudojo smurtą prieš vaiką. 2022-07-26 apie 14.00 val. atvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta su nepilnamečiu M. M. M. M. paaiškino, kad konfliktas kilo dėl to, kad tėvo žmona buvo išgėrusi. Jis sėdėjo automobilyje, o atėjusi tėvo žmona pradėjo prie jo kabinėtis, jog jis eitų miegoti į namelį. Jis nuėjo į lovą, tačiau einant nepamena kas, bet kažkas jai nepatiko ir ji pradėjo demonstruoti pyktį. Kadangi jam nepatiko jos toks elgesys ir norėdamas išvengti konflikto, grįžo atgal į automobilį. Tuomet ji ėjusi griebė jam už kojų. Jam vėl grįžus į namelį, tėvo žmona pradėjo jį stumdyti, tuomet jis pastūmė ją atgal. Kai jis ją pastūmė, ji puolė draskytis. Ant M. M. veido, ties akimi ir ant kaklo matėsi nubrozdinimai (apdraskymai). Buvo bendrauta ir su nepilnamečio motina. Ji teigė, kad sūnus jai paskambino ir pranešė, kad įvyko konfliktas su tėvo sugyventine. Situacijos vertinimo metu apsaugos poreikis nebuvo nustatytas, kadangi vaikas negyvena aplinkoje, kurioje patyrė smurtą, o vaiko motina geba užtikrinti geriausius vaiko interesus bei pasirūpinti vaiku (1 t., b. l. 73-76).

2022 m. liepos 11 d. protokole-pareiškime, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, R. R. pareiškė, jog 2022 m. liepos 9 d. apie 23.20 val. paskambinęs nepilnametis sūnus M. M. papasakojo, kad jam būnant su tėvu ir jo sutuoktine G. M. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), sūnus sukonfliktavo su G. M., ko pasekoje G. M. puolė sūnų rankomis ir jam apdraskė kaklo bei veido sritis, dėl to sūnus patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir esančių fotonuotraukų matyti, jog R. R. pateikė 3 fotonuotraukas, kuriose užfiksuotos kraujosruvos žmogaus kakle ir veide (1 t., b. l. 21 – 26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2302/2022 (01) nurodyta, jog M. M. padaryta odos nubrozdinimai kaklo dešinio šoninio paviršiaus ir dešinio skruosto srityje. Sužalojimai padaryti veikiant minėtas sritis kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 123 – 125).

Iš Specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad išvados G 2302/2022(01) pirmame punkte išvardyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir minėtas kūno sritis paveikus kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), tame tarpe ir rankų pirštų nagais (1 t., b. l. 126 – 127).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatuoja, jog kaltinimas G. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra pilnai įrodytas. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamoji G. M. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį nukentėjusįjį M. M. Fizinis smurtas pasireiškė tuo, kad kaltinamoji G. M., konfliktuodama su nukentėjusiuoju M. M., pykčio pasekoje, sugriebė jam rankų nagais dešinį skruostą ir kaklo dešinį šoną, taip padarydama odos nubrozdinimus. Dėl tokių kaltinamosios smurtinių veiksmų kilo neigiami padariniai – nepilnamečiui nukentėjusiajam M. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas, šias faktines aplinkybes betarpiškai patvirtina nukentėjusysis M. M., taip pat ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti nukentėjusiojo brolis J. M., motina R. R., Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistė G. P., teismo medicinos specialisto išvada, kiti rašytiniai bylos duomenys. Šių nustatytų faktinių aplinkybių teismo posėdžio metu neneigė ir paaiškinimus dėl įvykio davusi kaltinamoji G. M., kuri pripažino, kad dėl pavartoto alkoholio ir nepilnamečio nukentėjusiojo jai parodyto nepagarbaus elgesio, nesuvaldė emocijų ir panaudojo fizinį smurtą M. M. atžvilgiu. Taigi, apibendrinant visas nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog kaltinamosios G. M. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu

Teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamoji G. M., tiek ir nukentėjusysis M. M. bei jo įgaliota atstovė advokatė O. K. pareiškė, jog šalys susitaikė ir prašo patvirtinti šį jų susitarimą. Nukentėjusysis M. M. ir įgaliota atstovė neprieštarauja, jog kaltinamoji G. M. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, jog kaltinamoji G. M. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuris yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji G. M. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykusio, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, buvo kritiška savo veiksmų atžvilgiu, nurodė, kad išgyvena dėl nepilnamečiui sukeltų išgyvenimų ir atsiradusių pasekmių. Kaltinamoji G. M. anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, ji Lietuvos Respublikoje teisiama pirmą kartą (1 t., b. l. 154), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 157 – 158). Kaltinamoji (duomenys neskelbtini), auginanti mažametį sūnų (b. l. 151-152). Šioje byloje kaltinamosios G. M. atsakomybę lengvina tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Teismas, įvertinęs kaltinamosios G. M. asmenybę, jos kritišką požiūrį į savo veiksmus, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo, sprendžia, jog jos pavojingi ir įstatymo draudžiami veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo nulemti laikino ir staigaus emocijų proveržio, kaltinamajai toks jos elgesys nėra tipinis, ji nėra bausta už analogiško pobūdžio teisėtvarkos pažeidimus, taip pat niekada anksčiau nebuvo teista, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamoji G. M. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje ji laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas konstatuoja, jog šioje byloje yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jai susitaikius su nukentėjusiuoju M. M. Šiuo pagrindu atleidus kaltinamąją G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla jos atžvilgiu nuosprendžiu nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai G. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 167 – 168). Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė G. M. panaikinama (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

G. M., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės to paties kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaltininkei ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti G. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.