- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-11-25
- Bylos Nr.
- 1A-770-53-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvyra Ona Kvaraciejūtė (pirm.), Virginija Švedienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- D. P.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alvyros Onos Kvaraciejūtės,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas pagal
Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. 6500 litų (50 MGL) dydžio bauda;
Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. 7150 litų (55 MGL) dydžio bauda;
Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. 7800 litų (60 MGL) dydžio bauda;
Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. 8450 litų (65 MGL) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta D. P. subendrinta bausmė – 10400 litų (80 MGL) dydžio bauda.
Patenkintas civilinis ieškinys ir priteista iš D. P. 1617 Lt UAB „BTA draudimas“ padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. nuteistas už tai, kad pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent: D. P. , laikotarpiu nuo 2007-05-09 23.00 val. iki 2007-05-10 8.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), inscenizavo automobilio „BMW 728“, v.n. (duomenys neskelbtini) , priekinio bamperio su valstybiniu numeriu vagystę, po ko apie vagystę pranešė Vilniaus m. 3 policijos komisariatui, esančiam (duomenys neskelbtini), nors šį bamperį jis pats nuėmė ir jis pavogtas nebuvo t.y. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.
Tokiais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.
Be to, D. P. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: D. P. , 2007-03-22 transporto priemonių draudimo polisu Nr. (duomenys neskelbtini) apdraudęs automobilį „BMW 728“, v.n. (duomenys neskelbtini) nuo trečiųjų asmenų tyčinės veiklos ir vagystės, apgaule - laikotarpiu nuo 2007-05-09 23.00 val. iki 2007-05-10 8.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), inscenizavęs šio automobilio priekinio bamperio su valstybiniu numeriu vagystę, po ko 2007-05-10 kreipėsi dėl nuostolių atlyginimo į draudimo bendrovę UAB „BTA draudimas“ adresu (duomenys neskelbtini), pateikė bendrovei tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva padarytą vagystę, o UAB „BTA draudimas“ pagal draudimo polisą (duomenys neskelbtini) 2007-05-31 mokestiniu reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė jam 1617 Lt draudiminę išmoką. Tokiu būdu D. P. apgaule savo naudai įgijo UAB „BTA draudimas“ priklausantį 1617 Lt turtą.
Tokiais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Be to, D. P. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent: D. P. laikotarpiu nuo 2007-09-12 23.30 val. iki 2007-09-13 8.00 val., (duomenys neskelbtini), inscenizavo automobilio „BMW 728“, v.n. (duomenys neskelbtini) , priekinio bamperio su valstybiniu numeriu bei galinio bamperio su amortizatoriais vagystę, po ko 2007-09-13 apie įvykį pranešė Vilniaus m. 6 policijos komisariatui, esančiam (duomenys neskelbtini), t.y. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.
Tokiais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.
Be to, D. P. nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: D. P. laikotarpiu nuo 2007-09-12 23.30 val. iki 2007-09-13 8.00 val., (duomenys neskelbtini), inscenizavo automobilio „BMW 728“, v.n. (duomenys neskelbtini) , priekinio bamperio su valstybiniu numeriu bei galinio bamperio su amortizatoriais vagystę, po ko 2007-09-13 kreipėsi dėl nuostolių atlyginimo į draudimo bendrovę UAB „BTA draudimas“ adresu (duomenys neskelbtini), pateikė bendrovei tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva padarytą vagystę ir tokiu būdu pasikėsino apgaule įgyti UAB „BTA draudimas“ priklausantį turtą – 3721,62 Lt dydžio draudiminę išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes bendrovė pastebėjo apgaulę ir pinigų neišmokėjo.
Tokiais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.
Skunde nuteistasis D. P. panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-06-03 nuosprendį ir jį išteisinti arba skirti švelnesnę bausmę. Apelianto manymu skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Nuteistasis nurodo, kad jis nėra pranešęs apie nebūtai įvykdytą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nes nusikalstamos veikos, pagal kurias jis nuteistas (LR BK 182 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.), pagal LR BK 11 str. nepriskiriamos prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų. Todėl teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal LR BK 236 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai jį pripažino kaltu inscenizavus bamperio vagystes ir vėliau dėl to apgaule užvaldžius bei pasikėsinus užvaldyti svetimą turtą. Apkaltinamasis nuosprendis motyvuojamas liudytojo A. Ž. (UAB „BTA draudimas“ eksperto) parodymais, jo padarytomis ir pateiktomis nuotraukomis, pateiktų nuotraukų vaizdo ekspertizės išvadomis. Apelianto nuomone šie įrodymai nepatvirtina jo kaltės inkriminuotų nusikaltimų padaryme, yra pagrįsti tik subjektyvia nuomone. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, toleravo įrodinėjimo naštos dėl kaltumo perkėlimą jam, neargumentavo, kodėl nevertina nuteistojo pareikštų prieštaravimų dėl keliančių abejones liudytojų parodymų. Taip pat nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo nurodytų ir į teismą kviestų liudytojų A. D. , A. S. ir D. N. parodymus. Teismo išvada, jog šių liudytojų parodymai yra nepatikimi, nes jie vagystės faktą sužinojo iš D. P. bei jų parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai, pasak apeliantą, yra neteisinga.
Nuteistasis pažymi, kad teismas privalo surinktus įrodymus vertinti LR BPK 20 str. numatyta tvarka, prieš tai nustatęs jų gavimo teisėtumą. Nurodo, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas rėmėsi vaizdo ekspertizės aktu. Ekspertizė buvo atlikta pagal liudytojo A. Ž. pateiktą neaiškiais būdais, nenustatytu laikotarpiu ir priemonėmis padarytą nuotrauką. Atkreipia dėmesį į tai, kad vieninteliai duomenys apie nuotraukų padarymo laiką, vietą ir kitas aplinkybes yra liudytojo A. Ž. parodymai. Pasak apelianto, A. Ž. yra tiesiogiai suinteresuotas neigiamu D. P. atžvilgiu teismo sprendimu, nes jis, būdamas civilinio ieškovo darbuotoju, inicijavo šią baudžiamąją bylą, iškeldamas neteisėtos veikos versiją. D. P. pažymi, kad skaitmeninės nuotraukos duomenys rodo 2007-10-31 nuotraukos darymo laiką, kurį liudytojas A. Ž. paaiškino kaip nuotraukos perkėlimo į kompiuterį laiką. Tokie jo aiškinimai neatitinka duotų parodymų, nes pagal A. Ž. parodymus nuotraukos buvo padarytos ir palyginimui perkeltos į kompiuterį 2007-10-30. Tokiu būdu nuotraukos kompiuterinės bylos duomenyse rodytų šį įkėlimo į kompiuterį laiką - 2007-10-30. Apeliantas pažymi, kad ekspertizės akte yra išdėstyta prielaida, kad užfiksuotas nuotraukos darymo laikas gali neatitikti tikrovės (t.y. liudytojo A. Ž. nurodyto nuotraukos darymo laiko – 2007-10-30). Taip pat ekspertai nurodė, kad skaitmeniniuose atvaizduose užfiksuotas valstybinis numeris ir D. P. pateiktas muliažas yra du skirtingi objektai. Todėl nuteistasis įsitikinęs, kad šios aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina jo parodymus ir paneigia A. Ž. aiškinimus dėl nuotraukos padarymo 2007-10-30. Jo manymu, A. Ž. pateikta nuotrauka daryta iki 2007-09-12 d., t.y. prieš automobilio BMW 728, v.n. (duomenys neskelbtini) , priekinio ir galinio bamperio vagystę, įvykusią 2007-09-12/13 dienomis.
Nuteistasis nurodo, kad liudytojų parodymai apie nuotraukos padarymo aplinkybes taip pat yra prieštaringi. D. P. patvirtina, kad 2007-10-30 buvo atvykęs į Vilniaus m. 6 PK. Tai patvirtino ir liudytoja apklausta tyrėja D. R. . Ši liudytoja taip pat nurodė, kad tą dieną į jos kabinetą buvo užėjęs A. Ž. . Tačiau pats liudytojas A. Ž. ir liudytoja J. S. šį faktą neigia. Apeliantas pažymi, kad jis policijoje buvo iki pietų, t.y. 12 val., o liudytojos J. S. apklausa vyko po pietų, iki 14.30 val. Tuo tarpu liudytojas A. Ž. aiškino, kad fotografavo po apklausos, būnant kartu su J. S. , t.y. apie 15 val. Apeliantui yra nesuprantama, kodėl A. Ž. , matydamas jo versiją patvirtinančius akivaizdžius įrodymus - šalia policijos komisariato stovintį D. P. automobilį su tais pačiais abiem bamperiais ir valstybiniais numeriais, kurie, kaip teigė D. P. , buvo pavogti, to nepranešė tyrėjai arba nesikreipė į kitas teisėsaugos institucijas arba pareigūnus, nesudarė jokių kliūčių D. P. išvažiuoti tam, kad automobilis būtų apžiūrėtas ar sulaikytas. Be to, A. Ž. pateikus nuotraukas tyrėjai, ši nesiėmė jokių veiksmų dėl automobilio apžiūros, nereikalavo jo pristatyti apžiūrai arba ekspertizei ir nesiėmė kitokių procesinių priemonių, kurias atlikus būtų gauti akivaizdūs ir teisingam bei objektyviam bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai.
Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis, 2007-10-30, pasibaigus apklausai „išėjo iš tyrėjos kabineto ir sėdo į savo automobilį BMW 525, v.n. (duomenys neskelbtini) ..., ten pamatęs, kad už jo automobilio pastatytas automobilis BMW 728, v.n. (duomenys neskelbtini) ..., kurį nufotografavo“. Tačiau pažiūrėjus į A. Ž. neva 2007-10-30 padarytas nuotraukas akivaizdžiai matosi, kad prieš D. P. naudotą automobilį stovi ne BMW markės automobilis, o kito gamintojo (Chrysler) mikroautobusas. Be to pažymi, kad teismui pateikė Lietuvos hidrometereologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacijos skyriaus išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kad 2007-10-30 dieną buvo mažai debesuota, saulė švietė iki 16 val., 16 val. 48 min. saulė jau buvo nusileidusi. Tačiau nuotraukose matyti, kad debesų nėra. D. P. nurodo, kad pagal krentančius nuo objektų šešėlius galima preliminariai nustatyti dienos dalį, kada nuotrauka buvo padaryta. 15 val. saulė turėjo leistis (arba pradėti leistis), o tokiu paros metu šešėliai paprastai būna ilgesni, negu matosi iš nuotraukos.
Apeliantas pažymi, kad ekspertizė buvo atliekama, siekiant identifikuoti valstybinį numerį kaip objektą. Tuo tarpu ekspertizė, lyginant pačius bamperius, jų tvirtinimo ypatybes, kitus išskiriančius bruožus ar požymius (pvz. dėl bamperių perdažymo), nebuvo atlikta. Atliktos ekspertizės metu buvo gauti dviprasmiški, tikėtini ir nekonkretūs rezultatai. Teismas nepagrįstai šią tikėtiną ir nevienareikšmę ekspertinę išvadą įvertino kaip įrodymą, todėl padarė neteisingą išvadą, kad „valstybiniai numeriai nuo D. P. naudoto automobilio nebuvo nuimti, o todėl ir bamperiai pavogti nebuvo“.
Pagal nuteistąjį, teismas rėmėsi liudytojo A. Ž. parodymais, jog D. P. 2007-09-13 kreipusis į bendrovę dėl galinio bamperio vagystės įtarimą dėl vagystės inscenizavimo liudytojui sukėlė, tai, kad per visą jo darbo praktiką tai pirmas atvejis, kada pavogtas tokio automobilio bamperis; atvejai, kuomet vykdant D. P. naudoto automobilio galinio bamperio vagystę tvarkingai atsukami varžtai ir atjungiamos elektros instaliacijos jungtys, nebūdingi vagystėms, kadangi vagystės atveju ją darantis asmuo skuba ir nesiima gražiai ir tvarkingai atsukinėti varžtų ar nuiminėti jungčių, paprastai varžtų tvirtinimo vietos yra išlaužiamos, o jungtys nuplėšiamos. Apeliantas nurodo, kad pagal kaltinamąjį aktą A. Ž. UAB „BTA draudimas“ dirba nuo 2007-10-05, t.y. pradėjo dirbti praėjus daugiau kaip dviem savaitėmis po 2007-09-12/13 d. įvykio. Todėl apeliantui kyla klausimas, kuo pagrįsti tokie liudytojo teiginiai, jeigu toks (galinio BMW markės automobilio bamperio vagystės) atvejis jo praktikoje yra pirmas. Tačiau teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neatsižvelgė į šiuos liudytojo parodymų prieštaravimus ir jais nepagrįstai rėmėsi. Taip pat teismas, vertindamas A. Ž. samprotavimus apie galimus bamperio nuėmimo ypatumus ir menamą pobūdį, jog galinis bamperis nuimamas tik atidarius bagažinę, nesiėmė veiksmų gauti informaciją apie panašaus pobūdžio vagystes (pavyzdžiui, kreipiantis į teisėsaugos institucijas ar jų specialistus). Pasak nuteistąjį, ta aplinkybė, jog pagal A. Ž. , tai retas nusikaltimas, neįrodo, jog D. P. asmeniškai nuėmė ar dalyvavo nuimant bamperį nuo jo naudojamo automobilio, taip inscenizuodamas vagystę. Be to D. P. nurodo, kad po 2007-09-13 įvykio jis bandė bagažinę atidaryti rakindamas bagažinės spynelę rakteliu. Ji strigo. Tai, kad A. Ž. ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai po 2007-09-13 vagystės apžiurinėdami automobilį nustatė, kad spynelė buvo be išorinių apgadinimų, nepaneigia, kad spynelės mechanizmas nebuvo mechaniškai pažeistas, neįrodo, kad bagažinę atidaryti galėjo tik automobilio savininkas ar kad bagažinė buvo atidaryta jam dalyvaujant. Be to liudytojai A. Ž. ir policijos pareigūnas T. B. teismo metu nepaneigė to fakto, kad automobilio apžiūros metu, bagažinės spynelės raktu netikrino, nebandė jos atidaryti ar uždaryti. O be to esant dabartinėms technologijoms, bagažinės spynelė galėjo būti atidaryta, nepadarant išorinių jos pažeidimų. D. P. manymu, taip pat prieštaringai turėtų būti vertinama ir UAB „K. A.“ pateikta pažyma, kad galinio bamperio nuimti neatidarius bagažinės neįmanoma, nes čia nurodomas gamintojo BMW privalomai taikomas modelio 728 bamperio nuėmimo technologinis būdas. Tuo tarpu teismas nepagrįstai pernelyg išplėstai interpretavo šios pažymos tekstą, konstatuodamas, kad atidaryti bagažinę ir nuimti bamperį galėjo tik D. P. . Apelianto manymu, tokios teismo išvados kategoriškumas absoliučiai nepagrįstas, nelogiškas bei neteisėtas, o teismo argumentai, kad bagažinės spynelė yra tvarkinga, nepagrįsti objektyviais įrodymais.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi A. Ž. samprotavimais apie iš esmės bylos teisingam išsprendimui reikšmės neturinčias valstybinių numerių tvirtinimo aplinkybes: A. Ž. liudijimu, numeriai buvo pritvirtinti kniedėmis, todėl, nuplėšus priekinį numerį, jį tvirtinti reikėtų didesnės kniedės arba matytųsi žymės. Pasak nuteistąjį, šiuo metu, esant išvystytom technologijom, nurovus numerį, pritvirtintą kniedėmis, jį pritvirtinant kitu varžtu ar panaudojant kitą kniedę jokių žymių, bent jau įžiūrimų, ant numerio gali nelikti. Šie argumentai, D. P. manymu, vienareikšmiškai paneigia A. Ž. samprotavimus, jog numeris nebuvo nuimtas, kaip nepagrįstus, o tokią teismo išvadą – kaip neobjektyvią. Be to apeliantas nurodo, kad A. Ž. neva 2007-10-30 padarytose jo automobilio priekinės dalies nuotraukose akivaizdžiai matosi priekinio numerio sulankstymo požymiai. Šios nuotraukos patvirtina nuteistojo parodymus apie 2007 m. gegužės 9-10 d. įvykio aplinkybes, kad po priekinio bamperio vagystės rado sulamdytą valstybinės registracijos numerį. Taip pat apie numerio radimo aplinkybę prisimena ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas O. N. .
D. P. atkreipia dėmesį į tai, kad, pirmą kartą kreipusis į UAB „BTA draudimas“ dėl 2007-05-10 vagystės metu patirtų nuostolių kompensavimo, draudimo išmoka buvo išmokėta ir draudimo darbuotojams abejonių dėl vagystės nekilo. Todėl apeliantas mano, kad vieno nusikaltimo (2007-09-12/13 d. įvykio) inkriminavimas jo atžvilgiu visiškai nereiškia, kad jis nebuvo nusikaltimo auka ir laikotarpiu nuo 2007-05-09 iki 2007-05-10 taip pat inscenizavo vagystę. Be to, jo kaip draudimo kompanijos paslaugų vartotojo (kliento), teisėtas kreipimasis į draudimo bendrovę dėl nuostolių atlyginimo negali būti laikomas kėsinimusi apgaule savo naudai įgyti jam nepriklausantį turtą.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes nuteistasis D. P. yra įsitikinęs, kad teismas pasirėmė liudytojų, tiesiogiai suinteresuotų jo atžvilgiu nepalankaus sprendimo priėmimu, A. Ž. ir C. S. parodymais, kurie yra prieštaringi bei yra labai subjektyvaus pobūdžio, išreiškia tik jų asmeninę (todėl subjektyvią) nuomonę ir neturintys jokios objektyvios informacijos apie D. P. veikų neteisėtumą inscenizuojant vagystę arba apgaule kėsinantis pasisavinti kitų asmenų turtą. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo pateiktomis nuotraukomis, nors jų padarymo datos negalima nenuginčijamai nustatyti, o jas dariusio asmens parodymai kelia abejonių dėl nuotraukų padarymo aplinkybių tikroviškumo. Atliktos šių nuotraukų ekspertizės rezultatai taip pat neleidžia kategoriškai ir vienareikšmiškai vertinti liudytojų parodymų, todėl bylos įrodymais nepašalinami liudytojų parodymų prieštaravimai. Nuteistasis pažymi, kad nekaltumo prezumpcijos principas sąlygoja tai, kad visos abejonės privalo būti aiškinamos kaltinamojo (nuteistojo) naudai, ypač tuomet, kai išsamiai ir nešališkai ištyrus visas bylos aplinkybes, jų nepavyksta pašalinti. Taip pat D. P. nesutinka su teismo jo kviestų liudytojų parodymų vertinimu - jie atmesti kaip nepaneigiantys nuteistojo kaltės. Teisme apklaustas A. D. paliudijo, kad dėjo galinį ir priekinį bamperį nuteistojo automobiliui, D. N. matė automobilį be bamperių, A. S. matė automobilį be bamperio bei padėjo nudažant kitą bamperį, tačiau nei vieno liudytojo parodymų teismas nevertino D. P. versijos naudai, motyvuodamas, kad kaltė įrodyta kitais parodymais - A. Ž. ir Č. S. bei surinkta byloje medžiaga. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Taip pat nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad inkriminuojamų veikų neva padarymo laikotarpiu jis turėjo gerą materialinę padėtį, todėl nebuvo finansiškai suinteresuotas šių nusikalstamų veikų padarymu. Šiuo metu nedirba, jo materialinė padėtis itin bloga, jį išlaiko draugė, su kuria ruošiasi susituokti. Nepalankus teismo sprendimas gali pabloginti ne tik jo ir daugės materialinę padėtį, bet ir tarpusavio santykius.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, civilinio ieškovo atstovas ir prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad D. P. , kreipdamasis į policijos pareigūnus dėl neva 2007 m. gegužės 09 – 10 dienomis įvykusios vagystės, padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 236 str. 1 d. Pripažindamas D. P. kaltu pagal LR BK 236 str. 1 d. dėl melagingo pranešimo apie priekinio bamperio vagystę, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai, nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų ištyrė bei įvertino bylos įrodymus ir pripažino D. P. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 236 str. 1 d. dėl melagingo pranešimo 2007-09-13 apie nebūtą nusikaltimą, 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad D. P. 2007-03-22, pasirašydamas transporto priemonių draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), apdraudė jo naudotą automobilį „BMW 728“, v.n. (duomenys neskelbtini) , nuo trečiųjų asmenų tyčinės veiklos ir vagystės; 2007-05-10 D. P. kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus ir UAB „BTA draudimas“, pranešdamas, kad laikotarpiu nuo 2007-05-09 23.00 val. iki 2007-05-10 8.00 val. buvo pavogtas jo naudoto automobilio priekinis bamperis su priešrūkiniais žibintais; UAB „BTA draudimas“ pagal draudimo polisą (duomenys neskelbtini) 2007-05-31 mokestinius reikalavimu (duomenys neskelbtini) pervedė D. P. 1617 Lt draudiminę išmoką; 2007-09-13 D. P. kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus ir UAB „BTA draudimas“, pranešdamas, kad laikotarpiu nuo 2007-09-12 23.30 val. iki 2007-09-13 8.00 val. buvo pavogti jo naudoto automobilio priekinis bamperis su priešrūkiniais žibintais ir galinis bamperis su amortizatoriais; UAB „BTA draudimas“ šiuo atveju nuostolių neatlygino, įtariant, kad D. P. inscenizavo vagystę ir apgaule siekia neteisėtai gauti draudiminę išmoką pagal draudimo polisą (duomenys neskelbtini).
Liudytojas A. Ž. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad D. P. 2007-09-13 kreipėsi į UAB „BTA draudimas“ ir pranešė apie pavogtus priekinį bamperį su priešrūkiniais žibintais bei galinį bamperį su amortizatoriais. Apžiūrint D. P. automobilį, liudytojui kilo įtarimas dėl galimai inscenizuotos vagystės. Liudytojas paaiškino, kad galinį bamperį su amortizatoriais galima nuimti tik atidarius automobilio bagažinę. Tai patvirtina ir UAB „K. A.“ 2007-09-24 raštas, kuriame nurodyta, kad automobilio „BMW 728i“ galinio bamperio amortizatorių nuimti neatidarius automobilio bagažinės neįmanoma (t. 1 b.l. 73). Tuo tarpu D. P. automobilio bagažinės spynelė buvo be jokių išorinių apgadinimų, galinis bamperis su amortizatoriais buvo nuimtas labai kruopščiai. Tai, kad išoriškai automobilio spynelės nebuvo pažeistos, patvirtino ir 2007-09-13 D. P. automobilį apžiūrėjęs policijos pareigūnas T. B. . Tai matyti ir iš UAB „BTA draudimas“ pateiktų 2007-09-13 automobilio apžiūros metu padarytų nuotraukų (t. 1 b.l. 36-39). Liudytojas A. Ž. , apžiūrint automobilį, automobilio bagažinės spynelės rakinti nebandė. Nors nuteistasis teigia, kad po įvykio bagažinės spynelė strigo, tačiau šių aplinkybių nenurodė nei policijos pareigūnui, surašant protokolą-pareiškimą ar apžiūrint automobilį, nei draudimo kompanijos ekspertams. Kaip matyti iš liudytojų A. Ž. bei Č. S. parodymų, byloje esančių nuotraukų, darytų 2007-05-10 ir 2007-09-13 (t. 1 b.l. 21, 38-39), D. P. abiejų nurodytų vagysčių metu bamperiai buvo nuimti nepadarant žalos kitoms detalėms: priešrūkinių žibintų jungtys atjungtos jų nepažeidžiant, posparnio tvirtinimo varžtai atsukti nesugadinant posparnio, nesulaužant plastikinių sujungimo detalių. Pasak A. Ž. bei Č. S. , kurie yra UAB „BTA draudimas“ ekspertai, turintys nemažą darbinę patirtį (dirbantys ekspertais nuo 2006 metų), tokie atvejai nebūdingi vagystėms, kadangi vagystės atveju nusikaltimą darantis asmuo labai skuba, nesiima gražiai ir tvarkingai atsukinėti varžtų ar nuiminėti jungčių; paprastai varžtų tvirtinimo vietos yra išlaužiamos, o jungtys nuplėšiamos.
Liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pateikė automobilio BMW 728, v.n. (duomenys neskelbtini) , nuotraukas, paaiškindamas, kad šias nuotraukas padarė 2007-10-30 prie Vilniaus miesto 6 PK. Teisiamajame posėdyje liudytojas pateikė šias nuotraukas bei nuotraukas, darytas draudžiant automobilį, įrašytas skaitmeninėje laikmenoje. A. Ž. paaiškino, kad 2007-10-30, po J. S. apklausos, apie 14.00 val., pamatė policijos komisariato kieme D. P. automobilį, dėl kurio pastarasis kreipėsi į draudimo kompaniją. Tuomet jis vieną nuotrauką telefonu padarė būdamas savo automobilyje, o kitas dvi išlipęs iš automobilio. Neatrodė, kad valstybinis numeris būtų buvęs anksčiau sulankstytas; nesimatė, kad tai būtų popierinis ar ne „Regitros“ išduotas valstybinis numeris. Sulyginus šias nuotraukas su nuotraukomis, darytomis draudžiant automobilį, paaiškėjo, kad D. P. automobilis po užregistruotų draudiminių įvykių atrodo lygiai taip pat kaip atrodė jį apdraudžiant. A. Ž. paaiškino, kad nuotraukų metadata duomenyse užfiksuotas laikas (2007-10-31) yra šių nuotraukų perkėlimo iš telefono į kompiuterį data, nes nuotraukos iš telefono buvo perkeltos kitą dieną. Tai, kad pateiktos nuotraukos buvo padarytos 2007-10-30 patvirtino ir J. S. , kuri paaiškino, kad 2007-10-30 po pietų kartu su A. Ž. buvo nuvykusi į apklausą Vilniaus m. 6 PK. Po apklausos jie mašinoje kalbėjosi, pamatė atvažiuojantį D. P. . A. Ž. nufotografavo telefonu pastarojo automobilį. Iš J. S. apklausos protokolo matyti, kad šios liudytojos apklausa buvo atlikta 2007-10-30 nuo 13.20 val. iki 14.30 val. Teisiamojo posėdžio metu apklausta tyrėja D. R. patvirtino, kad 2007-10-30 po pietų į apklausą buvo atvykusi J. S. kartu su A. Ž. ; D. P. buvo atvykęs į policijos komisariatą tą pačią dieną tarp 14.00 ir 15.00 valandos. Nors liudytoja D. R. nurodė, kad, pasibaigus J. S. apklausai, buvo atėjęs A. Ž. , kuris pasakė, kad nufotografavo D. P. automobilį, tačiau tiek pats A. Ž. , tiek J. S. parodė, kad tą dieną A. Ž. pas tyrėją nebuvo grįžęs. Įvertindamas tai, kad D. R. teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta praėjus ilgam laiko tarpui po J. S. apklausos, dėl ko galėjo kai kurias aplinkybes nurodyti netiksliai, atsižvelgdamas į D. R. darbo specifiką, teismas remiasi tik tais liudytojos D. R. parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos įrodymai. Įvertindama šių liudytojų parodymus, atsižvelgdama ir į tai, kad skaitmeninių atvaizdų metadata duomenyse fiksuojamas laikas skaitmeniniuose įrenginiuose gali būti nustatomas rankiniu būdu, kas reiškia, kad pateiktų nuotraukų metadata duomenyse užfiksuotas laikas nerodo tikslaus laiko, kolegija yra įsitikinusi, kad liudytojo A. Ž. pateiktos nuotraukos yra padarytos 2007-10-30, po liudytojos J. S. apklausos. Todėl kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias nuotraukas tyrė kaip įrodymus, jomis rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Nors nuteistasis teigia, kad 2007-10-30 jis į policijos komisariatą atvyko iki pietų, t.y. iki 12 val., tačiau tokius nuteistojo aiškinimus paneigia jau aukščiau nurodyti liudytojų A. Ž. , J. S. , D. R. parodymai. Išvadą, kad A. Ž. pateiktos nuotraukos darytos 2007-10-30 nepaneigia ir D. P. pateikta Lietuvos hidrometereologijos tarnybos išduota pažyma. Tai, kad A. Ž. , matydamas D. P. automobilį šalia policijos komisariato su tais pačiais bamperiais ir valstybiniais numeriais, nesikreipė į teisėsaugos pareigūnus, iškarto nepranešė tyrėjai, nepaneigia bylos įrodymais nustatytos fakto, jog A. Ž. pateiktos nuotraukos padarytos 2007-10-30. Skunde D. P. nurodo, kad pagal A. Ž. parodymus, D. P. automobilį pamatė stovintį už jo (liudytojo) BMW markės automobilio, tačiau iš pateiktų nuotraukų matyti, kad prieš D. P. naudotą automobilį stovi ne BMW automobilis, o kito gamintojo (Chrysler) mikroautobusas. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, liudytojas A. Ž. nurodė, kad, D. P. atvykus prie Vilniaus m. 6 PK, jis automobilį patraukė (2 t. b.l. 66). Tai rodo aukščiau išdėstytų nuteistojo aiškinimų nepagrįstumą ir nepaneigia 2007-10-30 darytų nuotraukų tikrumo bei autentiškumo.
Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti skaitmeniniame formate pateiktų automobilio „BMW 728“, v.n. (duomenys neskelbtini) , nuotraukų, padarytų 2007-03-22, prieš draudžiant automobilį, bei 2007-10-30 prie Vilniaus m. 6 PK, ir D. P. pateikto valstybinio numerio muliažo tapatumą, paskyrė atlikti vaizdų ekspertizę. 2009-03-23 Ekspertizės akte Nr. 11-738 (09) nurodyta, kad nagrinėjamu atveju identifikuojami objektai yra užfiksuoti skaitmeniniuose atvaizduose skirtingomis sąlygomis (rakursai, apšvietimas, raiška ir t.t.), esant tokioms aplinkybėms nėra galimybės nustatyti ir kategoriškai įvertinti individualizuojančių požymių visumą. Nustatyti individualizuojančius požymius ir kategoriškai įvertinti juos, t.y. indentifikuoti objektą užfiksuotą tik skaitmeniniuose atvaizduose nėra galimybės. Todėl, atsižvelgiant į šrifto tipą, tvirtinimo elementų išsidėstymo vietą numerio plote raidžių/skaičių atžvilgiu, buvo duota tikėtina išvada, kad ekspertizei atlikti panaudotuose skaitmeniniuose atvaizduose, padarytuose 2007-03-22 ir 2007-10-30, užfiksuoti vieni ir tie patys valstybiniai numeriai. Labai tikėtina, kad tvirtinimo elementų išsidėstymo vieta numerio plote raidžių/skaičių atžvilgiu yra identiška. Tuo tarpu ekspertizės akte nurodyta, kad skaitmeniniuose atvaizduose 2007-10-30 užfiksuotas valstybinis numeris ir D. P. pateiktas muliažas yra du skirtingi objektai. Liudytojas Č. S. parodė, kad, jis matė, jog D. P. automobilio numeriai, draudžiant jo automobilį, buvo pritvirtinti kniedėmis. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Ž. patvirtino, kad 2007-10-30, darant D. P. automobilio nuotraukas prie Vilniaus m. 6 PK, jis matė, jog D. P. automobilio priekinis valstybinis numeris prie bamperio buvo pritvirtintas kniedėmis tose pačiose vietose, ženklų, kad priekinis numeris buvo sulankstytas ar nuimtas nebuvo, nesimatė, kad tai būtų popierinis ar ne „Regitros“ išduotas valstybinis numeris. Įvertinus aukščiau nurodytą eksperto išvadą kartu su kitais bylos įrodymais, liudytojų Č. S. ir A. Ž. parodymus dėl D. P. automobilio priekinio valstybinio numerio tvirtinimo, liudytojų A. Ž. bei J. S. parodymus dėl 2007-09-30 D. P. automobilio, stovėjusio prie Vilniaus m. 6 PK, nuotraukų padarymo aplinkybių, darytina išvada, kad valstybiniai numeriai nuo D. P. automobilio bamperio nuimti nebuvo. Tai kartu paneigia nuteistojo aiškinimus, jog po pirmosios 2007-05-10 vagystės netoli įvykio vietos krūmuose jis rado sulankstytą numerį ir jį, išlyginęs bei pritvirtinęs varžtais prie naujo bamperio, toliau naudojo, o po antrosios 2007-09-13 vagystės jis pasidarė numerio muliažą ir juo naudojosi iki automobilio pardavimo. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodo nuteistasis, liudytoju apklaustas policijos pareigūnas O. N. nepatvirtino, kad 2007-05-10 D. P. jam nurodė, jog rado krūmuose sulankstytą automobilio priekinį valstybinį numerį. Liudytojas paaiškino, kad valstybinio numerio D. P. atnešęs nebuvo ir jam nerodė. Iš teismui pateiktų 2007-10-30 pateiktų nuotraukų nematyti D. P. naudoto automobilio jokių priekinio valstybinio numerio lenkimo ar tiesinimo žymių. Sugretinus bylos įrodymus bei 2007-03-22 ir 2007-10-30 padarytose nuotraukose užfiksuotus priekinio valstybinio numerio atvaizdus, darytina išvada, kad ant D. P. 2007-10-30 naudoto automobilio yra tie patys registracijos numeriai, kokie buvo prieš draudžiant automobilį.
Įvertinus aukščiau išdėstytas pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais nustatytas aplinkybes, jog tiek D. P. nurodytu pirmuoju vagystės atveju, tiek antruoju vagystės atveju bamperiai buvo nuimti nepadarant žalos kitoms automobilio detalėms, jog galinis bamperis su amortizatoriais nuo automobilio buvo nuimtas nepažeidus automobilio bagažinės spynelės, nors pagal pateiktus duomenis galinis bamperis gali būti nuimtas tik atidarius automobilio bagažinę, kas rodo, kad tik teisėtas automobilio naudotojas, kuriuo tuo metu buvo D. P. , galėjo nesulaužęs spynelės atidaryti bagažinę ir nuimti bamperį, jog valstybinis numeris nuo D. P. naudoto automobilio priekinio bamperio nebuvo nuimtas, jog 2007-03-22 darytose nuotraukose ir 2007-10-30 darytose nuotraukose yra užfiksuoti tie patys valstybiniai numeriai, kas rodo, kad 2007-10-30, kai A. Ž. padarė prie Vilniaus 6 PK stovėjusio automobilio nuotraukas, ant D. P. naudoto automobilio buvo tie patys registracijos numeriai, kurie buvo prieš draudžiant automobilį, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. P. automobilio bamperiai nebuvo pavogti nei 2007-05-10, nei 2007-09-13 D. P. nurodytų įvykių metu. Jų vagystes, siekdamas gauti draudimines išmokas, inscenizavo būtent D. P. . Kaip jau minėta, D. P. 2007-05-10 kreipėsi į UAB „BTA draudimas“, pranešdamas apie priekinio bamperio su priešrūkiniais žibintais vagystę, dėl ko UAB „BTA draudimas“ pagal draudimo polisą (duomenys neskelbtini) 2007-05-31 mokestinius reikalavimu (duomenys neskelbtini) pervedė D. P. 1617 Lt draudiminę išmoką, o 2007-09-13 D. P. kreipusis į UAB „BTA draudimas“ dėl priekinio ir galinio automobilio bamperių vagystės, UAB „BTA draudimas“ šiuo atveju nuostolių neatlygino, pagrįstai įtarus, kad D. P. inscenizavo vagystę ir apgaule siekia neteisėtai gauti draudiminę išmoką pagal draudimo polisą (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo versiją tvirtinusių liudytojų A. D. , A. S. ir D. N. parodymus. Juos paneigia aukščiau nurodyti bylos įrodymai. Gynybos nurodyti liudytojai yra nuteistojo draugai, kurie yra suinteresuoti D. P. atžvilgiu teigiama bylos baigtimi. Jų parodymai yra nepatikimi, apie įvykusias vagystes jie sužinojo iš pačio D. P. . Liudytojas A. S. nurodė, kad D. P. buvo atvykęs pas jį į autoservisą ir prašė nudažyti priekinį bamperį. Tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Liudytojai A. D. ir D. N. paaiškino, kad matė automobilį be bamperių. Kaip nurodė A. D. , jis padėjo uždėti bamperius ant D. P. automobilio. Tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, D. P. automobilis taip pat buvo pateiktas policijos pareigūnų bei UAB „BTA draudimas“ ekspertų apžiūrai be priekinio ir galinio bamperių. Nėra jokių patikimų įrodymų leidžiančių teigti, kad A. D. padėjo uždėti ant D. P. automobilio kitus bamperius, o ne tuos, kurie buvo nuo šio automobilio nuimti dar prieš pranešant apie jų vagystę. Tuo tarpu byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D. P. naudoto automobilio bamperiai nebuvo pavogti, jų vagystę inscenizavo pats D. P. .
T. B. parodymais, 2007-09-13 D. P. surašytu protokolu-pareiškimu, kitais bylos įrodymais nustatyta, kad D. P. pranešė policijai apie žinomai nebūtą nusikaltimą – jo naudojamo automobilio priekinio ir galinio bamperių vagystę. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nėra pranešęs apie nebūtą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, todėl jam negali būti inkriminuota nusikalstama veika, numatyta LR BK 236 str. 1 d. Tokie nuteistojo aiškinimai nepagrįsti, prieštarauja baudžiamojo įstatymo nuostatoms. Pagal LR BK 236 str. 1 d. redakciją, galiojusią nusikaltimo padarymo metu (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004-07-13 (Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakciją), asmeniui atsakomybė kyla už melagingą pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą nepriklausomai nuo nusikaltimo sunkumo.
Įvertinus aukščiau išdėstytų bylos įrodymų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. P. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 182 str. 1 d., 236 str. 1 d. (dėl melagingo pranešimo 2007-09-13 apie nebūtą nusikaltimą), 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.
Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, jog D. P. , 2007-05-10 pranešdamas apie įvykį padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 236 str. 1 d. Kaip minėta, pagal šio baudžiamojo kodekso straipsnio nuostatas baudžiamoji atsakomybė kyla, kai yra melagingai pranešama apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pagal šį pranešimą, vadovaujantis LR BPK nuostatomis, turi būti pradėtas ar yra pradedamas ikiteisminis tyrimas. Kaip matyti iš 2007-05-10 D. P. surašyto prašymo, policijos pareigūno O. N. parodymo, D. P. , kreipdamasis į policijos pareigūnus, nurodė, kad jam padaryta žala yra 120 Lt, kad kreipėsi dėl informacijos, prašė ikiteisminio tyrimo nepradėti. D. P. pareiškimo dėl vagystės nerašė, jis nebuvo raštiškai įspėtas dėl atsakomybės už melagingą pranešimą. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes tyrėjai, įvertinę D. P. nurodytą bamperio vertę – 120 Lt, tai, kad pareiškimas dėl nusikaltimo negautas, priėjo išvados, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šios aplinkybės rodo, kad nagrinėjamu atveju D. P. , kreipdamasis į policijos pareigūnus, nurodė melagingus duomenis dėl nebūtos smulkios vagystės - administracinio teisės pažeidimo, o ne dėl nusikaltimo. Todėl D. P. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 236 str. 1 d., sudėties. Vien tai, kad D. P. UAB „BTA draudimas“ išmokėjo žymiai didesnę – 1617 Lt draudiminę išmoką, neduoda pagrindo jį apkaltinti padarius melagingą pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Todėl D. P. pagal LR BK 236 str. 1 d. (dėl 2007-05-10 pranešimo) išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Nuteistajam D. P. už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 236 str. 1 d. (dėl melagingo pranešimo 2007-09-13 apie nebūtą nusikaltimą) , 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., paskirtos tinkamos bausmės, nepažeidžiant bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. D. P. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis LR BK 55 str. nuostatomis, D. P. paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas, jų dydžius nustatydamas nuo LR BK 47 str. 2 d. 2 p. numatyto bausmės vidurkio. Paskirtos bausmės yra teisingos, atitinkančios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę. Bausmės nėra griežtos, jas keisti ar švelninti nėra pagrindo. Tačiau, D. P. išteisinus pagal LR BK 236 str. 1 d. (dėl 2007-05-10 pranešimo), dėl ko sumažėjo D. P. padarytų nusikalstamų veikų kiekis, jam skirtina švelnesnė galutinė subendrinta bausmė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 3 d., 4 d., 329 str. 1 p.,
nusprendė:
nuteistojo D. P. (D. P. ) skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti:
nuosprendžio dalį, kuria D. P. nuteistas pagal LR BK 236 str. 1 d (dėl 2007-05-10 pranešimo), panaikinti ir jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius;
vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., nuosprendžiu paskirtas pagal 182 str. 1 d. (7150 Lt (55 MGL) dydžio bauda), 236 str. 1 d. (7800 Lt (60 MGL) dydžio bauda) ir 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (8450 Lt (65 MGL) dydžio bauda) bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9100 Lt (70 MGL) dydžio baudą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.