Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-12-02 · Civilinė byla Nr. 2-862-887/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-02
Bylos Nr.
2-862-887/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-04791-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Ieškovas
A. K.
Trečiasis asmuo
S. K.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas
I. S.
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-862-887/2013;Proceso Nr. 2-05-3-04791-2012-6;Procesinio sprendimo kategorijos: 113.1; 113.9; 76.4; 116.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 2 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui advokatui Jaroslav Los, trečiajam asmeniui S. K., institucijos duodančios išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zinaidai Eglinskienei, nedalyvaujant atsakovei I. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei I. S. dėl tėvystės nustatymo, trečiasis asmuo S. K., institucija duodanti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. K. (toliau ieškovas) ieškiniu prašo nustatyti, kad jis yra L. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (3-4, 5, 137-138 b. l.).

Ieškinys grindžiamas tuo, kad su atsakove I. S. (toliau atsakovė) ieškovas susipažino (duomenys neskelbtini)m. vasarą. Nuo to laiko jų santykiai buvo geri, daug laiko praleisdavo kartu, bendravo su draugais, dalyvavo abiejų giminių rengiamuose pokyliuose. (duomenys neskelbtini) ji pasakė, kad laukiasi kūdikio ir kad jis yra vaiko tėvas. Prieš gimstant vaikui, atsakovė pradėjo išgėrinėti. (duomenys neskelbtini)gimė sūnus L. S., vaiko tėvystė neįregistruota. Vaikui gimus atsakovė laikinai nutraukė išgėrinėjimus, maždaug nuo (duomenys neskelbtini) m. pradėjo vėl gerti, vėliau visai nesirūpinti vaiku, paliko jį. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismas jo sūnui L. nustatė nuolatinę globą ir jo gyvenamąją vietą su S. K.. Su atsakove jis nebendrauja, nes ji vaiku nesirūpina, nelanko jo. Gimus vaikui atsakovė neturėjo jokių asmenybę patvirtinančių dokumentų, todėl negalėjo pilnai sutvarkyti vaiko gimimo dokumentų ir registruoti civilinės metrikacijos biure. Kadangi bendrai su vaiko motina sutarti nėra galimybės, dėl tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą.

Teismo posėdžio metu ieškovas savo ieškinį pilnai palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad sūnaus L. S. tėvystė nepripažinta, nes vaikui gimus I. S. neturėjo savo asmens paso. Gimus vaikui apie metus laiko vaiku rūpinosi jis vienas, nes atsakovė vaiku nesirūpino. (duomenys neskelbtini) m. jis nuteistas už žmogžudystę, jam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo metu jis atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Atsakovė vaiku nesirūpina, su juo nebendrauja, neišlaiko. Jo žiniomis ji gyvena Anglijoje, turi kitą šeimą. Tėvystės pripažinimas jam nesukels jokių pasekmių, tačiau jis nori, kad būtų nustatyta tėvystė, kad vaikas turėtų jo pavardę. Prieš savo vaiką niekada nesmurtavo. Su vaiku bendrauja kiekvieną dieną, jam skambina, rašo laiškus, važiuoja į pasimatymus, vaikas jį pripažįsta tėvu. Prašo ieškinį tenkinti (137-138 b. l.).

Ieškovo atstovas advokatas Jaroslav Los teisiniais argumentais pagrindė ieškovo reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti (138 b. l.).

Atsakovė I. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str., 113 b. l.), išnaudojus visas įmanomas galimybes atsakovei procesinius dokumentus įteikti tiesiogiai. Pažymėtina, kad teismo skelbta paieška rezultatų nedavė, konkreti atsakovės gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta – nustatyta tik tai, jog atsakovė nuo 2006 metų gyvena Anglijoje (65 b. l.). Vaiko interesais byla nagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo S. K. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ji yra ieškovo motina, L. S. močiutė ir oficiali globėja. Jos žiniomis ieškovas tikrai yra vaiko tėvas. Vaiką ji augina nuo pusantrų metų, jai padeda sesuo. Vaikas su tėvu dažnai bendrauja telefonu, ji su vaiku važiuoja pas ieškovą, savo sūnų, į pasimatymus (138 b. l.).

Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis L. S. paaiškino, kad gyvena su močiute, kurią vadina mama. Su ja gyvena daug metų, patinka su močiute gyventi, lanko mokyklą, sekasi gerai. Mamą matė labai seniai. Tėvelį matė neseniai, labai jį myli, jo vardo, pavardės nežino. Tėtis gyvena ne su juo, pas jį nuvažiuoja, tėtis kiekvieną dieną jam paskambina, jie paskambinti tėčiui neturi galimybių (138 b. l.).

Institucija duodanti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį palaiko. Savo išvadoje nurodė, kad ieškovas nėra įrašytas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kauno mieste. Atsakovei I. S. 2009-04-22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) motinos valdžia į sūnų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), apribota neterminuotai, vaikui nustatyta nuolatinė globa ir gyvenamoji vieta su globėja S. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės vaikui priteistas išlaikymas. Skyriaus nuomone ieškinys dėl tėvystės nustatymo pateiktas vaiko interesais, kadangi nustačius tėvystę įgyvendinama vaiko teisė žinoti savo kilmę, taip pat teisė būti išlaikomam abiejų tėvų. Išklausius vaiką matyti, kad vaikas džiaugiasi turėdamas tėvą. Byloje atlikta DNR ekspertizė patvirtino, jog atsakovas yra berniuko tėvas, todėl ieškinį prašo tenkinti (18, 138 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 376 str. 3 d.).

Iš Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) ir gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), jo motina I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) duomenų apie tėvą nėra (prij. c. b. Nr. 2-1979-192/2010 8, 10 b. l.). 2009-04-22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. S. neterminuotai apribota motinos valdžia į sūnų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), berniukui nustatyta nuolatinė globa, gyvenamoji vieta nustatyta su globėja S. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės I. S. sūnui Lukui priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 1,5 MGL iki jo pilnametystės (19-20 b. l., prij. c. b. Nr. 2-1979-192/2010 13-15 b. l.). Ieškovas A. K. pirmą kartą dėl tėvystės nustatymo į teismą kreipėsi dar 2009-05-25, tačiau jam nepatikslinus atsakovės gyvenamosios vietos ieškinys paliktas nenagrinėtas (prij. c. b. Nr. 2-1979-192/2010 3, 50 b. l.). Pakartotinai dėl tėvystės nustatymo ieškovas kreipėsi 2012-04-10 (3 b. l.). 2013-06-05 teismo nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė (101-102 b. l.).

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi. CK 3.146 straipsnis numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, nes jis patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu buvo pradėtas konkretaus vyro. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Ieškovas A. K. visiškai įsitikinęs savo biologine tėvyste, tačiau teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, byloje paskyrė DNR ekspertizę (101-102 b. l.), kurios išvados patvirtina, kad ieškovas A. K. yra L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,98 proc. tikimybe (109-110 b. l.). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad DNR ekspertizė, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, patvirtina ieškovo tėvystę, ieškovo ieškinys dėl tėvystės nustatymo tenkintinas ir nustatytina, kad ieškovas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas (CK 3.146 str. 1 d., 3.147 str., CPK 178, 189, 197, 185 str.).

Dėl pavardės.

Baigiamųjų kalbų metu ieškovas paprašė, jog jo sūnaus pavardė nustačius tėvystę būtų pakeista į K. (138 b. l.). Institucijos duodančios išvadą byloje atstovė šiam prašymui neprieštaravo. Kiekvieno vaiko teisė ne tik žinoti savo tėvus, augti jų globojamam ir išlaikomam, tačiau ir teisė turėti tėvų pavardę. Atsižvelgiant į tai, kad registruojant vaiko gimimą duomenų apie vaiko tėvą nebuvo, vaikui buvo suteikta motinos pavardė. Iš bylos duomenų matyti, kad berniuko motinai I. S. neterminuotai apribota motinos valdžia į jį, vaikas motiną matė labai seniai (19-20, 138 b. l., prij. c. b. Nr. 2-1979-192/2010 13-15 b. l.). Akivaizdu, kad jų nesieja artimas emocinis ryšys, todėl vaiko pavardės pakeitimas nei vaiko, nei atsakovės interesų nepažeistų. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose yra svarbiausi vaiko interesai. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikas ieškovą jau seniai laiko tėvu, nors teisiškai tėvystė nebuvo įregistruota, su juo bendrauja, kito tėvo nepažįsta, tikėtina, kad ateityje jų tarpusavio ryšys tik stiprės, todėl, teismo nuomone, vaiko interesais tikslinga būtų vaikui turėti tėvo pavardę. Teismas šio klausimo bylos nagrinėjimo iš esmės metu nenagrinėjo, tačiau šeimos bylose, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Todėl atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise viršyti pareikštus reikalavimus, teismas išeina už reikalavimų ribų ir nusprendžia, kad nustačius, jog A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, L. S. suteiktina K. pavardė (CPK 376 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį pilnai iš atsakovės ieškovui priteistina 132 Lt žyminio mokesčio, o valstybei iš atsakovės priteistina 24,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei 1 320 Lt už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą, kurią sudaro: 170 Lt už advokato atstovavimą teisme bei 1 150 Lt už DNR ekspertizę (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 9 p., 93 str. 1 d., 96 str., 98 str., 99 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 392 str., 399 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad ieškovas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jo sūnus, suteikiant jam pavardę K.

Priteisti iš atsakovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 132 Lt (vieną šimtą trisdešimt du litus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 24,76 Lt (dvidešimt keturis litus 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1 320 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt litų) už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Petkevičienė