Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems G. S. ir V. S.

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai buvo sužalotas žmogus, o būtent: 2019 m. spalio 12 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas nuosavą automobilį “ (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 99 p., 117 p., 119 p., 127 p. reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių eismui, nevažiavo dešine kelio puse kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dešiniau nuo ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad atsižvelgiant į važiavimo sąlygas kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį ir kontroliuoti jo judėjimą konkrečioje kelio eismo situacijoje, kelio vingyje į dešinę nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tokiu būdu sudarydamas kliūtį iš priekio priešpriešine eismo kryptimi važiavusio automobilio “ (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. S., judėjimui, ir su šiuo automobiliu susidūrė, dėl to eismo įvykio metu automobilio “ (duomenys neskelbtini) keleivei G. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio alkūnkaulio ylinės ataugos atskilimo, kairio stipinkaulio tipinės vietos lūžimo su nedidele dislokacija sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui

Tokiais veiksmais M. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis M. G. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis pilnai kaltas ,nes dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis ,pageidauja tuojau pat duoti parodymus , bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokurorė su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko.

Kaltinamasis M. G. parodė, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones, jo vairavimo stažas yra nuo 2009 metų, bei anksčiau nėra turėjęs eismo įvykių. 2019-10-26 apie 10.00 val. savo automobiliu „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), jis vienas važiavo nuo Leipalingio pusės link Merkinės. Jis šio kelio nežinojo, nes juo važiavęs pirmą kartą, kelias buvo gan vingiuotas. Važiavęs šiuo keliu, nes turėjo plaukti baidarėmis, bei ant jo automobilio stogo buvo pritvirtinta baidarė. Jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, pats buvo prisisegęs saugos diržu. Oro sąlygos buvo geros, matomumas buvo geras, šviesu, nelijo. Kelio danga buvo drėgna, vietomis net slidoka dėl kelio šlapumo. Jis mano, kad važiavo leistinu greičiu, bet tiksliai negali pasakyti, koks greitis buvo. Privažiavus kelio posūkį į dešinę , jis pajutęs, kad jo automobilį labai staigiai "nunešė" į priešpriešinę eismo juostą, jis stabdęs, nes pamatęs priešpriešinėje eismo juostoje link jo atvažiuojantį automobilį, „ištiesinęs“ vairą, galvodamas, kad gal pavyks saugiai prasilenkti nesusidūrus. Tačiau to padaryti nepavyko , nes jo vairuojamas automobilis nespėjo išvažiuoti iš priešpriešinio eismo juostos ir jis susidūręs su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini) dešinėmis pusėmis. Eismo įvykio metu jis nenukentėjo. Po įvykio buvo sustoję automobilių, išlipę žmonių. Kažkas iš ten buvusių žmonių iškvietė ir policiją, ir greitąją medicininę pagalbą. Jis buvo priėjęs prie automobilio (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio ir matęs, kad tą automobilį vairavo vyras, automobilyje priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo moteris. Jis su automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotoju padėjo išlipti iš automobilio moteriai, kuri nukentėjo. Atvykusiems policijos pareigūnams jis iškart prisipažino, kad yra kaltas dėl eismo įvykio. Kiek jam atrodo, tai jis važiavo leistinu greičiu, bet tiksliai negali pasakyti, koks greitis buvo betarpiškai prieš autoįvykį. Bet gali būti, kad jis laiku nepastebėjo priekyje esančio posūkio ir toje kelio situacijoje matyt važiavo kiek per greitai, nes posūkis buvo staigokas, bei tai matyt galėjo įtakoti jo automobilio išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą. Dėl nusikaltimo gailisi.

Nukentėjusioji G. S. parodė, kad 2019-10-26 apie 10.30 val. ji kartu su savo vyru V. S. automobiliu (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jos vyras. Buvo dienos metas, buvo šviesu, matomumas, jos nuomone, buvo geras, ji kelio nestebėjo, sėdėjo keleivio vietoje priekyje. Jų automobilis techniškai buvo tvarkingas, vyras važiavo tame kelio ruože leistinu greičiu. Ji ir vyras buvo prisisegę saugos diržais. Važiuodama ji žiūrėjo pro langą, staiga pamatė, kad į jų automobilio važiavimo juostą važiuoja kitas automobilis, t.y. į jų automobilio priekinę dalį. Ji pirmą kartą tą automobilį ir pamačiusi, kai šis atsirado staiga priešais jų automobilį.Po to buvo smūgis, kažkas pasikėlė ir ji kaip supratusi, tai jų automobilis apsisuko kelyje. Atstumas nuo jų automobilio iki to kito automobilio, kai ji šį pamatė jau važiuojantį į juos, buvo labai mažas. Po smūgio ji labai išsigando, jai pradėjo skaudėti krūtinę ir nugarą, rankas, kurios buvo nutirpę nuo riešo. Jų automobilyje iššovė oro pagalvės. Ji mano, kad eismo įvykis įvyko dėl kito automobilio kaltės vairuotojo, kuris įvažiavo į jų važiavimo juostą kelyje iš savo važiuojamosios kelio dalies, t.y. iš priešpriešinės kelio juostos. Įvykis įvyko kelio posūkyje. Jai buvo padaryti daugybiniai kūno sumušimai, po to ji buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę ,kur buvo nustatyta rankos lūžimas, bei buvo gydoma tris dienas. Po to dar turėjusi nedarbingumą. Civilinio ieškinio dėl sužalojimo nereiškia, kadangi kaltinamasis nenorėjo jos sužaloti ir įvykis atsitiko dėl kaltinamojo neatsargumo vairuojant automobilį. Dėl automobilio sugadinimo jai žalą atlygins draudimo bendrovė.

Liudytojas V. S. parodė, kad 2019-10-26 apie 10.30 val. jis kartu su žmona G. S. važiavo keliu (duomenys neskelbtini)automobiliu (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Jis ir žmona buvo prisisegę saugos diržais. Jis važiavo leistinu greičiu tame kelio ruože. Tuo metu oro sąlygos buvo geros, kelio danga buvo šlapia, matomumas geras, ryto metas, šviesu. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad kitas automobilis įvažiavo į priešpriešinę kelio eismo juostą ir trenkėsi į jo vairuojamą automobilį. Pirmą kartą jis tą automobilį ir pamatė, kai šis atsidūrė priešais jo automobilį jo važiavimo juostoje. Kai pamatė tą automobilį, smūgis buvo labai greitai, nes atstumas buvo trumpas. Jis staiga pamatęs tą automobilį priešpriešiais, dar bandęs išvengti susidūrimo, bandydamas sukti savo vairuojamą automobilį į priešingą pusę, tačiau jam nepavyko, nes buvo smūgis ir jis tiesiog nespėjo išvažiuoti iš savo važiavimo juostos. Dėl eismo įvykio nukentėjo jo žmona ir jis. Po įvykio jam kiek skaudėjo kairį petį, taip pat nepataisomai buvo sudaužytas jų bendras su sutuoktine automobilis. Civilinio ieškinio nereiškia, kadangi už sudaužyta automobilį sumokėjo draudimo kompanija, o skausmas petyje jam greitai praėjo.

2019-11-19 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1044/2019(06 nurodoma, kad G. S. kairio alkūnkaulio ylinės ataugos atskilimas, kairio stipinkaulio tipinės vietos lūžimas su nedidele dislokacija, kaklo raiščių patempimas, krūtinės sumušimas, dešinės plaštakos sumušimas galėjo būti padaryta buko daikto poveikyje galimai nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti vienmomentiškai. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio alkūnkaulio ylinės ataugos atskilimo, kairio stipinkaulio tipinės vietos lūžimo su nedidele dislokacija sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. ( b. l. 60-61)

Iš 2019-10-26 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti ,kad įvykio vieta buvo (duomenys neskelbtini)5,825 km ,už kelio posūkio . ( b. l. 10-28)

Iš Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo D. D. 2019-10-26 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad abiejų automobilių vairuotojai V. S. ir M. G. eismo įvykio metu buvo blaivūs. ( b. l. 7)

Iš automobilių (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) ir automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolų matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) pagrinde savo dešiniu priekiniu kampu, bei iš dalies ir šonu, buvo trenkęsis į automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) dešinį priekinį kampą.( b. l. 97-107),kas rodo, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) betarpiškai prieš susidūrimą buvo atsidūręs priekyje prieš automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini).

VĮ „Regitra“ duomenimis patvirtinama, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)v/n (duomenys neskelbtini) savininkė yra G. S. ( b. l. 93), o automobilio (duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) savininkas yra M. G.. ( b. l. 95)

Nukentėjusieji G. S. ir V. S. civilinių ieškinių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje nepareiškė.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pranešimu nurodė, kad dėl nukentėjusiosios G. S. 764,84 Eur gydymo išlaidų atlyginimo pretenziją yra išsiuntusi draudimo bendrovei. (b. l. 84).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pranešė, kad civilinio ieškinio nereikš, kadangi pretenziją išsiuntė draudimo kompanijai(b.l.92).

Motyvuojamoji dalis

LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą), bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių pasekmių nukentėjusiesiems dėl transporto priemonių susidūrimo. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklių , būtinąja autoįvykio priežastimi yra tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų.LR BK 2 str.3d. dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 281 str. kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Iš bylos aplinkybių matyti, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą lėmusi pagrindinė priežastis buvo kaltinamojo M. G. neatidumas, kada jis vairuodamas transporto priemonę įdėmiai nestebėjo kelio ar priekyje nėra kliūčių ir neįvertindamas kelio sąlygų savalaikiai nesulėtino greičio ir kelio posūkyje nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, kur pradėjus stabdyti, jis jau negalėjo tinkamai suvaldyti savo vairuotos transporto priemonės ir įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur atsitrenkė į iš priekio atvažiuojantį savo eismo juosta automobilį „(duomenys neskelbtini)valst.Nr.(duomenys neskelbtini), šį automobilį apgadindamas ir nesunkiai sužalodamas šio automobilio keleivę G. S..

Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargus. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). M. G. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo ,kur jis nenumatė, kad dėl jo netinkamo veikimo vairuojant transporto priemonę gali atsirasti BK 281 str. numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti, kadangi turėjo teisę vairuoti transporto priemones ir pagal jo paaiškinimą prieš tai transporto priemones buvo vairavęs virš 10 metų, t.y. jis turėjo tinkamą kvalifikaciją ir patirtį jo vairuotos transporto priemonės vairavimui. M. G. veiksmai buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis, tarp jo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl to kaltinamojo veikos kvalifikacija pagal LR BK 281 str.1d. yra teisinga.

Kaltinamasis anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų,administracine tvarka buvo baustas tik 2 kartus: 2017-07-26 ir 2019-08-14 pagal LR ANK 416 str. 3 d.(dėl greičio viršijimo vairuojant automobilį) ( b.l.133), jis pilnai pripažino savo kaltę ir dėl nusikaltiumo gailisi.Dėl to yra pagrindas kaltinamajam skirti įstatyme numatytą švelniausio pobūdžio bausmę-baudą.

Iš nusikaltimo padarymo aplinkybių matyti,kad nusikaltimas buvo padarytas dėl trumpalaikio kaltinamojo neatidumo vairuojant transporto priemonę sudėtingoje kelio atkarpoje, kur jis savalaikiai nepastebėjo priekyje esančio posūkio, nesulėtino vairuotos transporto priemonės greičio ir po to nesugebėjo posūkyje tinkamai suvaldyti savo vairuotą transporto priemonę.Tokiu būdu galima konstatuoti, kad kaltinamojo nusikalstamas nerūpestingumas buvo tik momentinis ,bei atsižvelgus į jo 10 metų saugaus vairavimo stažą, galima tikėtis, kad kaltinamasis daugiau nepadarys tokio pobūdžio Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų ir dėl to teismo nuomone nėra pagrindo taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą naudotis specialiąja teise(t.y.teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą).

Daiktiniais įrodymais byloje buvo apžiūrėtos autoįvykyje dalyvavusios transporto priemonės, kur automobilis „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) saugojimui yra perduotas G. S., o automobilis (duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) yra saugomas Alytaus AVPK (duomenys neskelbtini). Automobilių savininkai prašo, kad šie automobiliai būtų palikti jų dispozicijon ir po nuosprendžio įsiteisėjimo transporto priemonės paliktinos savininkų žinion.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kaltinamąjį M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str.1d. ir jam paskirti 60 MGL -3000(trijų tūkstančių)Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 40 MGL -2000 (dviejų tūkstančių )Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BPK 352 str.1d.nustatyti 5(penkių)mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai sumokėti baudą .

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas- 6801. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti - bauda.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas LT78 7290 0000 0013 0151 72900 AB „Citadele“ bankas LT74 4010 0510 0132 4763 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius LT05 7044 0600 0788 7175 70440 AB SEB bankas LT32 7180 0000 0014 1038 71800 AB Šiaulių bankas LT74 7400 0000 0872 3870 74000 Danske Bank A/S Lietuvos filialas LT12 2140 0300 0268 0220 21400 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius LT24 7300 0101 1239 4300 73000 „Swedbank“, AB LT42 7230 0000 0012 0025 72300 UAB Medicinos bankas

Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Daiktinius įrodymus -automobilius „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini)(saugojimui perduotą G. S.) ir „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) (saugomą Alytaus AVPK (duomenys neskelbtini) palikti savininkams G. S. ir M. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.