Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. 1997 m. rugsėjo 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 47¹ straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 1999 m. liepos 26 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 metų BK 271 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, taikant BK 42 straipsnį, laisvės atėmimu 3 metams, remiantis BK 43 straipsniu, bausmė subendrinta su 1997 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; 2001 m. vasario 12 d. pritaikius BK 54² straipsnį, lygtinai paleistas prieš 1 metus 4 mėnesius 2 dienas;

3. 2002 m. liepos 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 metų BK 271 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 7 mėnesiams, remiantis BK 43 straipsniu, bausmė subendrinta su 1999 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinai nuteistas laisvės atėmimu 1 metams;

4. 2002 m. rugsėjo 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 metų BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, remiantis BK 42 straipsniu, bausmė subendrinta su 2002 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams, 2004 m. birželio 25 d. paleistas atlikęs bausmę;

6. 2006 m. gegužės 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 7 mėnesiams, remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2006 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

7. 2006 m. liepos 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 2 metams, remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2006 m. balandžio 26 d. ir 2006 m. gegužės 25 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinai nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams;

8. 2007 m. kovo 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2006 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas laisvės atėmimu 4 metams; 2010 m. kovo 10 d. paleistas atlikęs bausmę;

9. 2010 m. gruodžio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę atlikęs, paleistas 2011 m. birželio 23 d.;

10. 2011 m. spalio 5 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, areštu 30 parų, bausmę atlikęs, paleistas 2011 m. gruodžio 17 d.;

11. 2012 m. sausio 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, areštu 25 paroms, bausmę atlikęs, paleistas 2012 m. vasario 24 d.;

12. 2012 m. balandžio 6 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

13. 2013 m. balandžio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 10 mėnesių, remiantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmė subendrinta su 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas laisvės atėmimu 2 metams;

14. 2013 m. rugpjūčio 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 1 metams, remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, 2015 m. gegužės 12 d. paleistas atlikęs bausmę;

15. 2017 m. gegužės 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. G. sunkiai sutrikdė sveikatą. Nusikalstama veika padaryta esant šioms aplinkybėms:

N. G. 2018 m. gruodžio 25 d. apie 23 val. 30 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia dūrė peiliu ne mažiau du kartus R. P. į krūtinės kairę pusę ir į juosmens kairę pusę ir taip padarė jam kiauryminį durtinį – pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su širdies kairiojo skilvelio sienelės kiauryminiu pažeidimu bei nekiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą juosmens kairėje pusėje ir tokiu būdu nukentėjusiajam R. P. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kiauryminio durtinio – pjautinio krūtinės ląstos ertmės sužalojimo.

N. G., apklaustas kaip kaltinamasis teisme, pilnai kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 25 d. jam paskambino S. Š. ir pasiūlė susitikti, nes ji susipyko su savo motina. S. Š. – jų bendros dukros motina, bet jis su S. Š. kartu negyvena. Jis (kaltinamasis) tuo metu buvo blaivus. Su S. Š. jis susitiko mieste ir pasivaikščioję parėjo pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad S. Š. draugauja su nukentėjusiuoju R. P., bet jis į tuos namus nuėjo, nes S. Š. jam pasakė, kad R. P. yra išvažiavęs švęsti Kalėdų. Jis (kaltinamasis) manė, kad tai vis dar yra jo namai, nes ten jis laikė savo daiktų. Pas S. Š. dar atėjo kaimynai L. ir O. ir jie visi kartu gėrė kavą. Baigėsi cigaretės, todėl S. Š. ir L. nuėjo pas kaimyną cigarečių, o jis pats liko su L. drauge O., kuri kambaryje kalbėjo telefonu, o jis (kaltinamasis) buvo virtuvėje. Kažkuriuo momentu atsidarė durys ir įėjo girtas nukentėjusysis R. P. Jis pažįsta R. P. nuo to laiko, kai jie kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Jokių konfliktų su juo neturėjo. R. P. šaukė, ką jis (kaltinamasis) čia daro ir sudavė jam į galvą. Smūgis nebuvo toks stiprus, kad prarastų sąmonę, bet nuo jo jis (kaltinamasis) atsirėmė į palangę, jeigu nebūtų buvę palangės, tai jis būtų iškritęs pro langą. Kai R. P. įlėkė, O. buvo jam už nugaros, ji dar bandė įsikišti. Tuo momentu, kai R. P. nusirenginėjo striukę, jis (kaltinamasis) paėmė peilį, kuris gulėjo virtuvėje ant spintelės. Galvojo, galbūt R. P. išsigąs peilio ir jis (kaltinamasis) spės išeiti. Tuomet jis (kaltinamasis) pradėjo mosikuotis peiliu, o R. P. ėjo link jo. Jis negali pasakyti, kurioje vietoje įdūrė R. P., nes R. P. jį puolė ir virtuvėje, ir koridoriuje. Kai jis išėjo į koridorių, R. P. atsistojo už durų, o jis (kaltinamasis) išbėgo į fojė. R. P. įėjo į kambarį ir ten užsirakino. Tuomet jis (kaltinamasis) pakvietė S. Š. ir jie kartu išėjo į kiemą, nuėjo į vaikų darželio teritoriją. S. Š. jam pasakė, kad bute liko visi jos daiktai, tuomet jis (kaltinamasis) davė jai savo telefoną, kad dėl daiktų atsiėmimo ji paskambintų į policiją. Iš vaikų darželio teritorijos jis matė, kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. Kai visi išsiskirstė, jis (kaltinamasis) sugrįžo atgal ir pasakė jai, kad „padūrė“ R. P., nors jis (kaltinamasis) net nepajuto, kaip įdūrė R. P. Ryte jis nuėjo pas pažįstamą L. V. ir gėrė degtinę. Atvažiavo policija, iš pradžių policijos jis neįsileido, paskui policija įėjo ir jį sulaikė. Nurodė, kad R. P. dūrė tik vieną kartą, pjautinė žaizda jam galėjo atsirasti, kai švaistėsi virtuviniu peiliu, kurį jis paėmė nuo virtuvėje buvusios spintelės. R. P. dūrė, nes šis jam (kaltinamajam) sudavė, grasino primušti, užmušti, atrodė, kad būtų girtas, gal net ne girtas, o apsvaigęs nuo narkotikų, R. P. buvo neadekvatus ir jam nebuvo kito pasirinkimo. Peilį jis įsidėjo į kišenę ir vėliau, kai su S. Š. nubėgo į vaikų darželio teritoriją, peilį ten išmetė. Peilį rado vaikų darželio teritorijoje ten pat, kur ir buvo išmetęs, peilį jis pateikė pareigūnams po dviejų parų, kai buvo paleistas iš areštinės. Dėl civilinių ieškinių nurodė, kad ieškinius dėl turtinės žalos sutinka atlyginti, dėl neturtinės žalos – nesutinka, nes reikalaujamos sumos, jo manymu, yra per didelės.

Liudytojas L. L. teisme parodė, kad 2018 m. gruodžio 25 d. vakare jis su savo drauge O. K. nuėjo pas kaimynę S. Š., pas kurią buvo atėjęs iš matymo pažįstamas N. G. Čia jie visi gėrė kavą. Po kurio laiko jis (liudytojas) ir S. Š. išėjo pas kaimyną pasiskolinti cigarečių. S. Š. kambaryje prasidėjo riksmai, triukšmas, beldimai, žodžių nesigirdėjo, tik girdėjosi vyriški balsai. Paskui viskas aprimo. Tuomet išbėgo O. K. ir pasakė, kad R. P. kraujuoja. Kambaryje buvo iš kažkur atsiradęs R. P., kuris gulėjo virtuvėje ant išskleidžiamos lovos. O. K. nežinojo, ką daryti, ji suteikinėjo pirmąją pagalbą R. P. – stipriai suveržė jo krūtinę, kad nekraujuotų, ji kalbėjo telefonu su medikais. R. P. buvo sąmoningas, bet jis nieko nekalbėjo. Tuo metu kaltinamojo N. G. ten nebuvo. Kai jie gėrė kavą virtuvėje, peilio pas N. G. jis nepastebėjo. Jie jokio maisto kambaryje nepjaustė, jis (liudytojas) peilių nematė. O. K. savaitę buvo šoke, ji nieko nepasakojo, bet vėliau ji pasakė, kad N. G. „padūrė“ R. P.

Liudytojas L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 25 d. vakare jis su savo drauge O. K. nuėjo pas kaimynę S. Š., pas kurią buvo atėjęs iš matymo pažįstamas N. G. Jis (liudytojas) ir S. Š. nuėjo pasiskolinti cigarečių pas kaimyną, gyvenantį kitame koridoriaus gale, O. K. ir N. G. liko S. Š. buto virtuvėje. Jie užtruko apie 10-15 min. Pasiskolinę cigarečių, jie ėjo atgal pas S. Š. Tuomet išgirdo kažkokį triukšmą, bumbsėjimą, kuris sklido iš kito koridoriaus galo, kuriame ir yra S. Š. kambarys. Jie abu sustojo, nes bijojo eiti toliau. Įėję į fojė, pamatė nuo S. Š. kambario pusės koridoriumi link jų ateinantį N. G., kuris ant rankų movėsi pirštines. Peilio jo rankose nematė. N. G. liepė S. Š. eiti kartu su juo. S. Š. klausė, kas atsitiko, bet N. G. tik pasakė, kad R. P. užsirakino kambaryje. S. Š. kartu su N. G. išėjo pro laiptinės duris į kiemą, o jis (liudytojas) skubiai nuėjo prie S. Š. kambario durų, kurias atidarė O. K., kuri pasakė, kad ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes R. P. yra blogai. Įėjęs į S. Š. butą, virtuvėje jis pamatė ant nugaros ant išskleisto fotelio gulintį R. P., kurio rankos buvo kruvinos, per megztinį krūtinės srityje ir kažkuriame šone veržėsi kraujo dėmės. R. P. nieko nesakė, susidarė įspūdis, kad jis praranda sąmonę. Netrukus atvyko greitosios medicinos pagalbos medikai ir policijos pareigūnai, paskui juos grįžo ir S. Š. O. K. buvo šoke, atsigavusi, ji papasakojo, kad atėjo neblaivus R. P., kuris susistumdė su N. G., ji matė, kaip N. G. dūrė peiliu R. P. Tuo metu ji buvo kambaryje, o N. G. dūrė R. P. koridoriuje, prie buto durų. Kai iš S. Š. buto išvyko policijos pareigūnai, pas ją vėl atėjo N. G., kuris ramiai paklausė, kas čia buvo, tarsi nieko nebūtų įvykę. Jie pasakė, kad R. P. buvo padurtas ir jį išvežė į ligoninę, o N. G. paklausė „o kas jį padūrė?“. Tuomet jis (liudytojas) paklausė N. G. „kartais ne tu jį padūrei?“, tačiau šis atsakė „nieko aš nežinau“.

Liudytoja O. K. teisme parodė, kad ji kaltinamojo N. G. iki šio įvykio nepažinojo. Nukentėjusįjį R. P. ji pažinojo, kadangi jis buvo jos draugo geriausias draugas. Įvykio dieną ji, jos buvęs draugas L. L., S. Š. ir kaltinamasis sėdėjo S. Š. bute adresu (duomenys neskelbtini). Jie sėdėjo buto virtuvėje, kuri buvo įrengta pačiame bloke. Jie alkoholio nevartojo, gėrė tik kavą. Ji (liudytoja) žinojo, kad S. Š. tada draugavo su R. P. Ji girdėjo kalbas, kad S. Š. ir kaltinamasis – buvę sugyventiniai. Kažkuriuo metu S. Š. ir L. L. išėjo pas kaimyną parūkyti. Kaltinamasis sėdėjo virtuvėje, o ji (liudytoja) buvo kambaryje. Už poros minučių atėjo nukentėjusysis R. P. Jis pasibeldė į duris, ji (liudytoja) jas atrakino ir įleido į butą R. P. Nukentėjusysis R. P. pamatė kaltinamąjį, užsipuolė jį ir pastūmė, kaltinamasis po pastūmimo nenugriuvo, nes pastūmimas nebuvo labai stiprus. R. P. klausė N. G., ką jis čia veikia, priekaištavo, kodėl kaltinamasis atėjo pas S. Š. Kaltinamasis pasakė, kad nenori išskirti R. P. ir S. Š. Jie stumdėsi virtuvėje, nugriuvę ant grindų nei vienas iš jų nebuvo. Nematė, kad R. P. suduotų smūgį kaltinamajam. R. P. buvo neblaivus, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Vyrai koridoriuje susistumdė dar labiau ir tuomet ji (liudytoja) pamatė, kad kaltinamasis išsitraukė iš kišenės peilį. Ji labai išsigando, ir, nieko nesakiusi, pabėgo į kambarį. N. G. peilį paėmė tikrai ne nuo stalo, nes kai jie visi gėrė kavą, ant stalo jokio peilio nebuvo, buvo tik puodeliai. Matė, kaip kaltinamasis dūrė R. P. į šoną. Po šio dūrio R. P. nugriuvo koridoriuje. R. P. atsikėlė ir pats atėjo į kambarį, jis pasakė, kad jį padūrė, prašė, kol jis dar gyvas, iškviesti greitąją. Ji (liudytoja) iškvietė greitąją medicinos pagalbą, telefonu bendravo su operatore ir suteikė nukentėjusiajam pirmąją pagalbą. Tuo metu N. G. jau buvo pabėgęs iš kambario. Kai ji stabdė kraujavimą, pastebėjo, kad sužalota buvo dvejose vietose, bet kur tiksliai, ji nepamena, nes buvo šoke. Kol atvyko medikai, R. P. jau buvo be sąmonės.

2018 m. spalio 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole fiksuota, kad N. G. parodė vietą S. Š. bute, iš kur jis paėmė peilį; vietą bendrabučio koridoriuje, prie S. Š. buto durų, kur šiuo peiliu jis sudavė smūgį R. P. (t. 2, b. l. 100 – 114).

2018 m. gruodžio 26 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iš Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus buvo paimti R. P. drabužiai, avalynė ir raktai (t. 1, b. l. 116 – 118).

2019 m. sausio 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad N. G. pateikė peilį (t. 1, b. l. 118).

2019 m. vasario 14 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad N. G. pateiktas peilis yra medine rudos spalvos rankena. Peilio bendras ilgis 180 mm. Geležtės ilgis yra 80 mm, plotis ties viduriu 15 mm, storis 1 mm. Geležtė tiesi, vienašmenė, pagaminta iš šviesiai pilkos spalvos metalo, pasižyminčio magnetinėmis savybėmis, ašmenys pagaląsti iš abiejų pusių. Peilio rankena su geležtės kotu sutvirtinta dvejomis kniedėmis, rankenos ilgis yra 100 mm, storis ties viduriu 19,5 mm, plotis ties viduriu 12 mm. Peilis pagamintas gamykliniu būdu ir yra ūkinės (buitinės) paskirties (t. 1, b. l. 129 – 133).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologinės ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 16/2019(01) nurodyta, kad ant N. G. pateikto peilio žmogaus kraujo nerasta (t. 1, b. l. 149).

2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. 41 D(A)-113 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius informavo, kad Centro informacinėje sistemoje 2018 m. gruodžio 25 d. 23 val. 23 min. 16 s. buvo užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 23 val. 29 min. 55 s. užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateiktos dviejų pokalbių garso įrašų kopijos (t. 1, b. l. 136).

2019 m. vasario 11 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. 41 D(A)-113 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktos dviejų pokalbių garso įrašų kopijos. Pirmame įraše girdėti pokalbis tarp BPC operatorės (O) ir moters pranešėjos. Iš pokalbio turinio matyti, kad O. K., būdama labai susijaudinusi, kviečia pagalbą R. P. dėl durtinės kraujuojančios žaizdos šone (t. 1, b. l. 137 – 141).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 47/2019 (06) nurodyta, kad R. P. padarytas kiauryminis durtinis – pjautinis krūtinės ląstos ertmės sužalojimas su širdies kairiojo skilvelio sienelės kiauryminiu pažeidimu bei nustatyta nekiauryminė durtinė – pjautinė žaizda juosmens kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti veikiant krūtinės ląstos kairę pusę ir juosmens kairę pusę aštriu, duriančio – pjaunančio tipo žalojančiu daiktu. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Kiauryminis durtinis – pjautinis krūtinės ląstos ertmės sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 153 – 155).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Aukščiau aptarti bylos duomenys gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ir patikrinti teisiamajame posėdyje. N. G. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir ištyrus bei patikrinus bylos įrodymus teisme, konstatuota, kad ši jo veikos kvalifikacija yra teisinga.

Kaltinamasis N. G. neneigia peiliu sudavęs nukentėjusiajam R. P., bet įvykio aplinkybes nurodė neaiškiai, pasakojo, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų, sunkiai sužaloti jo nenorėjo, demonstruodamas peilį, norėjo tik nukentėjusįjį pagąsdinti ir pasišalinti iš buto. Vėliau kaltinamasis nurodė, kad jis sužalojo nukentėjusįjį netyčia. Tokia jo pozicija vertinama kritiškai ir traktuojama kaip jo siekis išvengti gresiančios atsakomybės.

Nukentėjusysis R. P. buvo sužalotas vietoje, kuri fiksuota įvykio vietos apžiūros protokole. Įvykio vietoje buvo rasta daug kraujo. Daiktų paėmimo protokole fiksuota, kad buvo paimti nukentėjusiojo R. P. drabužiai, kurie buvo sutepti krauju, juose matosi kiauryminės durtinės ertmės. Teismo medikas nurodė, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis buvo sužalotas ne mažiau dviem dūriais.

Liudytoja O. K., kuri anksčiau kaltinamojo nepažinojo ir jai nebuvo jokio tikslo apkalbėti kaltinamąjį, buvo įvykio vietoje, matė įvykio aplinkybes ir nurodė, kad nukentėjusysis tik nestipriai pastūmė kaltinamąjį N. G., bet pastūmimas nebuvo stiprus, nes kaltinamasis nugriuvęs nebuvo, jam jokie sužalojimai dėl to nebuvo padaryti. N. G. nukentėjusįjį sužalojo tyčia turimu savo lenktiniu peiliu.

Tai, jog kaltinamasis N. G. veikė tyčia, įrodo ir ta aplinkybė, kad jis paslėpė nusikaltimo įrankį – peilį ir tyrimui pateikė visai kitą peilį. N. G. teiginys, jog jis nukentėjusįjį R. P. sužalojo būtent tuo peiliu, kurį pateikė pats, taip pat vertinamas kritiškai. Specialistai nustatė, kad ant N. G. pateikto peilio žmogaus kraujo nerasta. Akivaizdu, jog, įvertinant nukentėjusiajam peiliu padarytus sužalojimus, ant peilio turėjo būti rasta kraujo pėdsakų. Be to, apžiūrint nukentėjusiojo drabužius – megztinį, marškinėlius, megztinio krūtinės ir nugaros srityje, kairėje rankovėje, marškinėlių krūtinės ir nugaros srityje buvo fiksuoti 10 mm ilgio plyšiniai audinio pažeidimai. N. G. pateikto peilio geležtės plotis yra 15 mm. Akivaizdu, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo padaryti peiliu, kurio geležtė yra siauresnė, negu N. G. pateikto peilio. Taigi įrodyta, jog N. G. sužalojimus nukentėjusiajam padarė ne jo pateiktu, o kitu peiliu. Tuo pačiu paneigti ir jo parodymai, kad peilį, kuriuo sužalojo nukentėjusįjį, jis paėmė nuo kambaryje buvusio stalo, juolab, kad nei vienas apklaustas liudytojas peilio ant stalo nematė. N. G. nurodė, kad jis labai išsigando nukentėjusiojo, norėjo jį pagasdinti nuo stalo pagriebtu peiliu ir pabėgti iš buto, tačiau aplinkybė, kad N. G. peilį turėjo su savimi, ir, kaip parodė liudytoja O. K., peilį išsitraukė iš savo drabužių, rodo, kad N. G. visiškai nebuvo išsigandęs, jis netgi veikė apgalvotai – išsitraukė peilį, jį atlenkė (šį faktą paliudijo liudytoja O. K.) ir kelis kartus dūrė nukentėjusiajam R. P. Tai, jog N. G. dūrė ne mažiau dviejų kartų, taip pat patvirtina aplinkybę, kad jis veikė apgalvotai, o ne būdamas išsigandęs.

Konflikto triukšmą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo girdėjo ir kiti bylos liudytojai – S. Š. ir L. L. Taigi įrodyta, kad kaltinamasis N. G. nesigynė, bet tyčia atliko smurtinius veiksmus, panaudodamas peilį ir taip sunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. P. N. G. sužalojo nukentėjusįjį R. P. tiesiogine tyčia – jis siekė sunkiai sužaloti R. P., numatė bei norėjo tokių pasekmių, leido joms kilti, nes savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti vartojo sunkiai žmogų galintį sužaloti daiktą – peilį. Tarp kaltinamojo veiksmų (dūrių peiliu) ir kilusių pasekmių (sunkus sveikatos sutrikdymas R. P.) yra priežastinis ryšys.

Ištyrus visus bylos įrodymus teisme, nustatyta, kad kaltinamasis aktas tikslintinas. Kaltinimas N. G. pareikštas dėl dūrių peiliu ne mažiau dviejų kartų į įvairias kūno vietas, tačiau iš bylos duomenų (liudytojų parodymai, specialisto išvada, nukentėjusiojo drabužių apžiūros protokolas) seka, kad N. G. dūrė peiliu R. P. į krūtinės kairę pusę ir į juosmens kairę pusę, taigi kaltinimas tikslinamas nurodant, kad N. G. dūrė peiliu ne mažiau dviejų kartų R. P. į krūtinės kairę pusę ir į juosmens kairę pusę.

Remiantis aukščiau aptartais įrodymais, byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis N. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam N. G., atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. N. G. pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė sunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. N. G. teisiamas jau šešioliktą kartą, jam jau buvo skirtos bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu. Iš buvusių teistumų ir realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo N. G. išvadų nedaro, jis vėl padarė sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Kaltinamasis ne kartą baustas ir administracine tvarka, niekur nedirba. Kadangi N. G. padarė sunkų smurtinį nusikaltimą ir atsižvelgiant į tai, kad jis teisiamas jau šešioliktą kartą, jam skiriama reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad N. G. anksčiau teistas, jis niekur nedirba, veikoje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis neatlygino savo nusikalstama veika padarytos žalos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, N. G. į jam paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikas, jo atbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. gruodžio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. ir nuo 2019 m. kovo 19 d. iki bausmės vykdymo pradžios.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir savo sūnaus nukentėjusiojo R. P. vardu – 40 000 Eur dėl neturtinės ir 754,13 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Tam, kad civilinis ieškinys byloje būtų tenkinamas, turi būti visi trys civilinio ieškinio patenkinimo pagrindai: nukentėjusiajam turi būti padaryta žala, žala turi būti padaryta kaltinamojo veiksmais, tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos turi būti priežastinis ryšys. Byloje įrodyta, kad kaltinamojo N. G. tyčiniais smurtiniais veiksmais, panaudojant žalojantį įrankį – peilį – nukentėjusiajam R. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi N. G. yra kaltas dėl jo veiksmais padarytos žalos, todėl jis ir turi tokią žalą atlyginti. Kaltinamasis N. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta ir sutinka jį atlyginti, o dėl ieškinių dėl neturtinės žalos nurodė, kad ieškinių sumos yra per didelės.

Nukentėjusiojo R. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo, turtinę žalą sudaro mokesčiai, kurie buvo sumokėti privalomajam sveikatos draudimo fondui už R. P. gydymą – 226,96 Eur, išlaidos vaistams ir maisto papildams – 233,36 Eur, papildomo specialiais maisto produktais maitinimo, higienos ir slaugos priemonių įsigijimo išlaidos – 293,81 Eur. Prie ieškinio pareiškimo pateikti dokumentai, įrodantys ieškinio pagrįstumą (t. 3, b. l. 35 – 44). Išanalizavus pateiktus išlaidas vaistams pirkti pateisinančius dokumentus, nustatyta, kad prie ieškinio pareiškimo pateiktas 2018 m. rugsėjo 30 d. kvitas už vaistų pirkimą 14,49 Eur sumai. Šia suma ieškinys turi būti mažinamas, nes įvykis, dėl kurio atsirado žala, įvyko 2018 m. gruodžio 25 d.

Analizuojant mokėjimo kvitus, pateiktus kaip išlaidų už maisto produktų pirkimą, nustatyta, kad skaičiuojant ieškinio sumą šioje dalyje, iš ieškinio sumos yra neatimtos depozitinės pirktų gėrimų taros išlaidos. Matyti, kad 2019 m. kovo 9 d., balandžio 4 d., 10 d., 19 d. ir 21 d. buvo pirkta gėrimų, kurių taros depozitas sudaro po 0,30 Eur; 2019 m. kovo 14 d., 24 d., 2019 m. balandžio 6 d. (du kvitai – po 0,20 Eur; 2019 m. kovo 26 d., 27 d. – po 0,40 Eur; 2019 m. kovo 1 d., 7 d., 26 d., 27 d., 2019 m. balandžio 5 d., 9 d., 12 d., 20 d. 23 d., 24 d. – po 0,10 Eur. Bendra suma – 4 Eur. Šiai sumai nukentėjusysis žalos nepatyrė, taigi šia suma mažinama ieškinio suma.

Vadovaujantis išdėstytu, R. P. civilinis ieškinys tenkinamas 735,64 Eur sumai, likusioje dalyje, tai yra dėl 18,49 Eur šis ieškinys atmetamas.

M. P. civilinis ieškinys dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo R. P. dėl 40 000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies. Nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir paskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai nėra įmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/03).

Nukentėjusieji turi teisę padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet apsprendžiant tokios žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą.

Akivaizdu, kad kaltinamasis N. G., durdamas peiliu nukentėjusiajam R. P. ir sunkiai jį sužalodamas, sukėlė nukentėjusiajam negrįžtamus gyvenimo pokyčius. Dėl sužalojimų nukentėjusysis buvo operuojamas, gydomas. Dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo iš jo atimta galimybė visaverčiam gyvenimui, nes, kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, nukentėjusysis yra slaugomas, jis negali savimi pasirūpinti be kitų asmenų pagalbos. Sužalojimo pasekmės nagrinėjamu atveju yra labai sunkios, nes nukentėjusiojo gydymo prognozės yra pesimistinės. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad žalai atsirasti įtakos turėjo ir neatsargus nukentėjusiojo elgesys (CK 6.253 straipsnio 5 dalis), nes dūriai peiliu buvo suduoti konflikto, kuriame aktyviai dalyvavo ir nukentėjusysis, metu, be to, kaip nustatyta byloje, pats nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Taigi nukentėjusiojo nurodomas atlyginamos žalos dydis – 40 000 Eur yra aiškiai per didelis. Šią išvadą suponuoja ir teismų praktikoje taikomas išieškomos žalos dydis, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui. Dėl šių priežasčių nukentėjusiojo R. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažinamas.

Nukentėjusioji M. P. pareiškė 6 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau išieškoma suma taip pat turi būti yra mažinama. Nukentėjusioji dėl kaltinamojo N. G. veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes buvo sužalotas jos vienturtis sūnus. Akivaizdu, kad ji dėl to patyrė šoką, dvasinius išgyvenimus, pergyveno dėl sūnaus ateities. Be to, sūnus gyveno kartu su nukentėjusiąja, jos žodžiais, jai padėjo materialiai. Taigi neturtinė žala dėl sūnaus sužalojimų nukentėjusiajai buvo padaryta, tačiau jos dydis, atsižvelgiant į teismų praktiką, turi būti mažinamas.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina siekti ir nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Reikia atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, nes kaltinamasis nedirba. Būtina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas – ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis išdėstytu, iš kaltinamojo N. G. nukentėjusiajam R. P. priteistinos neturtinės žalos dydis mažinamas iki 10 000 Eur, o nukentėjusiajai M. P. – iki 2 000 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam N. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas po nuosprendžio paskelbimo panaikinamos, o iki bausmės vykdymo pradžios jam paliekama kardomoji priemonė – suėmimas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje – nukentėjusiojo R. P. megztinis, marškinėliai, džinsinės kelnės su diržu, trumpikės, pora batų, kraujo pavyzdys, peilis – po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti terminuotu laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, N. G. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 19 d. iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią N. G. skaičiuoti nuo 2019 m. liepos 30 d.

Po nuosprendžio paskelbimo panaikinti N. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimą, o iki bausmės vykdymo pradžios N. G. palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo byloje esančią N. G. asmens tapatybės kortelę perduoti N. G. bausmės atlikimo vietos administracijai.

Nukentėjusiojo R. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies – 735,64 Eur sumai, likusioje dalyje šį ieškinį atmesti; R. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies – 10 000 Eur sumai, likusioje dalyje šį ieškinį atmesti. Priteistas ieškinio sumas išieškoti iš N. G.

Nukentėjusiosios M. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies – 2 000 Eur sumai, likusioje dalyje šį ieškinį atmesti, priteistą ieškinio sumą išieškoti iš N. G.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo R. P. megztinį, marškinėlius, džinsines kelnes su diržu, trumpikes ir batus, kraujo pavyzdį bei peilį, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (N. G. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos) gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.