Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. M., M. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo 2007-11-29 nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ( (duomenys neskelbtini) automobilio vagystė) –laisvės atėmimu dviems (2) metams trims (3) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (A. P. automobilio vagystė) – laisvės atėmimu dviems (2) metams trims (3) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ((duomenys neskelbtini) automobilio vagystė) – laisvės atėmimu dviems (2) metams trims (3) mėnesiams;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d. šios bausmės subendrintos, iš dalies sudedant ir E. M. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimą ketveriems (4) metams trims (3) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 d., ši subendrinta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-04-19 nuosprendžiu bei 2007-09-25 nutartimi skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir E. M. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems (4) metams devyneriems (9) mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ((duomenys neskelbtini) automobilio vagystė) –laisvės atėmimu dviems (2) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (A. P. automobilio vagystė) – laisvės atėmimu dviems (2) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ((duomenys neskelbtini) automobilio vagystė) – laisvės atėmimu dviems (2) metams;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d. šios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir M. J. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems (4) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. ir M. J., 2007 m. sausio mėn., laikotarpyje nuo 11-tos dienos 20.00 val. iki 12-tos dienos 8.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį FIAT DUCATO, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 11600 Lt vertės, stovėjusį šalia (duomenys neskelbtini) pastato, Panevėžyje.

Be to, jie, 2007 m. sausio mėn., laikotarpyje nuo 14-tos dienos 20.00 val. iki 15-tos dienos 02.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą – A. P. priklausantį turtą – automobilį FIAT DUCATO, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), 10000 Lt vertės, stovėjusį šalia (duomenys neskelbtini) pastato, Panevėžyje.

Be to, jie, 2007 m., laikotarpyje nuo vasario 28-tos dienos 17.40 val. iki kovo 2-ros dienos 14.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį FIAT DUCATO, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 16800 Lt vertės, stovėjusį šalia (duomenys neskelbtini) pastato, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, Panevėžyje.

Apeliantas E. M. skundžia 2007-11-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir prašo skirti švelnesnę bausmę. Apeliantas nurodo, kad teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į jo asmenybę, o būtent į tai, kad jis mokosi ir yra charakterizuojamas teigiamai. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė bausmių subendrinimo taisyklę, kadangi vietoje bausmių subendrinimo apėmimo būdu, teismas subendrino bausmes dalinio sudėjimo būdu. Apeliantas mano, kad teismas už visas nusikalstamas veikas paskyręs vienodas bausmes, teismas turėjo taikyti idealią nusikalstamų veikų sutaptį.

Apeliantas M. J. skundžia 2007-11-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį, prašo skirti švelnesnę bausmę ir bausmės vykdymą atidėti. Apeliantas nurodo, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, nukentėjusieji civilinių ieškinių nepareiškė, nes pavogtus automobilius atgavo. Apeliantas nurodo, kad yra Panevėžio profesinio rengimo centro antrakursis ir nori tęsti mokymąsi bei įgyti specialybę. Būdamas nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, to įgyvendinti negalės. Pažada nebenusikalsti.

Apeliantai ir jų gynėjai prašo skundus tenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistieji neginčija nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteisti skundžiamu teismo nuosprendžiu, kvalifikavimo, įrodymų ir jų vertinimo, todėl kolegija dėl to atskirai nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes abiems nuteistiesiems, t.y. parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį bei subendrintą bausmę, tinkamai taikė BK 41, 54, 61 str. nuostatas, o skirdamas bausmę M. J., atsižvelgė ir tinkamai taikė BK XI skyriaus, reglamentuojančio bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus, nuostatas, nuosprendyje išdėstė bausmių paskyrimo motyvus, pagrįstus bylos duomenimis.

E. M. skunde nepagrįstai teigia, jog teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo asmenybę, kad charakterizuojamas teigiamai. Iš VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centro pateiktų E. M. charakteristikų darytina priešinga išvada – nurodoma, jog E. M. mokyklą lankė mažai, turi daug skolų. E. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tris apysunkius baigtus tyčinius nusikaltimus. Nors būdamas jauno amžiaus, jis jau trečią kartą teisiamas už nusikaltimus, kuriais kėsinosi į svetimą nuosavybę. Be to, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tai rodo apelianto nenorą taisytis. BK 56 str. 1 d. numato, jog asmeniui, kuriam teistumas neišnykęs ar įstatymų nustatyta tvarka yra nepanaikintas, t.y., recidyvistui, jei jis padaro tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Todėl šios rūšies bausmė E. M. skirta pagrįstai. Veikų, už kurias nuteistas E. M., padarymo metu BK 178 str. 2 d. už jas numatė laisvės atėmimo bausmes iki 5 metų. E. M. už kiekvieną veiką paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės yra švelnesnės už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Atsižvelgus į visumą aplinkybių, apibūdinančių padarytą veiką bei nuteistojo asmenybę, švelninti E. M. paskirtas bausmes nėra jokio pagrindo.

E. M. apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas bausmes turėjo bendrinti apėmimo būdu, bei, kad apelianto padarytos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nepagrįsti.

Pagal BK 63 str. 5 d. taisykles bendrindamas bausmes teismas, bausmių apėmimą gali taikyti tik tuomet, kai:

1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius;

3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Nenustatyta nei vienos iš šių aplinkybių, todėl taikyti bausmių apėmimą negalima.

Idealioji nusikaltimų sutaptis yra tuomet, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelis nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, numatytus skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Veikas, už kurias nuteistas, E. M. padarė skirtingu laiku, skirtingose vietose ir esant kitoms skirtingoms aplinkybėms. Todėl idealiosios nusikaltimų sutapties nėra, o tai, kad už kiekvieną nuteistojo E. M. padarytą teismas jam skyrė vienodo dydžio bausmes, neturi nieko bendro su idealiosios nusikaltimų sutapties buvimu ar nebuvimu.

Taikydamas BK 63 str. taisykles, teismas E. M. teisingai taikė bausmių dalinio sudėjimo būdą, be to, šį nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą taikė ir pagal BK 64 str., pridėdamas 3 mėnesių dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės. Mažinti subendrintąją bausmę nėra pagrindo.

Keisti M. J. paskirtas bausmes nėra pagrindo. Bausmės paskirtos motyvuotai ir teisingai. Iš nuosprendžio matyti, jog į M. J. apeliaciniame skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė. Tai, kad nukentėjusieji civilinių ieškinių nepareiškė, nes jiems buvo grąžinti pagrobti automobiliai, nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi automobiliai nukentėjusiesiems buvo grąžinti ne nuteistųjų iniciatyva, o pagrobtą turtą suradus ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Nors M. J. nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis, mokosi, tačiau jau du kartus teistas, padarė tris apysunkius nusikaltimus. Jam pagrįstai paskirta reali laisvės stėmimo bausmė, nes akivaizdu, jog kitokios rūšies bausmių nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Pagal BK 178 str. 2d. M. J. paskirtosios bausmės yra švelnesnės už sankcijos vidurkį, labiau švelninti jas, įvertinus padarytas veikas bei nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo.

Apeliantas prašymas bausmės vykdymą atidėti netenkintinas. Pagal LR BK 92 str. nusikaltusiam nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tik tuomet, jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. M. J. anksčiau buvo jau du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam jau buvo taikytas. Tai, kad M. J. po to padarė dar tris naujus apysunkius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, rodo, jog nuteistasis išvadų nedaro ir manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistųjų E. M. ir M. J. apeliacinius skundus atmesti.