Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. M. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jame kalėjime Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. spalio 23 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam G. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka G. M., (duomenys neskelbtini), nuteistas 2023 m. liepos 3 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 11 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta ir 2023 m. birželio 27 d. nutartimi sušvelninta bausme – galutinė bausmė 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 14 d., bausmės pabaiga 2025 m. sausio 11 d.

Anksčiau teistas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jame kalėjime Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 23 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam G. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis šiuo metu turi galiojančių nuobaudų, kas rodo, kad net laisvės atėmimo bausmė įtakos nuteistojo elgesiui nedaro, nuteistasis pažeidinėja nustatytą tvarką, pozityvaus užimtumo veiklose nedalyvauja, turi didelių finansinių įsipareigojimų, atsiskaitymai nevykdomi. Tai leidžia manyti, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Atliktos bausmės maža dalis taip pat dar neleidžia daryti išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Be to, sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi yra vertinamas nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat atsižvelgiama ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pateikta medžiaga: Komisijos 2023 m. spalio 23 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam G. M., Komisijos protokolu, Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2023 m. spalio 23 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam G. M. yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. M. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Tačiau įstatymu numatytos, atliktos bausmės dalis, yra vertinama tik kaip formalaus pagrindo egzistavimas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, o norint nustatyti ar lygtinio paleidimo taikymui yra visos būtinos sąlygos reikalinga įvertinti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus nuteistojo G. M. pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad rizika vertinama kaip aukšta. Be to, nuteistojo elgesyje stebimi statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija, smurtinio elegsio istorija; nepastovi gyvenamoji vieta, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi arba turi mažą/ nestabilią darbo patirtį, pasižymi maža motyvacija darbui, turi nestabilią darbo patirtį, turi mažą darbo patirtį, neturi profesines kvalifikacijos, skaitymo / rašymo ir / arba skaičiavimo problemos, rašymo problemos, turi skolų, ieškinių ir/ ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, apsunkinti /konfliktiški santykiai su artimaisiais, smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, piktnaudžiavimas narkotikais, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, elgesio problemos vaikystėje, būdingas visiškas savęs nuvertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitą požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros / apribojimų pažeidimai, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu), kurie daro ir ateityje gali daryti įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti.

Nors nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, tačiau drausminėmis nuobaudomis jis baustas tris kartus, per bausmės laiką baustas pažeidęs vidaus tvarką keturis kartus, turi galiojančių nuobaudų. Buvo nustatytas uždraustų daiktų įsigijimas ir laikymas, įstaigos administracijos reikalavimų nesilaikymas, fizinis ir psichologinis smurtas, dėl kurių jam buvo paskirtos nuobaudos. Tai tik patvirtina nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcijos nenuoseklumą ir neigiamai jį charakterizuoja. Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas atskleidžia vis dar egzistuojantį nuteistojo nihilistinį požiūrį į jo atžvilgiu taikomus apribojimus. Juo labiau, kad ir anksčiau nuteistasis buvo teistas ne vieną kartą, kas tik sudaro pagrindą abejoti, kad nuteistasis jau geba mokytis iš klaidų ir jų nekartoti, taip pat koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme, juo labiau, kad abejonę sustiprina ir Socialinio tyrimo išvadoje fiksuoti jo elgesį neigiamai veikiantys anksčiau nurodyti kriminogeniniai veiksniai. Aptartos aplinkybės, teismui nenustačius nuteistojo elgesyje materialiojo pagrindo egzistavimo, tik dar labiau sustiprina teismo manymą, kad dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinio paleidimo taikymui dar nėra pagrindo, o nuteistojo elgesys ir toliau turi būti taisomas struktūruotoje aplinkoje.

Teismas pažymi, kad nors nuteistasis skunde kaip reikšmingas aplinkybes nurodo tai, kad jis tęs individualią veiklą arba dirbs lygtinio paleidimo atveju, tačiau visa tai sėkmingai jis gali daryti ir būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Ši nurodyta aplinkybė, kad laisvėje jis tęs individualią veiklą ir dirbs, vis dar neleidžia teismui spręsti, kad probleminė sritis susijusi su darbu ir finansine padėtimi jau iš esmės yra išspręsta ir nekelianti pakartotinio nusikalstamo elgesio grėsmės.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, G. M. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 2 mėnesiai 22 dienos, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Išaiškintina nuteistajam ir tai, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos Komisijos nutarimo turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas Komisijos nutarimas netvirtinti dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos sprendimu nėra jokio pagrindo. Skunde pagrįstai nurodoma, kad ilgą laikotarpį gerai besielgiantis asmuo gali būti laikomas pakankamai nubaustu, tačiau lygtinis paleidimas taikomas tik aplinkybių visumos pagrindu nustačius, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad G. M. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Jo nurodytos teigiamai jo asmenybę charakterizuojančios savybės nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis papildomų veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis nors ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas, todėl nuteistojo G. M. skundas, dėl Komisijos 2023 m. spalio 23 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo G. M. skundą, dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ame kalėjime Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. RV-23-8900, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.