- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-10-13
- Bylos Nr.
- 2-520
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Autover Lietuva“, uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ingo Baltic“
- Ieškovas
- valstybės įstaigai Draudimo priežiūros komisija
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Autover Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Autover Lietuva“ įtraukta trečiuoju asmeniu uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ingo Baltic“ bankroto byloje Nr. B2-2295-45/2005, dalyvaujant byloje ieškovui valstybės įstaigai Draudimo priežiūros komisija, atsakovui bankrutuojančiai uždarajai draudimo bendrovei „Ingo Baltic“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Draudimo priežiūros komisija kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą DUAB „Ingo Baltic“, skirti bankrutuojančiai įmonei administratorių, taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi DUAB „Ingo Baltic“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Jupoga“, nustatė 45 dienų terminą finansiniams reikalavimams pareikšti.
Šalies argumentai
UAB „Autover Lietuva“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuriame prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė įtraukti UAB „Autover Lietuva“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 1 d. nutartimi UAB „Autover Lietuva“ įtraukė į civilinę bylą dėl DUAB „Ingo Baltic“ bankroto trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje. UAB „Autover Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarties teisėtumo atsisakė priimti. Teismas nutartyje, dėl asmens įtraukimo trečiuoju asmeniu, nurodė, kad teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi gali būti ne tik šalys, bet ir kiti asmenys, manantys, kad teismo sprendimas byloje gali paveikti jų teises ar pareigas. UAB „Autover Lietuva“ išrašytos PVM sąskaitos dėl lengvųjų automobilių stiklų pardavimo atsakovui ir aplinkybė, jog skolininkas su kreditoriumi neatsiskaitė, teismo manymu sudaro pagrindą laikyti UAB „Autover Lietuva“ suinteresuotu asmeniu. Todėl kreditoriaus prašymą - įtraukti jį į procesą bankroto byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, laikė pagrįstu ir įtraukė UAB „Autover Lietuva“ į DUAB „Ingo Baltic“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje.
Dėl teisės pateikti atskirąjį skundą teismas nurodė, kad atskirąjį skundą turi teisę pateikti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 str.). Kreditorius UAB „Autover Lietuva“ prašymą įtraukti jį dalyvaujančiu byloje asmeniu pateikė 2005 m. rugpjūčio 31 d., t.y. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo yra skubaus vykdymo, todėl šios nutarties apskundimas jos vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 2 d. 4 p.). Įsiteisėjusi teismo nutartis negali būti apskundimo objektu (CPK 301 str. 1 d.), todėl atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d.). Be to, tretysis asmuo negali veikti prieš šalies, su kuria jis dalyvauja, interesus (CPK 47 str. 4 d.). UAB „Autover Lietuva“ prašo įtraukti trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje, tačiau jo pateiktas atskirasis skundas prieštarauja ieškovo pozicijai, todėl toks veiksmas yra neleistinas.
Šalies argumentai
UAB „Autover Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 1 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti nagrinėti atskirąjį skundą ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:
Teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes nemotyvavo kodėl UAB „Autover Lietuva nelaikytinas asmeniu neturinčiu teisės pateikti atskirąjį skundą CPK 305 straipsnio pagrindu. Teismas pripažino apeliantą trečiuoju asmeniu, o tretysis asmuo turi teisę naudotis jam priklausančiomis visomis procesinėmis teisėmis. Todėl teismas neturėjo teisės atsisakyti priimti atskirojo skundo. Teismas nepriimdamas atskirojo skundo pažeidė CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus ir pažeidė trečiojo asmens teisę pateikti atskirąjį skundą (CPK 305 str.).Nors teismas formaliai nenagrinėjo atskirojo skundo, tačiau iš nutarties matyti, kad teismas peržiūrėjo apelianto atskirąjį skundą. Apeliantas buvo pateikęs teismui ne prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu, bet atskirąjį skundą, kuriame be kitų reikalavimų buvo ir prašymas įtraukti trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje. Teismas peržengė CPK 334 straipsnio 2 dalyje nustatytas kompetencijos ribas, t.y. kad teismas gali atskirąjį skundą nagrinėti pats arba persiųsti jį aukštesnės instancijos teismui. Iš skundžiamos nutarties darytina išvada, kad teismas sutiko su atskirojo skundo dalimi, kuria prašoma apeliantą įtraukti trečiuoju asmeniu, t.y. bylos nepersiuntė ir klausimą nagrinėjo pats, tačiau tuo pačiu teismas atsisakė atskirąjį skundą priimti, todėl jį grąžino trečiajam asmeniui. Iš to darytina išvada, jog teismas, nesutikdamas su atskirojo skundo turiniu, neturėjo teisės pasisakyti dėl pačio skundo, o privalėjo persiųsti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Teismas neteisingai nurodo, kad atskirasis skundas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, todėl neva nėra apeliacinio apskundimo objektas. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2005 m. rugpjūčio 18 d., terminas atskirajam skundui pateikti yra 10 dienų. Kadangi paskutinė termino diena buvo nedarbo diena, todėl tretysis asmuo turėjo teisę pateikti ir pateikė skundą 2005 m. rugpjūčio 29 d. (CPK 74 str.). Aplinkybė, kad teismas atskirąjį skundą gavo tik 2005 m. rugpjūčio 31 d. nereiškia, kad atskirasis skundas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Todėl trečiojo asmens pateiktas atskirasis skundas dėl nutarties iškelti bankroto bylą buvo apeliacinio apskundimo objektu.
Atsiliepimas
Ieškovas Draudimo priežiūros komisija atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendžia skundo priėmimo klausimą, todėl teismas turėjo teisę spręsti klausimą dėl asmens įtraukimą į bylą trečiuoju asmeniu. Be to teismas teisingi pažymėjo, kad apeliantas negali veikti prieš asmenį, kurio pusėje jis dalyvauja byloje. Apelianto veiksmai destabilizuoja padėtį bankrutuojančioje bendrovėje, vilkina bylą, atsiskaitymus su kreditoriais, todėl teismas teisingai nustatė, kad apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Atsakovas BDUAB „Ingo Baltic“ prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo, kad apeliantas pateikė skundą dėl nutarties iškelti bankroto bylą atsakovui. Apeliantas prašė jį įtraukti trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, todėl apeliantas laikytina, kad palaikė ieškovo prašymą iškelti bankroto bylą. Tuo pačiu skunde suformuluotas apelianto prašymas panaikinti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo yra priešingas ieškovo pozicijai, kurio poziciją apeliantas turėtų palaikyti. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą teisiškai nesuinteresuoto skundžiamos teismo nutarties panaikinimu asmens paduotą skundą atsisakytina priimti. Panašius motyvus išdėstė teismas, o apeliantas jų iš esmės ir neskundė. Atsakovas taip pat nurodė, kad teismas turėjo teisę spręsti klausimą dėl asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nes šis reikalavimas nėra atskirojo skundo dalykas, o yra atskiras procesinis veiksmas. Be to tik išsprendęs asmens procesinės padėties klausimą teismas galėjo spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą. Todėl teismas neturėjo siųsti viso skundo apeliacinės instancijos teismui ir savo kompetencijos neperžengė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). T.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų nutarties dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas analizuojant tik atskirajame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Nutarties dalis, kuria apeliantas įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje neskundžiama, todėl teisėjų kolegija dėl šios nutarties dalies nepasisako.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantas neteisingai nurodo, kad teismas patenkindamas apelianto prašymą įtraukti jį trečiuoju asmeniu iš dalies išnagrinėjo atskirąjį skundą. Iš apelianto atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarties (b.l. 146-151), kuria iškelta bankroto byla matyti, kad apeliantas atskiruoju skundu prašė panaikinti šią nutartį. Tame pačiame procesiniame dokumente (atskirajame skunde) buvo suformuluotas kitas apelianto prašymas - įtraukti jį bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje. Šis apelianto prašymas nesusijęs su skundžiama nutartimi, neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ar pagrįstumo, sprendžiamas neatsižvelgiant į skundžiamos nutarties turinį, todėl tai savarankiškas prašymas ir sprendžiamas atsietai nuo atskirojo skundo (CPK 47 str. 1 d.). Pažymėtina, kad šis klausimas spręstinas pirmiau nei pačio atskirojo skundo priėmimo klausimas, nes asmuo, nesantis byloje dalyvaujančiu asmeniu, neturi teisės pateikti atskirojo skundo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendęs asmens įtraukimo į bylą klausimą, po to nagrinėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą. Ta aplinkybė, kad apeliantas du reikalavimus (prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ir reikalavimą panaikinti skundžiamą nutartį) įtraukė į vieną dokumentą - atskirąjį skundą, nesuponuoja būtinybės prašymo laikyti neatskiriama atskirojo skundo dalimi. Todėl apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas asmens patraukimo trečiuoju asmeniu klausimą, išnagrinėjo tik dalį atskirojo skundo, nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti atskirąjį skundą grindžia dviem aplinkybėm: pirma, kad apeliantas pavėluotai pateikė atskirąjį skundą ir įsiteisėjusi teismo nutartis negali būti apeliacijos objektu (CPK 301 str. 1 d.) ir, antra, kad tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti prieš šalies, kurios pusėje dalyvauja, interesus (CPK 47 str. 4 d.). Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai susiję su abiem aplinkybėm, todėl teismas pasisako dėl abiejų.
Apeliantas teisingai nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atskirasis skundas pateiktas praleidus terminą skundui pateikti. Skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka 2005 m. rugpjūčio 18 d. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalį nutartis iškelti bankroto bylą, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos jei nebuvo apskųsta, t.y. nustatytas 10 dienų terminas atskirajam skundui pateikti. ĮBĮ nereglamentuoja terminų skaičiavimo, todėl taikomos CPK normos (CPK 1 str. 1 d.). Kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti diena iki 24 valandos nulis minučių (CPK 74 str. 5, 6 d.d.). Jei dokumentai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos 24 valandos nulis minučių, terminas laikomas nepraleistu (CPK 74 str. 7 d.). Dešimties dienų terminas suėjo 2005 m. rugpjūčio 28 dieną, tačiau ši diena yra ne darbo diena (sekmadienis), todėl paskutinė diena atskirajam skundui pateikti buvo iki 2005 m. rugpjūčio 29 d. 24 valandos nulis minučių. Iš pašto voko (b.l. 182), kuriame buvo pateiktas atskirasis skundas, matyti, kad dokumentai paštui buvo pateikti 2005 m. rugpjūčio 29 d., todėl terminas atskirajam skundui pateikti nėra praleistas.
Pagal CPK 305 straipsnį apeliacinį skundą turi teisę pateikti dalyvaujantys byloje asmenys. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi šalys, tretieji asmenys, asmenys pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys, kreditoriai, skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai (CPK 37 str. 2 d.). Todėl tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi teisę pateikti atskirąjį skundą. Pagrindinis trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą. Bet koks priešingas šiam tikslui veiksmas prieštarauja trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto esmei, todėl ši teisė nėra absoliuti. Remiantis CPK 47 straipsnio 4 dalimi, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisė pateikti atskirąjį skundą yra ribojama draudimu veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Minėta, kad apeliantas prašė įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje (b.l. 146-151). Pirmosios instancijos teismas apeliantą į bylą įtraukė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje (b.l. 183-185). Iš ieškovo ieškinio matyti, kad ieškovo reikalavimas buvo iškelti bankroto bylą (b.l. 1-5). Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pilnai patenkino ieškovo reikalavimą ir iškėlė bankroto bylą. Iš apelianto atskirojo skundo dėl nutarties, kuria iškelta bankroto byla, matyti, kad apeliantas prašo panaikinti nutartį, t.y. apeliantas prašo panaikinti ieškovui palankų teismo sprendimą, todėl toks veikimas yra neleistinas CPK 47 straipsnio 4 dalies pagrindu. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas, būdamas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvaujančiu byloje ieškovo pusėje, neturėjo teisės pateikti atskirojo skundo priešingo ieškovo interesams (CPK 47 str. 4 d.).
Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 328 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.