Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Stočkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-24264-16 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., teistas: 2010-05-03 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 10 MGL dydžio bauda, kuri nesumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S., pagal 2000-12-22 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą privalėdamas nuo 2000-12-06 iki dukros E. K. (S.), gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės mokėti jos išlaikymui po ¼ pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL E. S. naudai, laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2016-06-01 vengė mokėti lėšas dukros išlaikymui bei neteikė jai kitos materialinės paramos, dėl ko iki 2016-06-01 susidarė 4734,13 Eur įsiskolinimas.

R. S. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir jį apklausus kaip įtariamąjį, jis kaltu prisipažino visiškai (b. l. 62-63).

Kaltinimas R. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, grindžiamas šiais duomenimis:

Nukentėjusiosios L. K. parodymais. Ji nurodė, kad buvo ištekėjusi už R. S., tačiau gal prieš 13 metų su juo išsiskyrė. Paskutinį kartą buvusį vyrą matė prieš porą metų, tada jie buvo susitikę pas notarą, kadangi buvo reikalingas jo sutikimas, kad dukra E. K. galėtų pasikeisti pavardę. Nors ji su R. S. dar buvo santuokoje, tačiau jis labai daug gėrė ir nepadėjo jai išlaikyti šeimos, todėl ji maždaug prieš 15 metų kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą dėl alimentų priteisimo dukros išlaikymui. Teismas šiuos alimentus priteisė, tačiau R. S. visiškai nemokėjo šių išmokų. Su vaiku jam buvo leista matytis kas antrą savaitgalį, tačiau jis neatvažiuodavo, neteikė išlaikymo, nei maistu, nei pinigais ar dovanomis dukros išlaikyti nepadėjo. Dukra su biologiniu tėčiu visiškai nebendrauja, tikriausiai nė nepažintų. Civilinio ieškinio byloje neteiks, neprieštarauja tam, kad byla būtų pabaigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 25-26).

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-05-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog 2008-03-31 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi L. K. (S.) dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo E. S.. 2008-10-10 priimtas sprendimas, kuriuo nuspręsta nuo 2008-03-31 E. S. kiekvieną mėnesį mokėti 37,65 Eur dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. 2008-11-14 Fondo administracija registruotu laišku išsiuntė R. S. priimto sprendimo nuorašą. Vadovaujantis minėtu sprendimu, E. S. iki šiol yra mokamos išmokos, iš viso yra susidariusi 3620,86 Eur skola (b. l. 6-10).

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2000-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1313/2000, iš kurio matyti, kad iš R. S. priteisti alimentai dukros E. S. išlaikymui kas mėnesį po ¼ tėvo pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL, nuo 2000-12-06 iki dukros pilnametystės (b. l. 150).

Antstolės I. B. 2016-06-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-24264-16“, kuriame nurodyta, jog jos kontoroje vykdomas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2000-12-29 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1313/2000, pagal kurį iš R. S. išieškomas išlaikymas kas mėnesį po ¼ jo pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL iki dukros pilnametystės. Išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2007-12-01 iki 2016-06-01 sudaro 4734,13 Eur (b. l. 17).

Apklaustas kaip įtariamasis, R. S. nurodė, kad buvo susituokęs su L. S.. 2000-03-06 jiems gimė dukra E.. Kai jie dar buvo santuokoje, žmona prisiteisė alimentus dukrai išlaikyti. 2003 m. jis su L. išsiskyrė, buvusi žmona su dukra išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad reikia išlaikyti vaiką, jam buvo žinoma. Kai jie dar gyveno santuokoje, jis dirbo ir išlaikymą teikė, tačiau dukrai išvažiavus į (duomenys neskelbtini) alimentų nemokėjo. Dukra jį buvo aplankiusi du kartus, tais kartais davė jai pinigų, jei neklysta – 100 Lt. Pats dukros nelankė, neturėjo galimybės pas ją nuvažiuoti. Žino, kad reikia išlaikyti dukrą, tačiau alimentų ar kito išlaikymo neteikė, neturėjo pinigų, ne visuomet turėjo darbą ir ne visuomet dirbo oficialiai. Apie tai, kad už jį vaikui moka Vaikų išlaikymo fondas, nežinojo. Kažkada jis buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), o kai grįžo iš jos motina buvo sakiusi, jog yra atėjęs kažkoks laiškas iš vaikų teisių ar panašiai, tačiau jis to laiško nematė, matyt jis kažkur nusimėtė. Daugiau nesidomėjo kas ir kokiu tikslu jam jį siuntė. Supranta, kad privalo iki pilnametystės išlaikyti dukrą, mokėti alimentus ar teikti kitokį išlaikymą, tačiau to nedaro, nevykdo savo pareigos. Koks įsiskolinimas susidarė – nežino, negali pasakyti, nes nesidomėjo. Dėl nusikalstamos veikos padarymo labai gailisi, neprieštarauja, kad byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 62-63).

Išdėstyti įrodymai, teismo nuomone, visiškai įrodo, kad R. S., pagal 2000-12-22 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą privalėdamas nuo 2000-12-06 iki dukros E. K. (S.), gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės mokėti jos išlaikymui po ¼ pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL E. S. naudai, laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2016-06-01 vengė mokėti lėšas dukros išlaikymui bei neteikė jai kitos materialinės paramos, dėl ko iki 2016-06-01 susidarė 4734,13 Eur įsiskolinimas, todėl tokia R. S. veika kvalifikuotina pagal BK 164 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė.

Prokuroras prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti R. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, bei paskirti jam už šios nusikalstamos veikos padarymą viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę - viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėti 2010-05-03 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą 10 MGL (376,51 Eur) dydžio baudą bei paskirti galutinę 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui ir 10 MGL (376,51 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamasis sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 66-68, 69-70).

Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnis).

Parenkant bausmės dydį R. S., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltinamojo atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. R. S. yra teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 30-31, 34-35, 37), praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už įvairių administracinių teisės pažeidimų, tame tarpe ir smulkųjį svetimo turto pagrobimą bei girto pasirodymą viešose vietose, padarymą (b. l. 38-44), Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje yra gauta žodinių nusiskundimų dėl netinkamo R. S. elgesio (b. l. 52). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis ir dydis yra tinkami.

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, R. S. savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

R. S. šį nusikaltimą padarė būdamas neatlikęs jam 2010-05-03 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – nesumokėjęs 10 MGL, t. y. 376,51 Eur dydžio baudos, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintinos BK 64 straipsnio 2 dalies pagrindu.

R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64-65), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir skirti jam viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. skirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėti visą 2010-05-03 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 10 MGL dydžio, t. y. 376,51 Eur baudos bausmės dalį ir paskirti R. S. galutinę bausmę -viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui ir 10 MGL (376,51 Eur) dydžio baudą.

R. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti šią kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti R. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (tame tarpe ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.