Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2007-07-13 · Civilinė byla Nr. 2A-527-125/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-07-13
Bylos Nr.
2A-527-125/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Gintaras Bastakys, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
E. T.
Atsakovas
A. T.
Trečiasis asmuo
E. T., Vaikų teisių apsaugos tarnybai
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas B. Valius Civilinė byla Nr. 2A-527-125/2007

Teisėja E. Kiaurakytė Procesinio sprendimo kategorijos 75.4.3; 75.8;3. 78.2.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. liepos 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Gintaro Bastakio, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant ieškovei E. T., ieškovės atstovei advokatei Onai Kapliauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovui A. T., tretiesiems asmenims E. T., Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei ieškovės E. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo nutraukti santuoką su atsakovu A. T. dėl atsakovo kaltės, nustatyti sūnaus A. T. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 100 Lt per mėnesį nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 300 Lt per mėnesį – nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, ir padalyti santuokoje įgytą turtą, ieškovei priteisiant 10000 Lt vertės 0,0637 ha žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), bei 75000 Lt kompensacijos, kitą turtą padalyti ieškinyje nurodyta tvarka. Nurodė, jog atsakovas vaiko išlaikymui moka 125 Lt per mėnesį, tačiau šių lėšų nepakanka augančio berniuko poreikiams tenkinti, todėl išlaikymo suma turėtų būti padidinta. Būdami susituokę, ieškovė su atsakovu prie atsakovo tėvams priklausančio namo pasistatė priestatą ir garažą, kurie nėra inventorizuoti. ieškovė su atsakovu, kaip neteisėtos statybos vykdytojai, turi bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į statybai panaudotas statybines medžiagas, kurios yra įvertintos ekspertizės aktu, ir gali būti dalijamos. Ieškovė statybai panaudojo asmeninių lėšų, kurias gavo pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą. Gimus sūnui, šeima visą laiką gyveno priestate, dabar priestate gyvena atsakovas, todėl ieškovė prašo priteisti atsakovui garažo ir priestato statybai panaudotas medžiagas, o jai iš atsakovo - 75000 Lt kompensacijos.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-12-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, sūnaus A. T. gyvenamąją vietą nustatė su motina, sūnui iš atsakovo priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis, nuo 2006-12-13 iki pilnametystės mokant po 300 Lt per mėnesį, ieškovei priteisė žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), padalijo santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 75000 Lt kompensacijos. Nurodė, jog, nors ieškovė prašo priteisti kompensaciją už lėšas, kurios buvo panaudotos priestato ir garažo statybai prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisę į statinius galima įgyti tik tuo atveju, jei statyba vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės normų. Teismui nepateikta įrodymų, jog nurodytų objektų statyba buvo vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl šie objektai nelaikytini santuokoje įgytu turtu, o statybinės medžiagos ir darbo jėga, panaudota materialių objektų sukūrimui, nedalintina, nes asmenys, turėję išlaidų materialių objektų sukūrimui, jų atlyginimo gali reikalauti iš objektų savininkų.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-13 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 75000 Lt kompensacijos priteisimo bei 300 Lt dydžio išlaikymas sūnui priteistas nuo sprendimo priėmimo dienos, ir ieškinį tenkinti. Nurodo, jog ieškovė su atsakovu, kaip neteisėtos statybos vykdytojai, turi bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į statybai panaudotas statybines medžiagas, kurios yra įvertintos ekspertizės aktu, ir gali būti dalijamos. Ieškovė statybai panaudojo asmeninių lėšų, kurias gavo pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą. Šiuo momentu atsakovas vienas naudojasi bendrai sukurtu turtu, nes šeimai iširus liko gyventi priestate. Taigi teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, jog statybinės medžiagos irgi yra dalintinas turtas. Teismas nepagrįstai išlaikymą priteisė nuo sprendimo priėmimo dienos, nes, nors atsakovas iki ieškinio padavimo dienos ir teikė vaikui 125 Lt dydžio išlaikymą, tačiau gavęs ieškinį išlaikymą pradėjo teikti nereguliariai. Sudėjus per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį teikto išlaikymo sumas, gautųsi apie 100 Lt per mėnesį. Kadangi teismas pripažino, jog turi būti mokamas 300 Lt dydžio išlaikymas, tai atsakovas turėtų sumokėti išlaikymo, kurį mokėjo ir kurį priteisė teismas, skirtumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas 2006-12-13 sprendimu atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 75000 Lt kompensacijos už statybos darbų išlaidas ir statybines medžiagas, skirtas priestato ir garažo statybai prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), motyvuodamas tuo, jog statybinės medžiagos ir darbo jėga, panaudota materialių objektų sukūrimui, nedalintina, nes asmenys, turėję išlaidų materialių objektų sukūrimui, jų atlyginimo gali reikalauti iš objektų savininkų. Ieškovė ginčija šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Ieškovės nuomone, statybinės medžiagos, kai statyba yra neteisėta, taip pat yra dalintinas turtas. Kolegija sutinka su šiuo ieškovės argumentu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė su atsakovu susituokė 1991-08-28. Ieškovės teiginį, jog jau gyvenant santuokoje jie su atsakovu prie atsakovo tėvams priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pasistatė priestatą, kuriame gyveno, ir garažą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (važtaraštis Nr. 735652, važtaraštis Nr. 735653, elektros instaliacijos įvedimo dokumentai (tomas I, b.l. 58-59, 68-70) bei liudytojų parodymai. Tokią išvadą patvirtina ir tas faktas, jog 1994-06-21 ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (tomas I, b.l. 130). Kadangi tuo metu gyveno kartu su atsakovu, netikėti ieškovės teiginiu, kad lėšos, gautos pardavus butą, buvo panaudotos statyboms tęsti, nėra pagrindo. Sta­ti­nio pastatymas yra daik­to su­kū­ri­mas. Jei­gu sta­ty­to­jas lai­ky­tų­si įsta­ty­muo­se ir ki­tuo­se tei­sės ak­tuo­se nusta­ty­tos sta­ti­nių sta­ty­bos tvar­kos, jis įgy­tų nuo­sa­vy­bės tei­sę į pa­sta­ty­tą sta­ti­nį pa­gal CK 4.47 straips­nio 4 punk­tą. Jei­gu daik­tas su­ku­ria­mas ne­si­lai­kant tei­sės nor­mų nu­sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų, tas daik­tas ne­ga­li bū­ti pri­pa­žįs­ta­mas nuo­sa­vy­bės tei­sės ob­jek­tu. Sa­va­va­liš­ka sta­ty­ba yra pažeidžia­mas CK 4.253 straips­nio 1 da­lies rei­ka­la­vi­mas, nu­sta­tan­tis, jog ne­kil­no­ja­ma­sis daik­tas priva­lo bū­ti suformuo­tas įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka. Stati­nys ga­li tap­ti nuo­sa­vy­bės tei­sės ob­jek­tu tik tuo at­ve­ju, jei­gu jo sta­ty­ba yra tei­sė­ta. Ci­vi­li­nės tei­sės po­žiū­riu ne­tei­sė­tos (sa­va­va­liš­kos) sta­ty­bos at­ve­ju statyto­jas nuo­sa­vy­bės tei­se val­do tik statybines me­džia­gas (CK 4.103 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys nepateikė įrodymų, jog priestato ir garažo statybą vykdė pagal teisės aktų reikalavimus, nurodyti statiniai įstatymų nustatyta tvarka įteisinti nebuvo. Kadangi priestatą ir garažą ieškovė su atsakovu pasistatė neteisėtai (tą pripažįsta ir pati ieškovė), ieškovė su atsakovu kaip santuokoje įgytą turtą bendrąja jungtine nuosavybe valdo medžiagas, panaudotas garažo ir priestato statybai (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CK 3.127 straipsnio prasmę dalintinas visas santuokoje kaip bendroji jungtinė nuosavybė įgytas turtas, taigi pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti medžiagų, panaudotų garažo ir priestato statybai, padalijimo klausimą. Byloje esančiame dalinės ekspertizės akte nurodyta, jog namo priestato ir garažo statybai panaudotų medžiagų ir darbų vertė yra 118737 Lt. Šiuo metu atsakovas vienas valdo ir naudoja statinius, pastatytus iš šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančių medžiagų, ieškovė neturi galimybės valdyti ir naudoti nurodytų daiktų, todėl atsakovui dalintinas turtas priteistinas natūra, o ieškovei priteistina kompensacija už priestato ir garažo statybai panaudotas medžiagas ir darbus (CK 3.127 str. 3 d.). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. CK 3.98 straipsnio 2 dalis sutuoktiniui, kuris turtui, esančiam bendrąja jungtine nuosavybe, įsigyti panaudojo ir savo asmeninių lėšų suteikia teisę į kompensaciją. Kadangi byloje nustatyta, jog ieškovė priestato ir garažo statybai panaudojo asmeninių lėšų, gautų pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, taip pat su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas, tai ieškovei priteistina didesnė nei atsakovui dalintino turto dalis. Byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti ieškovės asmeninių lėšų, panaudotų turto įsigijimui, ir tuometinės turto vertės proporciją, tačiau ieškovės reikalavimas priteisti jai 75000 Lt kompensacijos, kas reikštų, kad ieškovei priteisiama 3/5, o atsakovui – 2/5 dalintino turto, laikytinas atitinkantis teisingumo ir protingumo reikalavimus, todėl tenkintinas.

Ieškovė taip ginčija tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria 300 Lt dydžio išlaikymas jos ir atsakovo sūnui priteistas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodo, jog iki kreipimosi į teismą atsakovas mokėjo sūnui 125 Lt per mėnesį, o nuo ieškinio padavimo iki sprendimo priėmimo dienos atsakovas išlaikymą sūnui teikė nereguliariai: sudėjus per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį teikto išlaikymo sumas, gautųsi apie 100 Lt per mėnesį. CK 3.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teismas, nustatydamas teisės į išlaikymą atsiradimo datą, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais bei priorititetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, atsakovo mokėto išlaikymo dydis buvo labai nedidelis ir jis nebuvo nustatytas teismo sprendimu, būtų protinga laikyti, jog teisė į didesnį išlaikymą atsirado nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Pripažinus, jog teisė į 300 Lt dydžio išlaikymą ieškovės ir atsakovo sūnui atsirado nuo kreipimosi į teismą dienos, ir nustačius, jog atsakovas per bylos nagrinėjimo laikotarpį mokėjo 100 Lt per mėnesį dydžio išlaikymą, tenkintinas ieškovės reikalavimas nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2005-07-12, iki teismo sprendimo priėmimo, t.y. 2006-12-13, priteisti 200 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkinti ieškovės reikalavimai dėl 75000 Lt kompensacijos bei išlaikymo sūnui nuo ieškinio padavimo dienos priteisimo, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti: atsakovui natūra priteistinos priestato ir garažo statybai panaudotos statybinės medžiagos, o ieškovei iš atsakovo priteistina 75000 Lt kompensacijos; iš atsakovo sūnaus išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2005-07-12, iki teismo sprendimo priėmimo, t.y. 2006-12-13, priteistina 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir tenkintinas visas ieškinys, tai perskirstytinos pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo buvo priteista 150 Lt žyminio mokesčio, 492 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjamu, o valstybei iš atsakovo – 108 Lt žyminio mokesčio. Ieškovė pirmosios instancijos teisme buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio iš ieškinį mokėjimo (tomas I, b.l. 23) ir už ieškinį sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio, taigi ieškovei iš atsakovo priteistina ši žyminio mokesčio suma, o likusi už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio suma, t.y. 2500 Lt (ieškovė reiškė 85000 Lt vertės turtinį reikalavimą ir neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, vadinas, ieškinys iš viso turėjo būti apmokėtas 2650 Lt žyminiu mokesčiu (85000 Lt x 3 % + 100 Lt)) iš atsakovo priteistina valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Be to, ieškovei iš atsakovo priteistina 1900 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (400 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 1500 Lt ekspertizės išlaidų (tomas I, b.l. 57, 133)) (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 93 str. 1 d.).

Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, taigi jai iš atsakovo priteistina 150 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, o valstybei iš atsakovo priteistina 2100 Lt žyminio mokesčio (75000 x 3% - 150 Lt) (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 96 str. 1 d.)(tomas II, b.l. 124, 159-160).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 319-331 straipsniais, teismas

n u s p rendži a:

apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai dėl 75000 Lt kompensacijos bei išlaikymo sūnui nuo ieškinio padavimo dienos priteisimo, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti:

ieškovei E. T. iš atsakovo A. T. priteisti 75000 Lt kompensacijos už medžiagas, panaudotas priestato ir garažo statybai prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. T. šias medžiagas priteisti natūra;

iš atsakovo A. T. sūnaus A. T., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2005-07-12, iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2006-12-13, priteisti 200 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2006-12-13 iki sūnaus pilnametystės – 300 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 150 Lt žyminio mokesčio, 492 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjamu, o valstybei iš atsakovo – 108 Lt žyminio mokesčio;

ieškovei E. T. iš atsakovo A. T. priteisti 150 Lt žyminio mokesčio ir 1900 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o valstybei iš A. T. priteisti 2500 Lt žyminio mokesčio;

kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas;

ieškovei E. T. iš atsakovo A. T. priteisti 150 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, o valstybei iš atsakovo A. T. priteisti 2100 Lt žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Gintaras BastakysŽydrūnas Bertašius