Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-02-08 · Civilinė byla Nr. 2A-33-194/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-08
Bylos Nr.
2A-33-194/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugienė (pirm.), Danutė Matiukienė, Egidijus Mockevičius
Ieškovas
I. Č.
Atsakovas
AB „Mažeikių nafta“
Kopija

Pranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2A - 33 - 194/2010

Teisėjas R. Antanavičius Procesinio sprendimo kategorija 121.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,

kolegijos teisėjų: Danutės Matiukienės ir Egidijaus Mockevičiaus,sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,dalyvaujant ieškovui I. Č.,atsakovo AB „Mažeikių nafta“ atstovui advokatui J. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. Č. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1176-785/2009 pagal ieškovo I. Č. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas I. Č. ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo ir grąžinti jį į pirmesnį darbą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1999 m. rugpjūčio 9 d. ieškovas ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti į operatoriaus darbo vietą. 2008 m. balandžio 11 d. šalys pasirašė darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam įsigaliojus, 2008 m. balandžio 14 d. ieškovas pradėjo dirbti AB „Mažeikių nafta“ pirkimų skyriaus sutarčių vykdymo ir sąskaitų administravimo grupėje sutarčių administratoriumi. 2009 m. sausio 9 d. ieškovas buvo supažindintas su įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą pagal LR Darbo kodekso 129 straipsnį, o 2009 m. kovo 10 d. AB „Mažeikių nafta“ personalo direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškovu buvo nutraukta darbo sutartis. Ieškovas nesutinka su darbo sutarties nutraukimu, nes atleisdama AB „Mažeikiu nafta“ iš darbo ieškovą atsakovė vadovavosi tik abstrakčiais motyvais, nepateikdama jokių konkrečių atleidimo priežastis nulėmusių faktų. Ieškovas mano, jog buvo atleistas iš darbo išskirtinai dėl buvusio vadovo asmeniškumu jo atžvilgiu ir priešiško nusistatymo, pasireiškusio nuolatiniu moraliniu spaudimu. Ieškovas mano, jog atleisdama iš darbo ieškovą, atsakovė AB „Mažeikių nafta“ pažeidė LR Darbo kodekso 130 straipsnio 2, 4 dalių reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovui dirbant logistikos skyriuje, jis pastoviai darė klaidas. Tai, anot atsakovės atstovo, vertinama kaip ieškovo netinkama motyvacija darbe, kaip nesugebėjimas susitvarkyti su paskirtu darbu. Ieškovas ne tik pirkimų skyriuje, bet ir kituose skyriuose komandoje dirbti nesugebėjo. Pagrindinė priežastis, kodėl su ieškovu buvo nutraukta darbo sutartis – jo motyvacijos ir kvalifikacijos trūkumas, netinkamas požiūris į darbą. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta ne už darbo drausmės pažeidimus, o nesant jo kaltės. Ieškovas apie atleidimą buvo įspėtas tinkamai, darbo kodekse numatytais terminais. Už visą įspėjimo laikotarpį ir dar dvi dienas su ieškovu tinkamai atsiskaityta ir įformintas darbo sutarties pasibaigimas, nesutrumpinant ieškovui įspėjimo termino nei viena diena.

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškovo I. Č. ieškinį atmetė. Ieškovo I. Č. atleidimo iš AB „Mažeikių nafta“ sutarčių administratoriaus pareigų datą perkėlė į 2009 m. kovo 12 d. Nurodė, kad I. Č. sutarčių administratoriaus pareigas atliko netinkamai, nekokybiškai. Jam per visą laiką pastoviai gavusiam visapusišką profesinę paramą ir mokymą, tiesioginė vadovė negalėjo skirti normalaus darbo krūvio, dėl nemotyvuoto požiūrio į darbą ir padarytų klaidų, iš klientų gautų skundų, prašymų pakeisti sutarčių administratorių. Dėl darbuotojo kaltės bendrovei du kartus padaryta materialinė žala. Ieškovui reikalinga nuolatinė padidinta ir neadekvati pareigybės sudėtingumui jo darbo kontrolė, darbuotojas apie savo veiklą yra nemotyvuotai labai geros nuomonės ir dėl daugelio dalykų kaltina aplinkybes ir kitus darbuotojus, darbuotojo požiūris į darbą ir profesiniai gebėjimai neatitinka užimamos pareigybės reikalavimų, bendrovės struktūriniuose padaliniuose kitų darbo vietų, atitinkančių I. Č. kvalifikaciją, profesinius gebėjimus ir požiūrį į darbą, nėra. Ieškovas atleistas iš darbo esant aplinkybėms, susijusioms su jo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, kurios įstatymo pripažįstamos svarbiomis (LR DK 129 str. 2 d.). Teismas padarė išvada, jog ieškovo profesiniai gebėjimai neatitiko reikalavimų, keliamų sutarčių administratoriaus pareigybei. Todėl atsakovės 2009-03-10 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009-01-09 įspėjime apie numatomą darbo sutarties nutraukimą nurodytos atleidimo iš darbo priežastys laikytinos svarbiomis ir pagrįstomis, o darbo sutartis su ieškovu nutraukta esant teisėtam pagrindui (LR DK 129 str. 1 ir 2 d.). Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ieškovui įteiktas 2009-01-09. Dviejų mėnesių terminas, kurio pradžia yra 2009-01-09, sueina 2009-03-09 (LR DK 26 str. 2 d.). Ieškovui per įspėjimo laikotarpį buvo suteiktos 1 dienos kasmetinės atostogos, todėl, remiantis LR DK 130 str. 1 ir 4 d., įspėjimo terminas turėjo būti pratęstas iki 2009-03-10 įskaitytinai. Teisę nutraukti savo iniciatyva darbo sutartį darbdavys gali įgyvendinti kitą darbo dieną po įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino pasibaigimo dienos. Ieškovas iš darbo atleistas 2009 m. kovo 10 d., t. y. paskutinę įspėjimo termino dieną. Dėl to laikytina, kad ieškovas yra atleistas pažeidžiant LR DK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą įspėjimo terminą. Šiuo atveju ieškovo atleidimo iš darbo diena turėjo būti perkelta į 2009 m. kovo 12 d., kadangi 2009 m. kovo 11 d. – ne darbo diena. Tačiau šis pažeidimas nesudaro pagrindo ieškovo atleidimą pripažinti neteisėtu, kadangi jis gali būti ištaisytas bylos nagrinėjimo teisme metu.

Šalies argumentai

Ieškovas I. Č. apeliaciniu skundu prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį pažeidė LR Konstitucijoje įtvirtintą non bis in idem principą, draudžiantį antrą kartą tą patį asmenį bausti už tą patį pažeidimą. Atsakovas nutraukė darbo sutartį praėjus net penkiems mėnesiams nuo įvykių, atsakovo tvirtinimu tapusių ieškovo atleidimo priežastimi, o tai įrodo, kad pats atleidimas buvo tik turinčių susidorojimo požymių atsakovo veiksmų rezultatas. Be to, atkreiptinas dėmesys į teisinio nihilizmo dvasią, kuri vyrauja atsakovo veiksmuose ir formuluotėse nutraukiant darbo sutartį. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą, o taip pat įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo, atsakovas nurodė jos nutraukimo pagrindą, o būtent LR Darbo kodekso 129 straipsnį. Tačiau tame pačiame įspėjime aiškiai figūruoja sąvoka „dėl darbuotojo kaltės" ir jinai tapo pagrindu visiems įspėjime išsakytiems kaltinimams. Toks teisinių normų taikymas akivaizdžiai prieštarauja elementariausiai logikai ir neturi būti toleruojamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisėjų senato nutarime Nr.44 išaiškino, kad Darbo kodekso 129 straipsnis netaikytinas, kai darbo sutarties nutraukimas grindžiamas darbuotojų padarytais darbo drausmės pažeidimais, o būtent tokią atsakovo poziciją galima nustatyti išanalizavus darbo sutarties nutraukimo priežastis ir aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, visiškai neatkreipė dėmesį į šį teisės normų pažeidimą.Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tą faktą, kad dokumentų: 2009-03-10 informacinio rašto ir 2009-03-09 tarnybinio pranešimo rengėjai nebuvo šių dokumentų atsiradimo iniciatoriai, kadangi parašė juos AB „Mažeikių nafta" personalo skyriaus nurodymu, kas įrodo, kad atsakovas tendencingai siekė atleisti ieškovą iš darbo, tuo tarpu ieškovo atleidimo iniciatoriumi buvo vienas konkretus žmogus, o būtent buvęs AB „Mažeikių nafta" pirkimų direktorius p. R. K..Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas, atlikdamas ieškovo veiklos vertinimą, grubiai pažeidė metinio darbuotojų individualios veiklos vertinimo procedūrą, o būtent šiuo „vertinimu" rėmėsi teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo.

Šalies argumentai

4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė LR Civilinio proceso kodekso 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Kaip vieną iš tokių pažeidimų atvejų pateikė šį faktą: 2009 m. liepos 21 d. teismo posėdžio metu teismas atsisakė prijungti prie bylos ieškovo pateiktas ankstesnių darbo laikotarpių „Mažeikių naftoje" veiklos ataskaitas motyvuodamas tuo, kad šios ataskaitos nėra susijusios su ginčo laikotarpiu, kuris analizuojamas ieškinyje. Tuo tarpu teismas patenkino atsakovo prašymą apklausti liudytoją AB „Mažeikių nafta" organizavimo ir administravimo direktoriaus pavaduotoją D. Ž., kuris 2003-2007 dirbo AB „Mažeikių nafta" įmonių valdymo skyriaus viršininku, t.y., būtent tuo laikotarpiu buvo ieškovo vadovu. Teismas akivaizdžiai gindamas tik atsakovo pusę, buvo suinteresuotas apginti atsakovo užimtą poziciją byloje ir nepridėti į bylą tų dokumentų, kurie nenaudingi atsakovui.

5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad visi apklausti liudytojai yra susiję darbo santykiais su atsakovu, jų, bei jų šeimų gerovė yra priklausoma nuo atsakovo, tad tikėtis objektyvių parodymų šitoje situacijoje būtų per daug naivu.

6. Mažeikių rajono apylinkės teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį kaip priežastį, pateisinančią ieškovo atleidimą iš darbo, savo sprendime perrašė 2009-01-09 ieškovui išduoto įspėjimo apie numatomą darbo sutarties nutraukimą tekstą absoliučiai nesigilindamas į šio įspėjimo teksto turinį, o būtent,- į jame atsakovo pateiktus suklastotus faktus. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą, atsakovas nurodė, kad dėl ieškovo kaltės atsakovui, neva, du kartus padaryta materialinė žala. Tarp atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, dokumentų, liudijančių apie neva, antrą kartą padarytą žalą taip pat nėra. Darytina išvada, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, siekdamas civilinėje byloje priimti atsakovui palankų sprendimą, neįžiūrėjo (ar tiesiog nenorėjęs įžiūrėti) akivaizdžiai suklastotą atsakovo pateiktą informaciją eilinį kartą nusižengė LR Civilinio proceso kodekse įtvirtintoms objektyvumo ir nešališkumo normoms.

7. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, neįvertino aplinkybių, kad atleisdamas iš darbo ieškovą, atsakovas vadovavosi tik abstrakčiais motyvais, nepateikdamas jokių konkrečių priežasčių, lėmusių atleidimo faktą ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2009-01-09 įspėjime apie numatomą darbo sutarties nutraukimą nurodytos priežastys laikytinos svarbiomis ir pagrįstomis.

8. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir liko abejingas melagingai atsakovo informacinio pobūdžio medžiagos pateikimui. Atsakovas teismo posėdžio metu pareiškė, kad kito darbo pasiūlymas jo manymu buvo, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Nepaisant ieškovo daugkartinių prašymų pateikti tokių pasiūlymų buvimo įrodymus, atsakovas to nepadarė, o teismas savo ruožtu taip pat nepareikalavo iš atsakovo įrodymais pagrįsti savo pasiaiškinimus.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas yra atleistas pažeidžiant LR Darbo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą įspėjimo terminą ir, kaip prašė ieškovas, atleidimo datą iš 2009 m. kovo 10 dienos perkėlė į 2009 m. kovo 12 dieną, tačiau teismas priimdamas sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo datos perkėlimo vienai darbo dienai nepriteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį už tą dieną.

10. Mažeikių rajono apylinkės teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, savo neteisėtu sprendimu padarė žalą Lietuvos valstybei. Atsakovui vienašališkai nutraukus darbo sutartį, ieškovas buvo priverstas registruotis teritorinėje Darbo biržoje, kurioje pagal LR Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatytus požymius jam buvo suteiktas bedarbio statusas, bei paskirta nedarbo draudimo išmoka. Ši išmoka mokama iš valstybės biudžeto, kurio būklė, esant dabartinei ekonominei situacijai šalyje, yra tiesiog katastrofiška, o dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo neteisėto sprendimo, šalies biudžetui užkeliama papildoma finansinė našta. Taip pat nerimą kelia ir tas faktas, kad vienas iš mūsų šalies teismų aklai tarnauja milžiniškus finansinius išteklius turinčios užsienio kompanijos interesams, patenkindamas bet kurias jos ambicijas, tuo tarpu Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriuos ir turi ginti valstybė, savo šalyje priversti būti šių ambicijų aukomis.

11. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į LR Civilinio proceso kodekso XX skyriuje įtvirtintus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus ir pažeidė LR Civilinio proceso kodekso 413 straipsnio 1, 3 dalies reikalavimus. Ieškinys buvo priimtas 2009 m. kovo 16 d., o parengiamasis posėdis įvyko 2009 m. gegužės 21 d., t.y. net imant du maksimalius LR Civilinio proceso kodekso 413 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytus terminus (po trisdešimt dienų kiekvienas) akivaizdu, kad laikotarpis nuo ieškinio priėmimo dienos iki parengiamojo posėdžio dienos sudaro daugiau dienų, nei to reikalauja Civilinio proceso kodekso 413 straipsnio nuostatos.

Atsakovas akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2009 metų rugpjūčio 3 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, nagrinėjant šeimos, darbo ir ypatingosios teisenos bylas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teisinio ginčo esmę sudaro atleidimo iš darbo pagal LR Darbo kodekso 129 str., teisėtumo bei pagrįstumo patikra, kai tenka vertinti darbuotojo atitikimą užimamoms pareigoms dėl kvalifikacijos ir jo tinkamumą bei gebėjimą tinkamai atlikti darbo sutartimi sulygtą darbą.

Žemesnės instancijos teismas

Kolegija pažymi, jog yra pakeistas atsakovo pavadinimas ir AB „ Mažeikių nafta“ dabar yra pavadinimu AB „ ORLEN Lietuva“, todėl toliau procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodomas nauju pavadinimu – AB „ ORLEN Lietuva“.

Yra nustatyta, jog ieškovas pagal darbo sutartį dirbo atsakovo įmonėje nuo 1999metų. Nuo 2008-04-14 jis dirbo pagal darbo sutartį atsakovo įmonėje pirkimų skyriuje sutarčių administratoriumi.( b.l. 21, 27). Atleidimas iš darbo yra atliktas darbdavio iniciatyva( nesant darbuotojo kaltės) pagal LR DK 129 str.

Kolegija pažymi, jog apelianto argumentai apie I instancijos teismo šališkumą ekonomiškai stipriems užsienio ūkio subjektams, kokiu yra atsakovo lenkų kompanijos valdoma AB „ ORLEN Lietuva“ ir ieškovo atleidimo iš darbo neigiamumas pasekmes Lietuvos valstybės ekonominei – socialinei būklei – kolegija laiko subjektyvios ieškovo nuomonės apraiška, kuri nėra susijusi su teisine šio ginčo analize, todėl pagal šios bylos pobūdį kolegija dėl subjektyvios ieškovo nuomonės interpretavimo nepasisako. Ieškovo argumentus dėl I instancijos teismo šališkumo ir išimtinės atsakovo pozicijos palaikymo, kolegija laiko nepagrįstais, nes teismas neribojo abiem šalims įrodymų pateikimo galimybės, nevaržė šalių įrodinėjimo laisvės. Ieškovas neprašė I instancijos teismo atidėti bylos nagrinėjimą, suteikti jam laiko pateikti papildomų įrodymų šioje byloje, nereiškė teismui nušalinimo, su procesinėmis šalies teisėmis buvo supažindintas( LR CPK 42-46 str.), todėl minėto pobūdžio apelianto argumentai pripažintini taip pat nepagrįstais. I instancijos teismas atsisakė prijungti prie bylos ankstesnio ieškovo darbo laikotarpio atsakovo organizacijoje ieškovo veiklos ir kvalifikacijos įvertinimo specialios formos lenteles, tačiau jie yra pateikti apeliaciniame procese ir prijungti prie šios bylos, proceso dalyvių apžiūrėti bei įvertinti, nors nėra tiesiogiai susiję su ieškovo darbo pirkimų skyriaus sutarčių vykdymo ir sąskaitų administravimo grupėje sutarčių administratoriaus darbo vertinimu, jo kvalifikacijos bei jo atliekamu sutarčių administratoriaus darbo funkcijų įvertinimu bei analize ir yra tik šalutiniai įrodymai. Apibendrinus ieškovo darbinės veiklos vertinimo lenteles laikotarpiu 2003—2007 metai, vyraujantis ieškovo darbinės veiklos įvertinimo balas yra „ 3“, kuris atitinka – „ gera veikla“ įvertinimo kriterijų, t.y. vidurinysis vertinimo kriterijus penkių pakopų vertinimo skalėje, nuo kurio kitoje skalės pusėje yra dar du kriterijai:“ labai gera veikla“, ir „ puiki veikla“, o priešingoje skalės pusėje yra kriterijai: “ reikia pagerinti veiklą“ ir „nepatenkinama veikla“. Ieškovo 2008-12-08 yra atliktos dvi darbinės veiklos įvertinimo lentelės, būtent jam atliekant sutarčių administratoriaus darbą ( b.l. 33, ir 34) , kur vyraujantis vertinimas yra balas „ 3“ ir „ 2“ o galutinis vertinimo balas „ 16“ iš 38 galimų (b.l. 33) ir vertinimas balais „ 3“ ir „ 5“.( b.l. 34); Pagrindiniu ieškovo argumentu dėl jo atlikto atleidimo iš darbo yra nurodomas šališkumas ir priešprieša su skyriaus vadovu - pirkimų skyriaus direktoriumi R. K., tačiau veiklos vertinimo lentelę ( b.l. 33) užpildė ir įvertinimą atliko I. V.. I. V. buvo apklausta liudytoja ir teismo posėdyje ( b.l. 89-90), kur nurodė, jog ieškovo darbo pradžia buvo labai sunki. Ieškovas darė daug klaidų, buvo klientų nusiskundimų. Tačiau vėliau darbas pagerėjo. Metų pabaigai ji atliko ieškovo darbo įvertinimą, kuris buvo įvertintas „ 2“ balais, kas reiškia, kad darbe reikia daug kur pasitempti. I. Č. atliekamo darbo krūvis nebuvo didelis. Davė jam nesudėtingas įmones.

Liudytoja D. P. ( b.l. 9192) parodė, jog ieškovas dirbo neatsakingai, buvo reiškiamos pastabos. Su savo darbo įvertinimu I. Č. nesutiko, todėl buvo perduota atlikti pervertinimą skyriaus vadovui. I. Č. turėjo konfliktą su logistikos direktoriumi S. Š. dėl netinkamai atliekamo darbo. Atliekamą darbą ieškovas atlikdavo ne kruopščiai, darydavo klaidų, todėl dėl to darbdavys patyrė permoką, todėl sunku buvo pasitikėti tokiu darbuotoju. Ieškovui jo darbe trūko atidumo. Į kritiką reaguodavo neigiamai. Po pereinamojo laikotarpio I. Č. kvalifikacija nebuvo tinkama. Ieškovas savo galimybes pervertina. Dėl pastabų ir kritikos jis nereaguodavo. Sudėtingos sutartys buvo atiduodamos kitiems darbuotojams. Nebuvo pasitikėjimo, reikėdavo viską peržiūrėti. Iš buhalterijos būdavo gaunama pastabų dėl klaidų taisymo. Per du paskutinius mėnesius ieškovo požiūris į sutarčių administratoriaus darbą- nepasikeitė.

Liudytojas D. Ž.( b.l. 92) parodė, jog ieškovo darbe nuolat pasitaikydavo klaidų dokumentuose. Klaidos būdavo loginio pobūdžio. Jis nesidomėjo dirbamu darbu. Būdavo siunčiami vienodi raštai, to paties turinio, bet skirtingoms įmonėms. Jis neigiamai reaguodavo į kritiką ir pervertino savo galimybes, ieškojo klaidas pateisinančių kitų priežasčių . Reiškė nepasitikėjimą dėl atlikto jo darbo įvertinimo. Aukštesnis vadovas atliko pervertinimą. Iniciatyva pagerėjo tik tam tikram laikotarpiui. ( b.l. 92)

Visos paminėtos faktinės byloje ištirtos ir išaiškintos aplinkybės akivaizdžiai paneigia apelianto aiškinimą, jog jis yra atleistas išimtinai dėl asmeniškumų ir personalinės priešpriešos su vadovu ir vienu asmeniu R. K., nes neatidų, netinkamą, nekvalifikuotą ieškovo tiesioginių darbinių pareigų atlikimą patvirtina bei nurodo daugelis kitų atsakovo darbuotojų. S. Š.,( b.l. 43), D. Ž. pastaruoju metu nebuvo darbiniuose pavaldumo santykiuose su ieškovu, todėl neturi suinteresuotumo teisiniame ginče dėl darbo santykių nutraukimo su ieškovu. Dėl pasakyto, ieškovo argumentai, nurodant susidorojimo ir priešpriešos, asmeninės neapykantos kriterijų su R. K., kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl apelianto argumentų, jog jo atleidimas iš darbo atliktas už tas pačias veikas, už kurias jam jau buvo taikytos dvi drausminės nuobaudos.

Drausminės nuobaudos I. Č. yra taikytos 2008-08-20 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) – pastaba už netinkamą sąskaitų iš UAB „ Litideal“ administravimą. Ir 2008 metų gruodžio 30 pagal tarnybinio patikrinimo medžiagą už netinkama, aplaidų sąskaitų patikrinimo ir apskaitos administravimo darbą su UAB „ Klaipėdos Taksoma“, kur dalis sąskaitų apmokėta pagal nesuderintus su įmone įkainius ir dėl to atsakovo įmonė patyrė permoką sumoje 577,57 Lt.- ieškovui pareikštas papeikimas.

Įspėjimas apie numatomą atleidimą iš darbo pagal LR DK 129 str., yra pateiktas tik 2009-01-09.( b.l. 53). Pataisymai įspėjimo tekste yra techninio pobūdžio, yra aptarti atžyma“ taisymu tikėti“ ir patvirtinti parašu bei anspaudu. Taisymas yra atliktas nurodant pareigybės pavadinimą įspėjimo 3 dalyje. Įspėjimo teksto viršuje spausdintame tekste ieškovo pareigybė yra nurodyta tiksliai ir aiškiai, be taisymo: „ pirkimų skyriaus, sutarčių vykdymo ir sąskaitų administravimo grupės sutarčių administratorius“. ( b.l. 53). Tokie techniniai defektai teksto vienoje dalyje yra ieškovui darbdavio išaiškinti ir apie tai yra ieškovui atsakyta raštu ( b.l. 55).

Taigi, ieškovo atleidimas iš darbo yra atliktas pagal LR DK 129 str. nustatytus reikalavimus, pateikus ieškovui prieš du mėnesius įspėjimą, ir ne dėl turimų dviejų nuobaudų, o dėl netinkamo ieškovo darbo pareigų arba darbinės veiklos rezultatų įvertinimo ir dėl jo neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams. Atleidimo iš darbo įsakyme 2009-03-10 Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 57) darbdavys nurodė, jog darbo sutarties su I. Č. nutraukimo priežastis : Dėl darbuotojo nesugebėjimo tinkamai atlikti darbo sutartimi sulygto darbo.( b.l. 57).

Taigi, ieškovas nėra atleistas iš darbo už sistemingą darbo drausmės pažeidimų padarymą, o atleidimo pagrindas yra nesusijęs su darbuotojo kalte, t.y. pagal LR DK 129 str., todėl apelianto argumentai dėl jam taikytų nuobaudų už tas pačias veikas pakartotinai yra teisiškai nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausio teismo senato nutarimo Nr. 44 nuostatas apylinkės teismas aiškino bei taikė tinkamai.

Atsakovo personalo skyriui pateiktas raštas 2009-03-10( V. V.) ir 2009-03-09, ir tarnybinis pranešimas D. P. ( b.l. 51, 52) yra teismo patikrinti apklausiant šiuos asmenis liudytojais byloje. Jie patvirtino ieškovo netinkamą darbo pareigų atlikimą, neatidumą, nesavikritišką požiūrį į klaidas. Tai yra kartu su ieškovu dirbusių tarnautojų ieškovo atliekamo darbo vertinimas ir neturi reikšmės, kas paprašė jų pateikti tuos rašytinius įrodymus, tačiau jie yra patikrinti ir sutampa su šių tarnautojų atliktu ieškovo veiklos vertinimu, jo veiklos tyrimu bei analizės rezultatu. Paneigiančių, ar priešingų įrodymų tuo klausimu, ieškovas byloje nepateikė, todėl kolegija laiko šiuos įrodymus tinkamais, patikrintais bylos nagrinėjimo metu ir patvirtinančiais atsakovo atleidimo iš darbo įsakyme nurodytas atleidimo iš darbo priežastis – dėl darbuotojo nesugebėjimo kvalifikuotai atlikti darbines užduotis. ( LR CPK 185 str.). Kolegija daro išvadą, jog I instancijos teismas įrodymus ištyrė bei įvertino tinkamai ir įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos. Netinkamą darbinių pareigų atlikimo įrodymų pateikimo pareigą šiuo atveju turėjo darbdavys. ( LR CPK 178 str., 185 str.). Įrodymų pateikimo pareigą delegavus darbdaviui, negalima laikyti, jog yra pažeidžiamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas. Nebuvo atimta ieškovui galimybė pateikti priešingus įrodymus, ar prašyti juos išreikalauti, kviesti ir prašyti apklausti kitus liudytojus, kurie gal būt dirbo anksčiau su ieškovu ir darbo santykius dabar su atsakovu yra nutraukę. Tokių prašymų ieškovas teismui nepateikė.( LR CPK 178 str.).I instancijos teismas apklausė tuos liudininkus, kuriuos prašė apklausti bylos šalys. Nebuvo atimta ieškovui galimybė pačiam į teismo posėdį atsivesti ir prašyti apklausti kitus, jo manymu, pavaldumo ir hierarchijos ryšiais su atsakovu nesusijusius kitus, anksčiau dirbusius bendradarbius. Teismas nerinko įrodymų pats ir vertino tuos įrodymus ir tuos liudytojų parodymus, ką pateikė pačios bylos šalys.( LR CPK 185 str.). Teismo neobjektyvumo ir šališkumo ieškovo nurodyti kriterijai yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti konkrečių teismo neatliktų procedūrų nurodymu, todėl kolegija pripažįsta juos teisiškai nepagrįstais. Ieškovas nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiam teisėjui, nenurodė jokių jo objektyvių šališkumo kriterijų, o tai tik deklaruoja likęs nepatenkintas I instancijos teismo sprendimu.

Dėl darbo sutarties nutraukimo priežasčių pripažinimo svarbiomis argumentų.

Ieškovas tvirtina, jog atsakovas įspėjime ir nutraukdamas darbo sutartį vadovavosi tik abstrakčiais motyvais ir nenurodė jokių svarbių priežasčių darbo sutarčiai nutraukti.

Atsakovo įmonėje yra įvestas tarnautojų darbo veiklos kasmetinis individualios veiklos įvertinimas lentelėmis, kas atitinka darbuotojo kvalifikacijos patikrai. ( b.l. 32) Bendrovės darbuotojų metinis individualios veiklos vertinimas atliekamas pagal standartizuotas veiklos vertinimo formas. Tokį vertinimą atlieka padalinių vadovai, o jei darbuotojas nesutinka su vertinimo rezultatais, pakartotinai tai atlieka aukštesnio lygio vadovas po pokalbio su pačiu darbuotoju. Tokį ieškovo darbinės veiklos vertinimą lentelėmis atliko I. V. ( b.l. 33) ir pakartotinai – R. K..( b.l. 34). Šie asmenys įvardijo ieškovo nepakankamą atidumą darbinių pareigų atlikimui, netinkamą pareigų atlikimą ir po pereinamojo laikotarpio ir adaptacijos skyriuje, nuolat daromas klaidas, negalėjimą patikėti ieškovui sudėtingesnių darbinių užduočių, reikalingumą nuolat jį kontroliuoti, ieškovo nesugebėjimą dirbti savarankiškai ir kritikos nepriėmimą. Tai rodo ieškovo neatitikimą jo kvalifikaciniams reikalavimams pagal sutarčių administratoriaus darbo sutartimi sulygtą darbą. Tokios priežastys I instancijos teismo pagrįstai pripažintos svarbiomis atleidimo priežastimis. Tokio pat pobūdžio nekvalifikuoto pavesto darbo atlikimo problemos sekė ieškovą nuo pat 2003 metų. Dėl pasakyto, darytina išvada, jog darbdavys turėjo pagrįstas ir svarbias priežastis darbo sutarčiai nutraukti LR Darbo kodekso 129 str. pagrindu. Nėra duomenų, kad darbdavys 2009m. sausio- kovo mėnesį turėjo laisvų darbo vietų pagal ieškovo turimą aukštąjį juridinį išsilavinimą.

Dėl I instancijos teismo nurodyto atleidimo iš darbo datos perkėlimo.

Apylinkės teismas nustatė darbo sutarties su ieškovu nutraukimo tvarkos pažeidimą ir perkėlė atleidimo datą į 2009m. kovo 12dieną dėl ieškovo turėtos 1 dienos kasmetinių atostogų, dėl ko turėjo būti pratęstas įspėjimo terminas. Teismas tai pripažino procedūriniu pažeidimu ir jį pagrįstai ištaisė. Teismas nepriteisė ieškovui atlygio vidurkio už tą vieną darbo dieną, nes nebuvo tokio ieškinio reikalavimo. Tai privalės padaryti pats darbdavys ne ginčo tvarka, kai tik įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nėra įrodymų, kad atsakovas ginčytų tokį apmokėjimą ieškovui už vieną darbo dieną, nes jis apeliacijos tuo klausimu nepateikė. Įsiteisėjus teismo sprendimui byloje, darbdavys pagal I instancijos teismo sprendimo revoliucinę dalį privalės pats atlikti tokį apmokėjimą, todėl papildomai tokio priteisimo nereikia. Nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo ir atsakovui neapmokėjus už nurodytą iki atleidimo datos darbo laiką, galimas naujas teisinis ginčas, prašant neapmokėtą atlyginimo dalį priteisti ir priteisti delspinigius, jei bus ilgai ir pavėluotai neapmokama už darbo laiką iki darbo sutarties nutraukimo, kas yra nurodyta teismo sprendime.

Dėl ieškovo nurodomų procesinės teisės normų pažeidimų pagal LR str. 1,3d. reikalavimus.

Iš tiesų laikotarpis nuo ieškinio priėmimo iki teismo posėdžio datos yra ilgesnis, nei nustatyta procesinės teisės normomis, tačiau procedūriniai pažeidimai gali būti pripažinti esminiais tik tuo atveju, jei tik dėl to visumoje buvo neteisingai išspręsta byla.( LR CPK 329 str. 1d.) Iš esmės teisėtas teismo sprendimas negali būti naikinamas vien formaliais pagrindais. LR CPK 328 str. Nepakanka vien konstatuoti procedūros pažeidimą. Yra privalu nurodyti, kaip toks procedūros pažeidimas įtakojo teismo sprendimą, kas per šį terminą galėjo ar privalėjo būti atlikta kitaip, kas iš esmės pakeistų teismo padarytų išvadų įvertinimą. Tokių faktų apeliantas nenurodė, ( LR CPK 178 str.) todėl šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Kolegija daro išvadą, jog pagal surinktus byloje įrodymus bei taikytas materialinės teisės normas I instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus byloje ir teisingai išsprendė teisinį ginčą, todėl pagal apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, naikinti I instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Yra pateiktas advokato J. J. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apmokėjimo. Prašymas tenkintinas iš dalies. Apmokėtas bei realiai turėtas išlaidas už advokato paslaugas sudaro išlaidų suma 640 Lt pagal nurodytą apmokėtą sąskaitą. Kitų apmokėjimo buhalterinių dokumentų nėra, todėl advokato atstovavimo išlaidų kaštai tenkintini sumoje 640 Lt. ( LR CPK 88 str. 1d.6p.)

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1dalies 1 punktu

nutarė:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 metų rugpjūčio 3 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. Č. 640 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje atsakovui AB „ ORLEN Lietuva“.

Kolegijos teisėjai Jolanta BadaugienėDanutė MatiukienėEgidijus MockevičiusTikra:TeisėjaJolanta Badaugienė