Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Renatai Spirinai, dalyvaujant ieškovams D. M. ir G. M., atsakovei L. M., jos atstovei advokatei Elenai Gylienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Mockienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. M. ir G. M., atstovaujamo įstatyminio atstovo D. M., ieškinį atsakovei L. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu (144-152 b.l.) ieškovas D. M. ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad G. poreikių tenkinimui patiria tokias išlaidas: 200 Lt maistui, 100 Lt sporto priemonėms, 100 Lt komunalinių mokesčių dalis, 50 Lt higienos priemonėms, vitaminams, 100 Lt drabužiams, avalynei, 50 Lt laisvalaikiui, be to, yra papildomų išlaidų, susijusių su odontologo paslaugomis, sūnui reikėtų lankyti papildomus anglų kalbos užsiėmimus. Ieškovas nuosavybės teise turi žemės sklypą, nebaigtos statybos gyvenamąjį namą. Ieškovas turi dvi transporto priemones, vieną iš jų atidavęs naudotis vyresniam sūnui. Ieškovo vidutinės mėnesio pajamos sudaro apie 1500 Lt. Atsakovė išlaikymą teikia nereguliariai, susidaręs įsiskolinimas. Sūnui reikalingi specialūs sportiniai rūbai, batai, kurie kainuoja po 200-300 Lt, juos reikia dažnai keisti.

Teismo posėdžio metu (144-152 b.l.) išklausytas nepilnametis ieškovas G. M. paaiškino, kad ieškinio reikalavimus palaiko. Paaiškino, kad jį išlaiko tėvas. G. M. gerai sekasi sportuoti, yra rinktinės narys, iš valstybės paramos, susijusios su sportu, negauna. Sportuoti pradėjo nuo 2010 metų. Jam reikalingi ne tik tėvo nurodyta sportinė apranga bei sportiniai batai, bet ir startukai, kurie kainuoja nuo 200 iki 500 Lt. Motina išlaikymo beveik neteikia.

Išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (87-89 b.l.) nurodė, kad ieškinio reikalavimų patenkinimas atitiktų nepilnamečio G. M. interesus, kadangi po teismo sprendimo priėmimo yra pasikeitę nepilnamečio poreikiai. Išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu (144-152 b.l.) nurodė, kad ieškinį palaiko. Atsakovė neturi socialinių įgūdžių rūpintis vaiku. Ieškovas D. M. sudaro sūnui tinkamas sąlygas. Nurodė, kad iš atsakovės teikiama išlaikymo suma turėtų būti dar didesnė nei prašo ieškovai. 300 Lt suma negali patenkinti net minimalių G. poreikių. Nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovė negalėtų teikti prašomo išlaikymo dydžio.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (110 b.l.) nurodė, kad išlaikymo dydis gali būti keičiamas pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar nepilnamečio vaiko poreikiams. Į teismo posėdį išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai neatvyko, byla išnagrinėta Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. M. gimė (duomenys neskelbtini), teismo sprendimo priėmimo metu jam yra 17 metų (9 b.l.). G. M. tėvas yra ieškovas D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) motina – atsakovė L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23135-568/2009 nutraukta D. M. ir L. M. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta jų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, nepilnamečio G. M. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu D. M., L. M. įsipareigojo sūnaus G. išlaikymui mokėti po 100 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas iki sūnaus pilnametystės (10-12 b.l.).

Ieškinyje nurodoma, kad G. poreikiams tenkinti reikalinga 600 Lt suma, kurią sudaro 200 Lt maistui, 100 Lt sporto priemonėms, 100 Lt komunalinių mokesčių dalis, 50 Lt higienos priemonėms, vitaminams, 100 Lt drabužiams, avalynei, 50 Lt laisvalaikiui. Teismo posėdžio metu ieškovai patikslino, kad į šią poreikių suvestinę nėra įtrauktos išlaidos, susijusios su G. reikalinga specialia sportine apranga ir avalyne, kitų poreikių tenkinimui reikalingos išlaidos.

Iš byloje esančios VSDFV pažymos matyti, kad D. M. iki 2012-12-04 dirbo pagal verslo liudijimą, 2013-01-01-2013-01-31 laikotarpiu gavo 444,29 Lt nedarbo draudimo išmoką, nuo 2013-03-01 pradėjo dirbti UAB „Rekonsta“ (131-135 b. l.). Ieškovo teigimu, jo pajamos per mėnesį yra apie 1500 Lt. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo vardu yra įregistruotos trys transporto priemonės: Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (130 b.l.). Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad transporto priemonė Opel Vectra yra parduota, o transporto priemonę VW Golf faktiškai naudoja ieškovo ir atsakovės vyresnysis sūnus D. M.. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (126-128 b.l.) patvirtina, kad ieškovas D. M. asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šalys pripažino, kad šiame sklype yra neįregistruotas gyvenamasis namas, kuriame gyvena ieškovai.

Atsakovė L. M. nekilnojamojo turto neturi (125 b.l.), transporto priemonių nėra įgijusi (129 b.l.). Iš VSDFV pažymos apie asmens įdarbinimus už 2012-03-01 – 2013-03-31 laikotarpį matyti, kad minėtu laikotarpiu atsakovė dirbo 2012-08-29-2012-09-12, 2012-11-07 -2013-01-02, nuo 2013-02-27 pradėti darbo santykiai su UAB „Pramogos jums“ (136-140 b.l.). Į bylą pateikta 2013-02-26 darbo sutartis patvirtina, kad ieškovė dirba ne visą darbo dieną (20 darbo valandų per savaitę), gauna minimalią mėnesinę algą, paskaičiuotą proporcingai dirbtam laikui (141-142 b.l.). Atsakovė patvirtino, kad kitų išlaikytinių, be G. M., neturi. Įrodymų, kad dėl sveikatos būklės būtų iš dalies nedarbinga, atsakovė nepateikė. Atsakovės ir jos atstovės paaiškinimai, susiję su santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo, sutuoktinių turto pasidalijimo aplinkybėmis, nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl teismas, priimdamas sprendimą jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog dalis atsakovei mokamo darbo užmokesčio yra skiriama išlaikymo įsiskolinimui dengti, negali turėti reikšmės vertinant nepilnamečio vaiko poreikius bei atsakovo galimybes teikti reikalingą išlaikymą.

CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikams priteistas išlaikymas gali būti pakeistas pagal vieno iš tėvų prašymą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo -(motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas, kitos konkrečios aplinkybės. Šiuo atveju išlaikymo padidinimo klausimą būtina spręsti ir dėl to, jog išlaikymas priteistas dar 2009-11-13, sprendimu priteistas itin mažo dydžio išlaikymas. Nuo to laiko neabejotinai pasikeitė vaiko poreikiai. Gaudamas iš vaiko motinos 2009-11-13 teismo sprendime nurodytą 100 Lt dydžio sumą, skirtą G. išlaikymui, ieškovas D. M. negali užtikrinti, kad sūnaus būtinieji poreikiai būtų visapusiškai patenkinti. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje /. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Vaikams augant, jų poreikiai didėja, todėl išlaikymo dydžio peržiūrėjimas pagrįstas protingumo ir teisingumo kriterijais. Šiuo metu ieškovui G. M. yra 17 metų, nuo išlaikymo priteisimo 2009 m. išlaikymo dydis keistas nebuvo.

CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar nebendravimu su vaiku. Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. Šalių sūnus yra dar nepilnametis, jo augančiam organizmui neabejotinai reikalingas visavertis maistas, vitaminai. Ieškovas D. M., vykdydamas savo pareigas sūnui G. M. užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą ir drabužius, į gabumų, susijusių su sportu, vystymą. Ieškovai pateikė įrodymus, kad G. M. yra gabus sportui, yra ugdomas Kauno rajono sporto mokyklos lengvosios atletikos grupėje (12-13 b.l.), yra pasiekęs gerų sportinių rezultatų (15-62 b.l.). Įvertinus tokius faktorius kaip pačio vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas, atsiskleidę gabumai sportui ir pan., akivaizdu, kad nepilnamečio G. M. poreikiai tik padidėjo.

Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė, todėl šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas D. M. ieškinyje nurodė, kad sūnaus poreikiams kas mėnesį reikalinga 600 Lt suma. Atsižvelgiant į tai, kad G. yra 17 metų amžiaus, jo poreikiai yra iš esmės tokie pat, kaip suaugusio žmogaus, be to, dėl lankomų sporto užsiėmimų yra patiriamos papildomos išlaidos, teismo vertinimu, ieškovo nurodoma 600 Lt suma neužtikrina būtinųjų sūnaus poreikių ir yra žymiai didesnė. Įvertinus šiuo metu atsakovės skiriamą išlaikymo dydį (100 Lt per mėnesį), akivaizdu, kad didžioji vaiko išlaikymo ir auginimo naštos dalis tenka ieškovui D. M..

Atsakovė yra darbingo amžiaus, sveika, turi pakankamas galimybes darbui susirasti. Kaip jau minėta, atsakovė neturi išlaikytinių. Iš atsakovės elgesio akivaizdu, kad ji nesiekia pagerinti savo turtinės padėties, susirasti darbą visai darbo dienai ir taip gauti didesnį darbo užmokestį. Pati atsakovė pripažįsta, kad jos teikiamas išlaikymas yra per mažas, tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė siektų esamą padėtį pakeisti. Atvirkščiai, iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad ją tenkina esama padėtis ir ji neketina imtis aktyvių veiksmų gauti didesnes pajamas. Atsakovė kito darbo neieškojimą teisina ribotomis susisiekimo galimybėmis ar nenoru dirbti keliose vietose, šie atsakovės paaiškinimai nepagrindžia, jog ji yra išnaudojusi visas galimybes gauti pakankamas pajamas savo vaikui išlaikyti. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai kad ateityje, jei padėtis pasikeistų, ji galėtų teikti didesnį išlaikymą yra deklaratyvūs, atsakovė neketina teikti didesnio išlaikymo sūnui. Pažymėtina, kad atsakovė, nesiimdama jokių veiksmų padėčiai pakeisti, elgiasi nesąžiningai ir neatsakingai nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Pažymėtina, kad atsakovė, kaip ir ieškovas, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti kasdieniai nepilnamečio sūnaus poreikiai. Tai reiškia, kad nepilnamečiam sūnui nuolatos turi būti teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovė deda nepakankamas pastangas gauti didesnes pajamas ir teikti didesnį nei 100 Lt išlaikymą nepilnamečiam sūnui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo tenkintinas, pakeičiant teismo sprendimą ir iš atsakovės priteisiant išlaikymą nepilnamečiui G. M. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-11-28) iki pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Teismo vertinimu, ą atsakovė privalo būti pajėgi teikti tokio dydžio išlaikymą.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminis nepilnamečio G. M. atstovas D. M. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).

CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 143 Lt žyminio mokesčio (7 b.l.). pažymėtina, kad ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo (įskaitant reikalavimus dėl didesnio išlaikymo priteisimo) yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.).. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovui D. M. grąžintina 143 Lt žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Teismas šioje byloje patyrė 24 Lt pašto išlaidų. Vadovaujantis CPK 92 str., 93 str., 96 str., Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d., minėtos išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės. Iš atsakovės taip pat priteistinas 108 Lt žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 80 str., 88 str., 99 str.). Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 132 Lt bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2009-11-13 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-23135-568/2009 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (trys šimtai Lt) nuo 2012-11-28 iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti D. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 132 Lt (šimtas trisdešimt du Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovui D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 143 Lt (šimtas keturiasdešimt trys Lt) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2012-11-26 „Swedbank“, AB, įmokos mokėjimo kvitą, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.