Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2013 m. birželio 6 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013 m. birželio 6 d., apie 14 val. 34 min., Gedimino g. 115B, Kaišiadorių m., vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtariama, neblaivus, policijos pareigūno reikalavimu nustatyta Vyriausybės tvarka atsisakė pasitikrinti blaivumą bei pareigūnui pareikalavus nepateikė vairuotojo pažymėjimo. V. V. veiksmai kvalifikuoti kaip administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje. Taip pat V. V. 2013-07-02 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013 m. birželio 6 d., apie 14 val. 35 min., Gedimino g. 115B, Kaišiadorių m. prieš tai įtariant, kad jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, nevykdė Kauno apskrities VPK KPV viršininko D. Č. reikalavimų eiti ir sėstis į policijos tarnybinį automobilį pasitikrinti blaivumą, sparčiu žingsniu bandydamas pasišalinti nevykdė D. Č. nurodymo sustoti ir grįžti prie tarnybinio automobilio, sulaikius ir bandant vestis link tarnybinio automobilio, nėjo, bandė ištraukti ranką, pradėjo muistytis, tokiais savo veiksmais nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. ir 8 p. V. V. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendė, jog nėra pagrindo abejoti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bylos įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (t. 1, b. l. 4), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (t. 1, b. l. 6), specialisto išvada (t. 1, b. l. 44), pareigūnų D. Č., R. K., A. B. bei A. P. tarnybiniai pranešimai, jų paaiškinimai teismo posėdžio metu, neabejotinai patvirtina, kad V. V. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus bei nepateikė pareigūnams vairuotojo pažymėjimo. Teismas pažymėjo, kad tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek duodami parodymus teismo posėdžio metu pareigūnai D. Č. ir R. K. nuosekliai ir aiškiai patvirtino, jog 2013 m. birželio 6 d. gavus informaciją apie tai, jog Kauno apskrities VPK Kelių policijos patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulis V. V. Kaišiadorių mieste vairuoja automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, pareigūnai tarnybiniu automobiliu, pažymėtu policijos skiriamaisiais ženklais, stovėjo prie prekybos centro RIMI Gedimino g. 115B, kai apie 14.32 val. pastebėjo Gedimino gatve atvažiuojantį bei sukantį link prekybos centro RIMI aikštelės stebimą automobilį. Kadangi abu pareigūnai iš tarnybinio automobilio buvo išlipę, o automobilis Gedimino gatve pravažiavo pro juos, jie aiškiai matė, jog minėtą automobilį vairuoja V. V.. Pravažiavus automobiliui „Ford Focus“, vairuojamam V. V., ir užsukus prie prekybos centro RIMI, pareigūnai, nepaleisdami minėto automobilio iš akiračio ir aiškiai matydami iš vairuotojo pusės išlipantį V. V., nedelsdami tarnybiniu automobiliu privažiavo prie sustojusio automobilio „Ford Focus“, kurio vairuotojo pusės durelės buvo atidarytos, o tarp automobilio durelių ir sėdynės stovėjo V. V.. Taip pat matė automobilio keleivio sėdynėje bei galinėje keleivio sėdynėje sėdinčius asmenis. Jokio kito asmens, išlipančio iš automobilio „Ford Focus“, išskyrus V. V., nematė. Šias aplinkybes taip pat patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose bei duodami parodymus teismo posėdžio metu pareigūnai A. B. ir A. P., nurodę, jog 2013 m. birželio 6 d., apie 14.30 val., pravažiuodami Gedimino gatvės namų kiemais, link parduotuvės RIMI, išvažiuodami į gatvės tiesiąją, pastebėjo nuo Gedimino gatvės atvažiuojantį stebimą automobilį „Ford Focus“, kuris sustojo prie automobilių stovėjimo aikštelės, o jiems pravažiuojant pro šalį, matė iš automobilio vairuotojo vietos išlipantį V. V., taip pat pastebėjo kartu su juo automobilyje sėdinčius dar du asmenis. V. V. iš automobilio išlipus, po kelių minučių atvažiavo ir Kauno policijos komisariato automobilis, iš kurio išlipę pareigūnai pradėjo bendrauti su V. V.. Pareigūnai, duodami parodymus teisme, patikslino, kad tą dieną matomumas buvo geras ir jie tiksliai matė, kas vairavo automobilį ir kaip automobiliui nusukus į kitoje gatvėje esančią stovėjimo aikštelę ir sustojus, vairuojas išlipo iš automobilio. Teismas konstatavo, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės ir jų parodymų teisme skiriasi tik neesminėse detalėse. Tačiau tarnybiniai pranešimai bei pareigūnų parodymai teisme patvirtina, kad prie automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojusio prie prekybos centro RIMI esančios aikštelės, iš karto, tik pastebėję minėtą automobilį pravažiuojant ir iš vairuotojo vietos išlipus V. V., tarnybiniu automobiliu privažiavo pareigūnai D. Č. ir R. K., o pareigūnai A. B. ir A. P. pastebėjo pravažiuojantį automobilį „Ford Focus“, kuriam sustojus pro vairuotojo dureles išlipo V. V.. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta priežasčių, kurios rodytų, jog liudytojai policijos pareigūnai turėtų tikslą administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apkalbėti ir teiktų apie nagrinėjamas byloje aplinkybes neteisingą informaciją. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų, neigia, nurodydamas, kad jis automobilio nevairavo, o jo sutuoktinei priklausantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. K., tačiau teismas tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija netikėjo ir vertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus, neva jis automobilio nevairavo, automobilį vairavo A. K., kuris prieš pareigūnams atvykstant iki automobilio, išėjo pas netoliese gyvenantį pusbrolį, paneigia nuoseklūs liudytojų pareigūnų D. Č., R. K., A. B. ir A. P. - tiesiogiai mačiusių daromą pažeidimą, parodymai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš karto po pareigūnų reikalavimų pasitikrinti blaivumą nurodė, kad jis automobilio nevairavo, tačiau tuo metu neįvardijo asmens, galimai vairavusio jo sutuoktinei priklausantį automobilį. Asmuo, neva vairavęs automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. V. buvo įvardintas gerokai vėliau, rašant paaiškinimą policijos komisariate. Teismas argumentavo tuo, jog asmuo, įvardijamas kaip tądien vairavęs transporto priemonę „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. K., apklausiamas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl jis nenuėjo į policijos komisariatą ir nepasakė, kad tądien automobilį vairavo jis, taip pat po 15 minučių grįžęs prie prekybos centro RIMI ir neradęs V. V., pastarojo neieškojo bei jam neskambino, nors tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek A. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog buvo susitarę, kad V. V. po pokalbio su draugu vairuotojui (A. K.) paskambins. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog policijos pareigūnams sulaikius V. V. ir leidus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskambinti dėl automobilio perdavimo vairuoti kitam asmeniui, V. V. paskambino sutuoktinei, tačiau ne asmeniui, neva tądien vairavusiam automobilį „Ford Focus“. Teismas darė išvadą, kad automobilį vairavo V. V., o ne A. K.. Teismas rėmėsi ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos L. A. parodymais, kuri patvirtino, jog tądien, apie 14 val. ji, vairuodama automobilį „Opel Astra“ ir važiuodama apie 50 km/h greičiu Gedimino gatve į prekybos centrą IKI, ties Paukštininkų g. ir Gedimino g. sankryža prasilenkė su V. V. vairuojamu automobiliu „Ford Focus“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) žalsvos spalvos, kuris važiavo Gedimino gatve, link miesto centro. Taip pat teismas įvertino liudytojos L. A. parodymus apie tai, jog jos su V. V. susitikimo metu, pastarasis prašė jos pakeisti parodymus jo naudai, o tą aplinkybę, kad susitikimas tarp V. V. ir L. A. įvyko, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K.. Teismas įvertino ir liudytojų N. M., A. P., S. K. parodymus, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad minėti liudytojai yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – V. V. draugai, todėl šių liudytojų parodymus vertino kaip subjektyvius ir kaip siekį padėti V. V. išvengti atsakomybės. Teismas nurodė, kad liudytojo R. S. parodymai prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams bei kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl teismas, priimdamas nutarimą byloje, šio asmens parodymais nesivadovavo.

V. V. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, jog V. V. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d., 187 str. 2 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas V. V. kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.

Dėl bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo terminų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ATPK 282 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) administracinių teisės pažeidimų bylas pradeda nagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos gavimo dienos. To paties straipsnio 2 d., be kita ko, nustatyta, kad šio 187 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjamos per vieną parą.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byla dėl Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. numatytų pažeidimų Kaišiadorių rajono apylinkės teisme gauta 2013-06-25 (1 t., b. l. 2), posėdis teisme buvo surengtas 2013-07-08 (1 t., b. l. 60, 61), tą pačią dieną Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nutartimi pratęsė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminą šešiems mėnesiams. Administracinio teisės pažeidimo byla dėl Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo Kaišiadorių rajono apylinkės teisme gauta 2013-07-04 (byla Nr. A2.11.-556-840/2013, 1 t., b. l. 2), teismas 2013-07-05 nutartimi pratęsė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminą šešiems mėnesiams (byla Nr. A2.11.-556-840/2013, 1 t., b. l. 22). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminai, nustatyti Lietuvos Respublikos ATPK 282 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, pažeisti nebuvo.

Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo šešių mėnesių senaties terminas, šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė šį terminą pratęsti, 5 dalyje nurodyta, kad kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iš šio straipsnio 5 dalies konstrukcijos matyti, kad joje yra išdėstytos dvi situacijos, kada administracinės nuobaudos skyrimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo: pirma – kai teismo tvarka panaikinamas sprendimas skirti ekonominę sankciją ūkio subjektui ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą; antra – kai išnagrinėjus bet kokią administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka.

Iš bylos duomenų matyti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2013 m. rugsėjo 19 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties, apeliacine tvarka panaikintas Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d nutartimi ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹³ straipsniu, apygardos teismo nutarimai ir nutartys įsiteisėja jų paskelbimo dieną. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 14 d., taigi, remiantis ATPK 35 straipsnio 5 dalimi, to paties straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas iš naujo nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti iš naujo – nuo 2013 m. lapkričio 14 d., tai reiškia, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimas, kuriuo V. V. nubaustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir jam skirtos nuobaudos, priimtas nepraleidus šešių mėnesių termino administracinei nuobaudai skirti (ATPK 35 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai faktinėms aplinkybėms nustatyti bei V. V. kaltę įrodyti rėmėsi liudytojų D. Č., R. K., A. B. bei A. P. parodymais, kuriais jie patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek duodami parodymus teismo posėdžio metu pareigūnai D. Č. ir R. K. nuosekliai ir aiškiai patvirtino, jog 2013 m. birželio 6 d. gavus informaciją apie tai, jog Kauno apskrities VPK Kelių policijos patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulis V. V. Kaišiadorių mieste vairuoja automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, pareigūnai, tarnybiniu automobiliu, pažymėtu policijos skiriamaisiais ženklais, stovėjo prie prekybos centro RIMI Gedimino g. 115B, kai apie 14.32 val. pastebėjo Gedimino gatve atvažiuojantį bei sukantį link prekybos centro RIMI aikštelės stebimą automobilį, o kadangi abu pareigūnai iš tarnybinio automobilio buvo išlipę, taip pat automobilis Gedimino gatve važiavo pro juos, jie aiškiai matė, jog minėtą automobilį vairuoja V. V.. Pareigūnai, duodami parodymus teisme patikslino, kad tą dieną matomumas buvo geras ir jie tiksliai matė, kas vairavo automobilį ir kaip automobiliui nusukus į kitoje gatvėje esančią stovėjimo aikštelę ir sustojus vairuotojas (V. V.) išlipo iš automobilio vairuotojo vietos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, kad dėl galimai pareigūnų prieštaringų aplinkybių, išdėstytų tarnybiniuose pranešimuose ir jų parodymų teisme, skiriasi tik neesminės jų detalės, o iš tarnybinių pranešimų bei pareigūnų parodymų teisme yra aišku, kad prie automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojusio prie prekybos centro RIMI esančios aikštelės, iš karto, tik pastebėję minėtą automobilį pravažiuojantį ir iš vairuotojo vietos išlipant V. V., tarnybiniu automobiliu privažiavo pareigūnai D. Č. ir R. K., o pareigūnai A. B. ir A. P. pastebėjo pravažiuojantį automobilį „Ford Focus“, kuriam sustojus pro vairuotojo dureles išlipo V. V.. Taigi, įvertinęs D. Č., R. K., A. B., A. P. tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes ir teisme duotus parodymus, apylinkės teismas darė pagrįstas išvadas, kad šie pareigūnai patvirtino faktą, jog tikrai matė, kad automobilį vairavo V. V., o jam sustojus taip pat matė iš vairuotojo vietos išlipantį V. V.. Be to, iš pareigūnų D. Č., R. K. parodymų nustatyta aplinkybė, kad pradžioje pokalbio V. V. neneigė vairavęs automobilį, ir tik tuomet, kai buvo pareikalauta pasitikrinti blaivumą, jis pradėjo aiškinti, kad automobilio nevairavo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad D. Č., R. K., A. B., A. P. parodymai, duoti teisme, nuoseklūs, neprieštaringi, jie atitinka tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes dėl V. V. vairavimo automobilio ir padarytų administracinių teisės pažeidimų, todėl teismas netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis neturėjo pagrindo. Pritariama teismo išvadai, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių minėti pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti V. V. nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojų D. Č., R. K., A. B., A. P. parodymai nebuvo vienintelis įrodymas byloje, kuris patvirtino faktą, kad įvykio dieną V. V. vairavo automobilį. Kaip teisingai pastebėjo teismas, šį faktą patvirtino ir liudytojos L. A. parodymai, kuri nurodė, kad 2013-06-06 apie 14 val., vairuodama automobilį ir važiuodama apie 50 km/h greičiu Gedimino gatve į prekybos centrą IKI, ties Paukštininkų g. ir Gedimino g. sankryža prasilenkė su V. V. vairuojamu automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo Gedimino gatve, link miesto centro. Taip pat liudytoja patvirtino, kad po šio įvykio, jos su V. V. susitikimo metu, pastarasis prašė jos pakeisti parodymus jo naudai. Tai rodo, kad apeliantas darė poveikį liudytojai, siekdamas išvengti atsakomybės ir priešingų jos parodymų, kur ji teigė mačiusi V. V. vairuojantį automobilį.

Apeliantas kelia klausimus dėl liudytojos L. A. pareiškimo surašymo vietos, dėl jo perdavimo policijai, dėl jos galėjimo surašyti pareiškimą, tačiau šie klausimai byloje visiškai neturi jokios teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo abejoti liudytojos parodymais.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nesivadovavo A. K., N. M., A. P., S. K., parodymais, kadangi minėti liudytojai yra V. V. draugai ir jų parodymai visiškai prieštarauja kitiems bylos duomenims, todėl šie liudytojų parodymai pagrįstai vertinti kaip subjektyvūs, siekiant padėti V. V. išvengti atsakomybės.

Teismas pagrįstai nepatikėjo V. V., liudytojo A. K. parodymais, neva automobilį vairavo A. K., o sustojus automobiliui A. K. laikinai pasišalino iš įvykio vietos. Visų pirma apklaustas A. K. nurodė, kad jis sustojo, išjungė variklį, raktelius paliko spynelėje ir išlipęs iš automobilio nuėjo. Tačiau šis aiškinimas prieštarauja pareigūnų D. Č., R. K. aiškinimui, kur jie nurodė, jog iš vairuotojo vietos išlipo V. V., o jiems priėjus prie automobilio, šio variklis dirbo, išjungtas nebuvo. Netikėti pareigūnų aiškinimu nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo manyti, kad jie suklydo dėl asmens, vairavusio automobilį, išlipančio iš vairuotojo pusės, nes byloje nustatyta, kad prie V. V. automobilio pareigūnai prisistatė labai gretai jam sustojus ir automobilis buvo jų akiratyje iki jo sustojimo.

Nėra pagrindo manyti, kad automobilį vairavo A. K. dar ir dėl tos aplinkybės, nes pareigūnai patvirtino, kad priėjus prie automobilio jo variklis dirbo, rakteliai buvo spynelėje, todėl nereali situacija, kai vairuotojas sustojęs, išlipęs iš automobilio, ėjęs į kitą vietą ilgesniam laikui, neišjungia variklio darbo, o juo labiau vasaros metu kai šildyti salono nereikia. Nebent būtų tokia situacija, kad jis perduotų vairuoti iš karto automobilį kitam asmeniui ir tas sėstų važiuoti. Tačiau šiuo atveju tokia situacija nebuvo nustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutarimas yra išsamus, jame plačiai išdėstyti visi bylos duomenys, pateikti išsamūs motyvai, išanalizuoti visi liudytojų parodymai, todėl jie nekartojami.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad galima būtų konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apelianto teiginiai, jog policijos pareigūnai liudytojai D. Č., R. K. yra akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi, melagingais parodymais, apgaule ir klastotėmis siekia, kad jis būtų pripažintas kaltu dėl bet kokio teisės pažeidimo ir tuo pagrindu būtų pašalintas iš tarnybos, yra nepagrįsti, byloje nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų, todėl teismas laiko šią versiją apelianto subjektyvia nuomone. Konstatuojama, kad teismui nebuvo pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad įvykio dieną apeliantas automobilį vairavo, vėliau atsisakė pasitikrinti neblaivumo laipsnį ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visetu, jį išanalizavęs ir įvertinęs, pagrįstai laikė įrodyta, kad V. V. 2013 m. birželio 6 d., apie 14.34 val., Gedimino g. 115B, Kaišiadorių m., vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pasitikrinti blaivumą bei pareigūnui pareikalavus nepateikė vairuotojo pažymėjimo, todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje. Be to, byloje nustatyta, kad V. V. nevykdė Kauno apskrities VPK KPV viršininko D. Č. nurodymo sustoti ir grįžti prie tarnybinio automobilio, sulaikius ir bandant vestis link tarnybinio automobilio nėjo, bandė ištraukti ranką, pradėjo muistytis, tokiais savo veiksmais nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, todėl V. V. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalį.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis sutinka, todėl jų neatkartoja ir detaliau neanalizuoja.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

V. V. apeliacinio skundo netenkinti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.