- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- 2S-265-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07246-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- A. V.
- Kategorijos
- 3.1.2.2.4Išimtinis teritorinis teismingumas
Civilinė byla Nr. 2S-265-357/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07246-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.4.; 3.3.2.5 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 28 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15502-1042/2018 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Banga Elektronics“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė : I. Ginčo esmė 1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. V. ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. V. ieškinį kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla, konstatavo, jog ieškinys teismingas bankroto bylą iškėlusiam teismui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 3. Atskiruoju skundu ieškovas A. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: 3.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kadangi ši teisės norma taikytina bankroto bylos iškėlimo klausimui. 3.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 15 straipsnio 2 dalis 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1486 buvo papildyta nuostata, kuria atsisakyta reikalavimo, kad visos kituose teismuose nagrinėjamos bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, būtų perduodamos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. 3.3. ĮBĮ nukreipia į CPK, kuriame numatyta, kad darbuotojo ieškinys darbo bylose gali būti paduodamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas (CPK 411 str. 2 d.). 3.4. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas pernelyg sureikšmino atsakovės buveinės registracijos vietą ir neįvertino aplinkybių, kad atsakovė jos buveinės registracijos vietoje Kaune jokios veiklos nevykdė, o visa įmonės veikla buvo vykdoma Šiauliuose. 4. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Banga Electronics“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nemokumo sprendimai“, prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Atskirasis skundas atmetamas. 5. Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). 6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį. 7. Nagrinėjamu atveju ieškovas A. V. 2018 m. spalio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Banga Electronics“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatęs, kad atsakovei BUAB „Banga Electronics“ yra iškelta bankroto byla, ieškovo A. V. ieškinį atsisakė priimti ir pasiūlė kreiptis į bankroto bylą iškėlusį Kauno apygardos teismą. Apeliantas A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį priimti. 8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu in limine litis (proceso pradžioje). Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-969/2017). 9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar ieškovo pareikštam ieškiniui taikytinos išimtinį bylos teismingumą reglamentuojančios ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagrįstai rėmėsi ir CPK 27 straipsniu, kuris nustato, kurios bylos teismingos apygardos teismams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdį (dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į buvusį darbą, dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei kitų išmokų priteisimo, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 33 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. 10. Pagal ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalį, visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turtinių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, išsprendimas turi būti atliekamas bankroto byloje nutartimi išsprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio. Tai nulemia siekis bankroto bylas nagrinėti kuo operatyviau ir efektyviau, o galimybė nagrinėti atskirus reikalavimus ne bankroto byloje, nors ir tame pačiame teisme, reikštų neracionalų procesą ir būtų nesuderinama su bankroto proceso operatyvumu ir efektyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Casterbridge Inc. v. BUAB „Vilniaus sadutė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2014). 11. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio turinio, nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilusio ginčo dalykas yra neteisėtas atleidimas iš darbo, išmokų, susijusių su darbo santykiais sumokėjimas ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimas. Todėl pripažintina, jog išsprendus ginčą iš esmės dėl neteisėto atleidimo iš darbo, priteisiant išmokas ir turtinę ir neturtinę žalą, ieškinio tenkinimo atveju, pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus, pasikeistų (pagerėtų) ieškovo turtinė padėtis, nes teismo sprendimu būtų pripažinta, kad ieškovas buvo atleistas neteisėtai, jis turi teisę į negautą atlyginimą, kompensaciją ir kt. Taigi, ieškiniu reiškiamas reikalavimas reiškia, jog sprendimu siekiama turtinės naudos, o pagal tai kilęs ginčas vertintinas kaip turtinis. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir nurodė ieškovui kreiptis į bankroto bylą iškėlusį Kauno apygardos teismą. 12. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, kad ne visos bylos privalo būti nagrinėjamos bankroto bylą iškėlusiame teisme. Teismas nurodo, kad bendrosios CPK nuostatos, nustatančios rūšinio teismingumo taisykles, vykdant bankroto procedūras, nėra taikomos, nes ĮBĮ, kaip specialus įstatymas, turi prioritetą prieš bendrąjį (lot. lex speciali derogat generali) (CPK 1 str. 1 d.). ĮBĮ pasirinktas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, kad visų įmonės kreditorių reikalavimų pagrįstumas yra svarstomas tik bankroto bylą nagrinėjančiame teisme įmonės bankroto byloje, be to, bankroto byloje sprendžiami ne tik kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimai, bet ir visi kiti su bankroto procesu susiję klausimai, tai reiškia, kad visi ginčai, kylantys iš bankroto teisinių santykių pirmąja instancija nagrinėjami įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame apygardos teisme nepriklausomai nuo ieškinio reikalavimų sumos. 13. Išnagrinėjus ir įvertinus ieškovo A. V. atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Todėl nenustačius pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), ieškovo A. V. atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Rasa Bartašienė