- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-298-125/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai
- Advokatai
- Rimvydas Paulauskas
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas E. Mickevičius Procesinio sprendimo kategorijos 75.4.3; 75.6.3; 77.4.2; 77.4.3; 78.2.1; (S)
2008 m. gegužės 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant ieškovei R. G., ieškovės atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, atsakovui A. G., atsakovo atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. G., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, išlaikymo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir vedybų sutarties įvykdymo bei ieškovės R. G. ir atsakovo A. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė teismo nutraukti jos ir atsakovo A. G. santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo pagal vedybų sutartį 700000,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms D. G. ir A. G. turtu, pripažįstant kiekvienai dukrai nuosavybės teisę į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyti dukrų gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovui bendravimo su dukromis tvarką: vieną dieną per savaitę nuo 17.00 val. iki 19.00 val. ir kas antrą savaitgalį nuo 12.00 val. iki 17.00 val., pasiimant dukras iš jų gyvenamosios vietos ir po susitikimo parvežant į gyvenamąją vietą. Nurodė, kad atsakovas po santuokos įregistravimo pasidarė grubus, kategoriškas, nepaisantis ieškovės nuomonės, pradėjo nebeteikti jokių lėšų nei ieškovės, nei dukterų pragyvenimui, naudoti fizinį ir psichinį smurtą prieš ieškovę, yra jai neištikimas, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Pagal pasirašytą vedybų sutartį atsakovas skyrybų atveju turi nupirkti ieškovei ne daugiau kaip dešimties metų senumo dviejų kambarių butą, tačiau atsakovui piktybiškai vengiant vykdyti minėtą prievolę tikslingiau būtų priteisti iš atsakovo 700000,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-12-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, neišskirdamas nei vieno iš sutuoktinių kaltės; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms periodinėmis išmokomis, mokant po 750,00 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki mergaičių pilnametystės; nustatė atsakovui bendravimo su dukromis tvarką: kiekvieną savaitės antradienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. ir kas antrą mėnesio savaitgalį nuo 12.00 val. šeštadienį iki 20.00 val. sekmadienį, dvi savaites kasmetinių vaikų vasaros atostogų metu nuo kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d. bei dvi dienas vaikų Kalėdinių atostogų metu nuo kiekvienų metų gruodžio 26 d. 12.00 val. iki gruodžio 27 d. 20.00 val., pasiimant dukras iš jų gyvenamosios vietos ir po susitikimo pristatant į gyvenamąją vietą; ieškovei iš atsakovo pagal vedybų sutartį priteisė 400000,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją; kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, jog ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ja ar su vaikais, kad paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpino. Ieškovės teiginiai yra bendro pobūdžio ir deklaratyvūs. Atsakovas teigia, kad ieškovė buvo įtakojama draugių, dėl amžiaus skirtumo nesutapo sutuoktinių požiūris į šeimos vertybes, santuoką, ieškovė pati išėjo iš namų, šiuo metu turi draugą, todėl abu yra kalti, kad neišsaugojo šeimos. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas. Ieškovė, prašydama dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ieškinyje nenurodė, kad tarp jos ir atsakovo dėl to kilo ginčas. Vaikai bendru šalių sutarimu gyvena su motina, todėl reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atmestinas. Atsakovas nori ir turi galimybių maksimaliai bendrauti su dukromis, dukros patvirtino, kad joms patinka bendrauti su tėvu, todėl atsakovui nustatytina ilgesnė, nei prašo ieškovė, bendravimo su vaikais trukmė. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas turi pastovias ir stabilias pajamas, taigi galės teikti pakankamą išlaikymą vaikams. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su dukromis turi kur gyventi, išlaikymas periodinėmis išmokomis užtikrintų vaikų interesus ir poreikius. Ieškovės nuomone, dukrų išlaikymui reikia 4548,34 Lt per mėnesį. Su tokia nuomone sutikti negalima. Atsakovas nuo bylos iškėlimo teisme dukrų išlaikymui moka po 500,00 Lt kas mėnesį ir, kaip matyti iš ieškovės pateiktų įrodymų, šių sumų pakanka vaikų poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera – jis turi nemažai nekilnojamojo turto, kurį nuomoja, gauna stabilias pajamas, iš jo priteistina po 750,00 Lt per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui. Byloje nustatyta, kad šalys 2005-07-27 sudarė vedybų sutartį, kurios 11 punkte numatyta, kad santuokos nutraukimo atveju sutuoktinis A. G. sutuoktinei R. P. privalo nupirkti dviejų kambarių butą, Klaipėdos mieste, pastatytą ne seniau kaip prieš dešimt metų. Ginčas tarp šalių kyla tik dėl kainos, už kurią būtų galima įsigyti sutartyje numatytą butą. Iš šalių pateiktų įrodymų apie butų rinkos kainas Klaipėdos mieste darytina išvada, kad iki dešimties metų senumo buto 1 kv. m kaina svyruoja nuo 6500,00 Lt iki 8000,00 Lt. Vidutinis dviejų kambarių buto plotas sudaro apie 50 kv. m, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 400000,00 Lt piniginė kompensacija.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-12-29 sprendimo dalį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms turtu, pripažįstant kiekvienai duktrai nuosavybės teisę į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo 700000,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją pagal vedybų sutartį bei nustatyti tokią bendravimo su dukromis tvarką: kiekvieną savaitės antradienį nuo 15.00 val. iki 18.00 val., kas antrą mėnesio savaitgalį nuo 12.00 val. šeštadienį iki 17.00 val. sekmadienį, dvi savaites kasmetinių vaikų vasaros atostogų metu nuo kiekvienų metų birželio 1 d. iki birželio 15 d. bei dvi dienas kiekvienais poriniais metais vaikų Kalėdinių atostogų metu nuo gruodžio 26 d. 12.00 val. iki gruodžio 27 d. 20.00 val., pasiimant dukras iš jų gyvenamosios vietos ir po susitikimo pristatant į gyvenamąją vietą. Teigia, jog jos nurodytas vaikams reikalingo išlaikymo dydis visiškai pagrįstas ir atitinka jau susiformavusius vaikų poreikius, tuo tarpu teismas nemotyvavo, kodėl išlaikymui priteisia tik po 750 Lt periodinių išmokų per mėnesį. Atsakovas turi turto už 10 mln. Lt, o ieškovė jokio turto neturi. Atsakovas verčiasi verslu, susijusiu su nekilnojamuoju turtu: jį perka, parduoda. Kadangi nekilnojamojo turto rinka nėra pastovi, laikytina, jog atsakovo pajamos nėra stabilios. Atsakovas vaikų išlaikymui turėtų skirti 4000 Lt per mėnesį, o jo pajamos tesudaro 3500 Lt, todėl priteistinas išlaikymas turtu. Teismo priteistos 400000 Lt kompensacijos nepakanka 2 kambarių butui įsigyti, o ieškovės prašoma priteisti 700000 Lt kompensacijos suma visiškai pagrįsta. Teismas nepagrįstai ignoravo ieškovės norą prisiteisti tokią kompensaciją, kuri leistų įsigyti butą netoli vaikų mokymosi ir dabartinės gyvenamosios vietos.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-12-29 sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo pagal vedybų sutartį priteista 400000 Lt kompensacijos ir įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo santuokos nutraukimo įvykdyti vedybų sutarties 11 punkto reikalavimą natūra. Nurodo, jog ieškovė šioje byloje negalėjo kelti reikalavimo dėl kompensacijos pagal vedybų sutartį priteisimo, nes šis reikalavimas yra susijęs su vedybų sutarties vykdymu, o ne su santuokoje įgyto turto padalijimu. Numatydami vedybų sutartyje tokį punktą sutuoktiniai siekė, kad ieškovei būtų užtikrinta galimybė turėti gyvenamąjį būstą. Priteisus kompensaciją, ieškovei atsirastų galimybė pinigus panaudoti ne pagal paskirtį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo nesutinkanti su apeliaciniu skundu.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo nesutinkantis su apeliaciniu skundu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-12-29 sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, neišskirdamas nei vieno iš sutuoktinių kaltės, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms periodinėmis išmokomis, mokant po 750,00 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki mergaičių pilnametystės, nustatė atsakovui bendravimo su dukromis tvarką ir ieškovei iš atsakovo pagal vedybų sutartį priteisė 400000,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Šalys apeliaciniais skundais skundžia teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei kompensacijos pagal vedybų sutartį priteisimo.
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, nustatė kuo maksimalesnę atsakovo bendravimo su vaikais trukmę.
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Taigi normoje nurodyta prioritetinė aplinkybė, į kurią būtina atsižvelgti nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, - tai vaiko interesai. Be to, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant ribos turi būti maksimalios. Abu tėvai turi turėti lygias galimybes tiesiogiai bendrauti su vaiku, išskaičiuojant laiką, kurį šis miega, mokosi, lanko įvairius ugdymo užsiėmimus, praleidžia su bendraamžiais.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su vaikais trukmę, nepažeidė minėto straipsnio reikalavimų: tinkamai įvertino vaikų interesus bei atsakovo norą maksimaliai bendrauti su dukromis. Mergaitėms turi būti užtikrinta teisė būti auklėjamoms abiejų tėvų ir bendrauti su jais abiem, juolab, kad pačios mergaitės patvirtino, jog joms patinka bendrauti su tėvu, jos norėtų dažniau pas jį likti savaitgaliais, kartu praleisti dalį žiemos ir vasaros atostogų.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo nustatytas atsakovo bendravimo su mergaitėmis antradieniais laikas pažeidžia vaikų interesus: kadangi atsakovas dukras turi parvežti iki 20.00 val., jos nebespės paruošti namų darbų. Ieškovės siūlomas parvežimo laikas – iki 18.00 val.. Kolegija nesutinka su šiuo ieškovės argumentu. Atsakovas yra dirbantis asmuo, todėl nustačius ieškovės siūlomą bendravimo antradieniais laiką, jis praktiškai netektų galimybės pabūti su dukromis. Tai, jog mergaitės leis laiką su atsakovu, nereiškia, kad iš jų bus atimta galimybė ruošti namų darbus: mergaitės gali namų darbus paruošti iki 17.00, t.y. iki to laiko, kai atsakovui suteikta teisė pasiimti dukras. Tą faktą, jog mergaitės iki 17.00 val. turi laisvo laiko, patvirtina ir motinos reikalavimas paankstinti bendravimo su tėvu valandas, nustatant jas nuo 15.00 iki 18.00 val.. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tą faktą, jog atsakovui bendravimui su dukromis nustatyta tik viena savaitės darbo diena ir kas antras savaitgalis, todėl bendravimo darbo dieną trukmė turėtų sudaryti sąlygas atsakovui kiek įmanoma daugiau laiko praleisti su dukromis. Ieškovė taip pat prašo pakeisti bendravimo vasaros atostogų metu laiką: perkelti jį iš rugpjūčio į birželį, nes kitaip iš mergaičių bus atimta galimybė stovyklauti. Ieškovės teiginiai, kad gauti kelialapių liepos mėnesiui sudėtinga, o birželį stovyklavimui per prastas oras, yra deklaratyvaus pobūdžio. Mergaitės gali stovyklauti birželio arba liepos mėnesiais. Be to, kolegijos nuomone, normaliam vaikų psichologiniam ir emociniam vystymui daug svarbesnis bendravimas su tėvu nei stovyklavimas. Taip pat netenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti, kad atsakovas gali pasiimti dukras gruodžio 26-27 dienomis tik poriniais metais. Kaip nurodo ieškovė, Kalėdos yra šeimos šventė, todėl tokia bendravimo tvarka, kai ieškovei paliekama teisė būti su mergaitėmis per Kūčias ir pirmą Kalėdų dieną, o tėvui suteikiama teisė pasiimti mergaites antrą Kalėdų ir gruodžio 27 dieną, užtikrina mergaitėms galimybę švęsti šventes su abiem tėvais. Be to, pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką mergaitės didžiają laiko dalį leis su motina, todėl motinos interesai nuo to, jog atsakovas pasiims mergaites porai šventinių dienų, nenukentės. Ieškovės reikalavimas nustatyti, jog atsakovas bendraudamas su vaikais pagal teismo nustatytą tvarką turėtų atsižvelgti į vaikų pageidavimą būti kartu su juo, atmestinas, nes bendravimo su vaikais tvarka nustatyta prioritetiškai vadovaujantis vaikų interesais bei norais, todėl papildomos sąlygos, susijusios su vaikų noru, nustatymas nėra tikslingas. Kolegijos nuomone, taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą raštu informuoti ieškovę apie ketinimą vykti su vaikais į užsienį, nes ieškovė turi galimybę su atsakovu bei dukromis bendrauti žodžiu, o informavimas raštu nesuteiktų ieškovei jokių papildomų garantijų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo paliktina nepakeista.
Dėl išlaikymo priteisimo
Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvo (motinos) ar abiejų tėvų, kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str. 1 d.). Įstatyme įtvirtintos išlaikymo formos suteikia teismui galimybę užtikrinti vaiko išlaikymo teisės įgyvendinimą jam naudingiausiu būdu. Teismas nėra saistomas šalių pateiktais reikalavimais dėl išlaikymo formos ir savo iniciatyva gali priteisti išlaikymą tokia forma, kurios nėra nurodyta ieškinio reikalavime.
Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui. Labiausiai šią išlaikymo atliekamą funkciją atitinka išlaikymo periodinėmis išmokomis forma. Konkreti pinigų suma ar turtas natūra priteistinas tais atvejais, kai tėvas, privalantis teikti išlaikymą, neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad tėvas laiku ir visiškai išlaikymą periodinėmis išmokomis teiks iš turimų santaupų ar iš kito turto gaunamų pajamų, ar kai teismas priteisia išlaikymo įsiskolinimą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis. Ieškovė reikalavimą priteisti išlaikymą turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), motyvavo tuo, jog atsakovo verslas susijęs su nekilnojamuoju turtu, o šiai rinkai esant nepastoviai, atsakovo pajamos nėra stabilios. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovės prašomas priteisti butas nėra tinkamas gyventi: jame įrengtas biuras ir atsakovas šias patalpas nuomoja (tomas I, b.l. 81-84, 181-184). Ieškovė posėdžių pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose metu nurodė, kad šiose patalpose neketina gyventi, o vaikų išlaikymui reikalingų lėšų gautų jas nuomodama. Kolegijos nuomone, ieškovės argumentai dėl išlaikymo turtu priteisimo prieštaringi: viena vertus, ieškovė teigia, jog atsakovo pajamos, gaunamos iš nekilnojamojo turto verslo, nėra stabilios, kita vertus, ji vaikų išlaikymui reikalingų lėšų taip pat tikisi gauti versdamasi nekilnojamojo turto nuoma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad išlaikymo turtu forma neatitiktų vaikų interesų, nes nėra jokių garantijų, kad nuomininkai ir toliau patalpas nuomosis, o iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas turi pakankamai pastovias ir stabilias pajamas, kad galėtų teikti išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis. Atsakovas turi daug nekilnojamojo turto, gauna pajamų iš jo nuomos (tomas I, b.l. 81-95, tomas II, b.l. 79-171). Be to, atsakovas pagal 2007-02-22 periodinio mokėjimo sutartį nuo 2007-03-22 mokėjo dukrų išlaikymui po 1000 Lt per mėnesį (tomas I, b.l. 176-177). Ieškovė šį faktą pripažino, nurodė, jog atsakovas nesumokėjo tik už rugpjūčio mėnesį (tomas III, b.l. 78). Kolegijos nuomone, ši aplinkybė rodo, jog atsakovas turi pakankamai stabilias pajamas, kad galėtų teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis.
Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šios teisės normos paskirtis yra užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais vaiko poreikiais, o juos lemia jo gabumai ir polinkiai. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui.
Ieškovės nuomone, dukrų išlaikymui reikia 4548,34 Lt per mėnesį. Iš bylos medžiagos matyti, kad mergaitės lanko įvairius būrelius (šokių, teniso), pradėjo lankyti muzikos mokyklą, lankosi kino teatre, įvairiuose renginiuose, keliauja. Ieškovė nurodo, kad vieno vaiko kelionėms į užsienį per metus reikėtų 3900,00 Lt, kelionėms Lietuvoje - 2360,00 Lt, kitoms pramogoms - 510,00 Lt per mėnesį. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis tenkintų ne tik būtinus vaikų poreikius, bet ir tokius, kurių susiformavimą lėmė gera tėvų turtinė padėtis. Ieškovė nurodo, kad mergaitės jau pripratusios taip gyventi, todėl patirtų traumą, jeigu gyvenimo sąlygos pablogėtų. Tėvai turėtų prisidėti prie protingų, tėvų gyvenimo sąlygas atitinkančių vaikų poreikių formavimo, t.y. tėvai negali vaikui sudaryti įspūdžio, jog vaiko poreikis keliauti, pramogauti, gauti brangius daiktus turi būti tenkinamas nepriklausomai nuo tėvų finansinių galimybių. Jeigu vaiko poreikiai, susiję su prabangos dalykais, neatitinka realios tėvų turtinės padėties, jie negali būti laikomi pagrįstais bei protingais. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė uždirba vidutiniškai 1500 Lt per mėnesį (tomas III, b.l. 75). Atsakovas nurodo, jog per mėnesį gauna apie 3500 Lt: tiek jam lieka sumokėjus visas skolas (tomas III, b.l. 52-53). Iš Registrų centro pažymų matyti, jog atsakovas turi daug nekilnojamojo turto, už dalį nekilnojamojo turto yra įsiskolinęs - įsigijęs jį lizingu, dalis turėto turto perleista lizingo bendrovėms. Laikytina, jog atsakovo nurodyta iš nekilnojamojo turto gaunama pajamų suma yra reali, ieškovė pajamų dydžio neginčijo (tomas III, b.l. 78). Atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, laikytina, jog ieškovės nurodoma mergaičių išlaikymui reikalinga suma nėra pagrįsta ir protinga. Pažymėtina, kad atsakovas dukrų išlaikymui moka po 500,00 Lt per mėnesį. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad šių sumų pakako vaikų poreikiams tenkinti, nes mergaitės bylos nagrinėjimo laikotarpiu lankė įvairius būrelius, aktyviai pramogavo. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Šį kriterijų teismai taiko ir spręsdami dėl vaikų išlaikymo. Šiuo metu minimalus mėnesio atlyginimas Lietuvoje sudaro 800 Lt. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo dukrų išlaikymui priteisė po 750 Lt per mėnesį. Kolegijos nuomone, teismo priteista suma yra proporcinga tėvų turtinei padėčiai ir, ieškovei bent minimaliai prisidedant prie vaikų išlaikymo, yra pakankama užtikrinti tinkamas sąlygas mergaitėms fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti įgimtus ir įgytus gebėjimus bei tenkinti tuos vaikų poreikius, kurie yra būtini, pagrįsti ir protingi.
Dėl vedybų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas 2005-07-27 sudarė vedybų (ikivedybinę) sutartį, kurios 11 punkte numatė, kad santuokos nutraukimo (separacijos) atveju sutuoktinis A. G. privalo sutuoktinei R. P. nupirkti nuosavybės teise dviejų kambarių butą, Klaipėdos mieste, pastatytą ne seniau kaip prieš dešimt metų (tomas I, b.l. 51-52). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad nurodyto vedybų sutarties punkto tikslas buvo užtikrinti R. G. gyvenamąjį būstą santuokos su A. G. nutraukimo atveju. Patikslintu ieškiniu ieškovė, vietoj įpareigojimo nupirkti butą, prašė priteisti iš atsakovo 700000,00 Lt kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 400000 Lt kompensacijos. Tiek ieškovė, tiek atsakovas ginčija šią teismo sprendimo dalį. Atsakovas pageidauja įvykdyti vedybų sutarties punktą natūra – nupirkti ieškovei butą, o ieškovė prašo priteisti 700000 Lt kompensacijos – tai leistų įsigyti dviejų kambarių butą miesto centre. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 400000 Lt kompensacijos priteisimo atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
Įpareigoti atsakovą nupirkti ieškovei butą, atsižvelgiant į šiuo klausimu tarp šalių kylančius nesutarimus, būtų neefektyvu. Ieškovė ir atsakovas nesutaria dėl buto kainos bei vietos, kurioje butas turėtų būti: iš ieškovės pateiktų nekilnojamojo turto agentūrų pasiūlymų matyti, jog ji pageidauja buto miesto centre, tuo tarpu atsakovas pateikė nekilnojamojo turto agentūrų pasiūlymus dėl butų, kurie yra nuo centro nutoliusiuose miesto rajonuose. Kadangi atsakovui perkant butą privalu paisyti ir ieškovės nuomonės, teismas nemato galimybės tenkinti atsakovo reikalavimą įpareigoti nupirkti butą natūra: kadangi šalys nesusitarė iki šiol, mažai tikėtina, jog joms ir ateityje pavyktų susitarti dėl pirktino buto, be to, toks įpareigojimas sudarytų pagrindą naujiems šalių tarpusavio nesutarimams ir konfliktams. Nurodytais motyvais darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vietoj įpareigojimo nupirkti butą natūra, priteisė ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją.
Byloje esančioje uždarosios akcinės bendrovės „Ober Haus“ 2007-01-18 pažymoje nurodyta, jog centrinėje miesto dalyje esančių, ne senesnių nei dešimties metų statybos butų vieno kvadratinio metro kaina svyruoja nuo 6500 Lt iki 14000 Lt (tomas I, b.l. 126). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog vidutinio dviejų kambarių buto plotas sudaro apie 50 kv. m, priteisė ieškovei iš atsakovo 400000 Lt kompensaciją, taigi sudarė sąlygas nusipirkti butą, kuriuo 1 kv. m kainuotų apie 8000 Lt. Iš ieškovės pateiktų nekilnojamojo turto agentūrų pasiūlymų matyti, jog ieškovės parinkti butai yra centre ir praktiškai visi - naujai pastatytuose arba ne senesniuose nei poros metų namuose. Būtent dėl šios priežasties butų vieno kvadratinio metro kaina svyruoja nuo 9000 Lt iki 11000 Lt Taikos prospekte, Bokštų, Naujojo sodo, Vytauto gatvėse, nuo 10000 Lt iki 13000 Lt H. Manto gatvėje ir nuo 13000 Lt iki 19000 Lt Turgaus gatvėje (tomas III, b.l. 173-189). Butų kainą sąlygoja jų vieta ir statybos metai, be to, beveik visų ieškovės nurodytų butų plotas viršija 60 kvadratinių metrų. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priteista suma pakankama, kad ieškovė galėtų įsigyti vidutinį apie 55 kvadratinių metrų ploto dviejų kambarių butą truputį senesniuose nei jos parinktuose namuose. Be to, posėdžio pirmosios instancijos teisme metu mergaitės paaiškino, jog moka naudotis visuomeniniu transportu, gali nuvykti į mokyklą ar kokius nors renginius savarankiškai, todėl ieškovė turi galimybę nusipirkti didesnį butą labiau nuo centro nutolusiuose rajonuose.
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl keisti ar naikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Nors šalys ir neskundžia tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, apeliacinės instancijos teismas, naudodamasis įstatymo suteikta teise nagrinėjant šeimos bylas viršyti pareikštus reikalavimus, taiso šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nesant ginčo nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepagrįstai Civilinio kodekso normas aiškino ir taikė nesiedamas jų su santuokos nutraukimą reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis bei Civilinio proceso kodekso reikalavimais. CPK 385 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog priimdamas sprendimą nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. CK 3.59 straipsnyje vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas taip pat įvardintas tarp santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstinų klausimų. Taigi šis klausimas turi būti aptartas teismo sprendime net ir tuo atveju, jei šalys sutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas šio reikalavimo neginčijo, todėl reikalavimas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis papildytina, nurodant, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina.
Pirmosios instancijos teismas išlaikymą iš atsakovo priteisė nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nustačius, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo dukroms išlaikyti po 750 Lt per mėnesį, laikytina, jog mergaitės teisę į tokio dydžio išlaikymą turėjo jau kreipimosi į teismą su ieškiniu momentu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, jog išlaikymas iš atsakovo priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2006-10-27. Ta aplinkybė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo laikotarpiu teikė šalių sutartą mažesnio dydžio išlaikymą, neturi reikšmės išlaikymo priteisimo momentui, tačiau į ją galės būti atsižvelgta vykdymo proceso metu nustatant mokėtiną išlaikymo sumą, susidariusią nuo ieškinio padavimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 319-331 straipsniais, teismas
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą;
papildyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, jog D. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, jog iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymas D. G. ir A. G. po 750 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos 2006-10-27 iki mergaičių pilnametystės.