- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-17
- Bylos Nr.
- I-755-142/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02825-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- S. N.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 22.4.4Kitos valstybės tarnautojų garantijos
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. N. (toliau – pareiškėjas) 2016 m. liepos 9 d. padavė teismui skundą (b. l. 1–8), kuriame prašo priteisti iš atsakovo Vilniaus pataisos namų žalą, pareiškėjo patirtą už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 18 straipsnį, pareigūnai privalo dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybines uniformas, kuriomis pareigūnus nemokamai aprūpinti yra darbdavio pareiga. Statuto 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 17 d., pareiškėjui nebuvo išduotos tarnybinių uniformų dalys, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. sausio 1 d. – 2013 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu. Mano, kad įgijo teisę į 30 procentų atitinkamų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio žalos atlyginimą. Paaiškina, kad tarnybinės uniformos išdavimo tvarką ir normas patvirtino Teisingumo ministras 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Tvarka). Pagal šios Tvarkos 1, 2, 4 punktus, vienintelis atvejis, kai galima neišduoti tarnybinių uniformų ar jų dalių, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, yra, kai pats pareigūnas prašo išmokėti kompensaciją, ir kai įstaiga, įvertinusi turimos tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, būklę, nusprendžia, kad jos dar nėra nusidėvėjusios. Ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas neprašė piniginės kompensacijos, tačiau atsakovas pareigos aprūpinti tarnybine uniforma ar jos dalimis nevykdė. Pareiškėjas paaiškina, kad Vilniaus pataisos namams neaprūpinant pareigūnų naujomis tarnybinėmis uniformomis ir jų dalimis, pareiškėjas buvo priverstas dėvėti turimas uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, dėl to pareiškėjas nurodo turėjęs papildomų išlaidų, kitas dalis turėjo dėvėti įsigytas savo lėšomis (batus, pirštines, marškinius ir pan.). Pareiškėjas paaiškina, kad Vilniaus pataiso namų Ūkio skyrius 2015 m. gegužės 15 d. pažymoje Nr. 14-1787 nurodė apie neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertę, viso ši ekonominė vertė sudaro 1 008,88 Eur (3 483,16 Lt). Teigia, kad pareiškėjo asmens kortelėje pateikti duomenys apie neišduotas uniformos dalis yra tikslesni nei Ūkio skyriaus pažymoje, todėl pareiškėjas remiasi ir asmens kortelės duomenimis. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pareiškėjas teismo prašė nagrinėti skundą, jam nedalyvaujant (b. l. 31).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime prašo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senatį, teismo sprendimo įvykdymą atidėti bent 6 mėnesių laikotarpiui (b. l. 18–20).
Nurodo, kad pareiškėjas į Vilniaus pataisos namus kreipėsi su prašymu „Dėl tarnybinių uniformų“, jam buvo pateikta 2016 m. birželio 29 d. pažyma Nr. 14-1958 apie neišduotas tarnybinės uniformos dalis laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 17 d., nurodytos ir tarnybinės uniformos dalių vertės. Atkreipia dėmesį, kad 2003–2013 m. laikotarpiu pareiškėjas į įstaigos vadovą dėl kompensacijos skaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė, todėl šis klausimas nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Nurodo, kad Tvarkoje yra aiškiai nurodyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, todėl atsakovas neturi pagrindo pareiškėjui išmokėti piniginę kompensaciją už laiku neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Pažymi, kad Vilniaus pataisos namams patvirtintame metų biudžete kompensacijų dėl neišduotų uniformos dalių išmokėjimui lėšos nenumatytos ir neskirtos.
Vilniaus pataisos namų atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 30).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus pataisos namų pareigūno patirtos turtinės žalos, atsiradusios dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo. Atsižvelgiant į skundo turinį, darytina išvada, kad pareiškėjas skundo pavadinime nepagrįstai (klaidingai) nurodo, kad skundas yra ir dėl įpareigojimo išduoti tarnybinės uniformos dalis.
Atsakovas pareiškėjo reikalavimui dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo prašo taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju DK 27 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalis nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis), o atsakovo neteisėti veiksmai, neišduodant tarnybinių uniformų dalių, tęsiasi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1695/2013, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
Teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika ir priteisti pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą nenustatyta. Akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi faktinė situacija, kuomet pareiškėjo ir atsakovo tarnybos teisiniai santykiai nebesieja nuo 2011 m. vasario 17 d. (b. l. 25). Būtent iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos atsakovas privalėjo besąlygiškai vykdyti savo pareigą, aprūpindamas pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis arba kompensuodamas nuostolius. Nutrūkus tarnybos santykiams, atsakovo neteisėti veiksmai – tarnybinės uniformos dalių neišdavimas – nagrinėjamu atveju taip pat nutrūko ir nebesitęsė iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą, todėl ginčo atveju yra pagrindas teigti, jog būtent nuo 2011 m. vasario 17 d. turėtų būti skaičiuojama ieškinio senatis. Tvarkos 2 punkte (ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. iki 2014 m. balandžio 30 d. galiojusi redakcija) nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas į savo buvusią darbovietę kreipėsi tik 2016 m. birželio 3 d. (b. l. 26), o į teismą – 2016 m. liepos 9 d. (b. l. 15), taigi praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, tokiu būdu, praleisdamas ieškinio senaties terminą ir sukurdamas atitinkamas teisines pasekmes.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, teismas sprendžia ex officio. CK ir kiti įstatymai nenustato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1285/2009, 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008, 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-206/2009).
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas. Be kita ko, pasibaigus tarnybos santykiams, pareiškėjas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo faktiškai suvokti, kad naujos tarnybinės uniformos dalys jam nebus išduodamos, todėl jo teisių pažeidimas gali būti išspręstas tik kitu teisės aktuose nustatytu alternatyviu būdu – taikant kompensavimo mechanizmą. Teise gauti kompensaciją už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis, pareiškėjas laiku nepasinaudojo.
Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (LVAT 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2256-12).
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl jo skundas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.