Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2009-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-113-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-01-08
Bylos Nr.
1A-10-113-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Dalius Jocys, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
Z. U.
Nukentėjusysis
J. M.
Advokatai
Eugenijus Paročka
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-351-113/2008

Teisėja Irena Vilkienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSP RE NDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. sausio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Daliaus Jocio, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nuteistajai Z. U. ,nukentėjusiajam J. M. ,gynėjui advokatui Eugenijui Paročkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. U. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo Z. U. pripažinta kalta ir nubausta pagal BK 281 str. 1 d. 40 MGL (5200 Lt) bauda, ją sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš Z. U. Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM priteista 252, 80 Lt bei J. M. 440 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. U. pripažinta kalta ir nubausta pagal BK 281 str. 1 d. už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 6d., apie 19.20 val., Šilutės r., Šilutės sen, Traksėdžių k., savo automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo, neturėdama tam teisės, važiuodama Šilojų gatve, kur važiavimui kiekviena kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, ties Šilojų g. 3 gyvenamuoju namu, ne sankryžoje sukdama į kairę, prieš pradėdama posūkio į kairę manevrą neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo krašto bei neatsižvelgė, kad jos vairuojamas automobilis, įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodamas iš jos neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje, pamačiusi lenkimo manevrą pradėjusį ir kliūtį jos vairuojamo automobilio judėjimui sudarantį motorolerį „Aprilia SR 50“ bei privalėdama duoti kelią ta pačia kryptimi važiuojančiam ir jos automobilį lenkiančiam motoroleriui „Aprilia SR 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. M. , nesustabdė savo vairuojamo automobilio „Volkswagen Golf“ ir tokiu būdu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai bei nesutrukdytų eismo, ir taip sukėlė eismo įvykį. Eismo įvykio metu J. M. dėl plėštinės žaizdos dešinėje alkūnėje, kuri, į žaizdą patekus infekcijai, supūliavo, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kartu motoroleriu važiavusiai J. D. dėl dešinės alkūnės ir kelio nubrozdinimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Nuteistoji Z. U. pateiktame skunde prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-06-11 nuosprendį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodo, kad važiuodama Šilojų gatve, prieš pradėdama daryti posūkį į kairę, įjungė kairiojo posūkio signalą, automobiliui priartėjus prie ištisinės kelio linijos, įsitikinus, kad niekas nelenkia, pradėjo atlikti kairįjį posūkį ir nematė jokio lenkiančio motorolerio. Motoroleris, nuteistosios nuomone, galėjo aplenkti vairuojamą automobilį iš dešinės pusės, nes ten buvo pakankamai vietos. Ir dėl to mano, jog jos kaltės nėra.

Z. U. pažymi, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad po susidūrimo, dar neatvykus policijos pareigūnams, iš įvykio vietos buvo patrauktas motoroleris. Ir dėl to, nuteistosios nuomone, galėjo būti netiksliai nubraižyta autoįvykio schema.

Nuteistoji atkreipia dėmesį, kad likus keletui minučių iki autoįvykio, tas pats motoroleris, vairuojamas, kaip vėliau paaiškėjo, nukentėjusio J. M. , važiuodamas priešpriešiais Šilojų gatvėje ties 3 namu padarė pavojingą manevrą prieš jos vairuojamą automobilį, atliko kairį posūkį, likus maždaug 10 metrų, tuo sukeldamas avarinę situaciją. O vėliau tas pats motoroleris, vairuojamas J. M. , apsisuko Traksėdžių durpių įmonės aikštelėje ir pasivijęs trenkėsi į jos vairuojamo automobilio priekinį sparną.

Nuteistoji Z. U. nurodo, kad teismas, spręsdamas priteistinos žalos dydžio klausimą, neatsižvelgė į turtinę padėtį, t. y. kad ji uždirba tik 1 MMA ir daugiau jokių pajamų neturi. Pažymi, kad teismas nepaaiškino, iš kur tokia suma susidaro. Nuteistosios nuomone, teismas tik abstrakčiai nurodė, kad nukentėjusysis išleido tam tikrą pinigų sumą vaistams.

Apeliantė pažymi, kad dėl autoįvykio ir teismo nuosprendžio pasiligojo, patyrė didelį nervinį stresą, prasidėjo nugaros skausmai, kojų ir rankų tirpimas, nemiga. Dėl šių priežasčių išėjo iš darbovietės, nes nebepajėgia gerai atlikti fizinio darbo. Dabar gyvena be pajamų šaltinio, motinos išlaikoma. Nurodo, kad yra įrašyta į Šilutės darbo biržos įskaitą lengvesniam darbui gauti.

Nuteistoji ir jos gynėjas prašo tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 20 str. taikymo

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismo padaryta išvada, kad Z. U. , vairuodama automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 p., 59 p., 150 p. 153 p. reikalavimus, yra pagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Nuteistoji Z. U. paaiškino, kad pradėjusi lankyti automobilio vairavimo kursus, tačiau neišgalėdama sumokėti nustatyto mokesčio, juos nutraukė. Z. U. pripažįsta, kad automobilį, neturėdama šios teisės, vairavo apie mėnesį laiko. KET 59 p. draudžia vairuoti automobilius asmenims, kuriems ši teisė nesuteikta. Ši aplinkybė rodo, kad įvykio metu ir apskritai nuteistoji akivaizdžiai ignoravo KET reikalavimą, draudžiantį vairuoti automobilį. Akivaizdu ir tai, kad nuteistoji Z. U. neturėjo automobilio vairavimo įgūdžių ir praktikos.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais apie įvykio aplinkybes. Apeliantės teiginys, kad ji laiku ir tinkamai pradėjo manevrą sukdama automobilį į kairę, prieštarauja jos pačios duotiems parodymams pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje. Z. U. apklausiama pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (b. l. 143) pripažino, kad per vėlai pastebėjusi ją lenkiantį motorolerį, todėl sukdama į kairę, nespėjusi sustabdyti automobilio. Šį nuteistosios teiginį patvirtina nukentėjusiojo J. M. ir nukentėjusiosios J. D. parodymai, kad nuteistosios Z. U. vairuojamas automobilis į kairę pasuko tuo metu, kai nukentėjusiojo J. M. vairuojamas motoroleris buvo pradėjęs lenkimo manevrą, t. y. susilyginęs su lenkiamu Z. U. vairuojamu automobiliu. KET 153 p. nustato, kad vairuotojas privalo duoti kelią jį lenkiančioms transporto priemonėms. Atliekant įrodymų tyrimą, papildomai apklaustas specialistas patvirtino 2008 02 29 Nr.11K-335 (07) išvadą, kad Z. U. veiksmai – sukimasis į kairę neduodant kelio ją lenkiančiam motoroleriui ne sankryžoje – buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu. Specialistas taip pat konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad motorolerio vairuotojo J. M. veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Nuteistosios teiginys, kad ji nematė artėjančio ir ją lenkiančio motorolerio, nepaneigia nei jos kaltės, nei priežastinio ryšio tarp jos veikos ir kilusių padarinių. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistosios apeliacinio skundo argumentais, kad eismo įvykis galėjo kilti dėl nukentėjusiojo veiksmų, kad pats nukentėjusysis šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, nes lenkdamas jos vairuojamą ir jau darantį posūkį automobilį nebuvo įsitikinęs, kad tai yra saugu. Įvykus eismo įvykiui, net ir manant, kad nepakankamai atsargiai elgėsi ir kiti tame eismo įvykyje dalyvavę asmenys, lemiamą reikšmę, sprendžiant atsakomybės klausimą, turi pagrindinės priežasties eismo įvykiui kilti nustatymas. Nagrinėjamoje byloje šią priežastį pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamai.

Taigi byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantė, neįsitikinusi, kad tai bus saugu, sukdama į kairę savo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepraleido jos vairuojamą automobilį lenkiančio motorolerio, t. y. akivaizdžiai pažeidė KET 153 p. reikalavimą, ir šis pažeidimas buvo kilusio eismo įvykio pagrindine priežastimi.

Įvertinus bylos duomenis, nuteistosios, nukentėjusiųjų parodymus, ekspertizę atlikusio specialisto paaiškinimus, galima teigti, kad Z. U. turėjo galimybę matyti važiuojamąja kelio dalimi važiuojantį ir ją lenkiantį motorolerį, tačiau to nepadariusi dėl savo neatidumo. Apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, kuriais grindžiama Z. U. kaltė, patvirtina, kad kilusių padarinių atsiradimą sukėlė prieštaraujantys KET reikalavimams nuteistosios Z. U. veiksmai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį KET pažeidimą pripažino esminiu ir pagrįstai pripažino Z. U. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.

Dėl BK 54 str., BPK 115 str. taikymo

Pirmosios instancijos teismas už padarytą nusikalstamą veiką Z. U. paskyrė vieną iš švelniausių BK 281 str. 1 d. numatytų alternatyvių bausmių – baudą. Pagal baudžiamąjį įstatymą bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 1 MGL iki 75 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 5 punktas). Taigi baudos dydis už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas, o konkretų baudos dydį nustato teismas, skirdamas bausmę. Skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

Pagal BK 54 straipsnį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (1, 2 dalys).

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas Z. U. bausmę, įvertino tai, kad ji padarė neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnio 3 dalis, 281 straipsnio 1 dalis) administracine tvarka nebausta, neteista, oficialiai dirba, tačiau nemotyvavo skirtinos bausmės dydžio. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas 40 MGL dydžio baudą, nevisiškai atsižvelgė į byloje esančias ir nustatytas aplinkybes. Specialisto išvada nustatyta, jog nukentėjusiojo J. M. sveikata sutrikdyta nesunkiai; eismo įvykiui įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo elgesys. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis J. M. pasiskolintą iš draugo motorolerį vairavo neturėdamas tam teisės. Ši aplinkybė pripažintina svarbia sprendžiant bausmės ir žalos atlyginimo klausimus, nes nukentėjusysis vairuodamas motorolerį ir, veždamas juo savo seserį, ignoravo KET 59 p. reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę, neturint šios teisės. Tai leidžia teigti, kad nukentėjusiojo veiksmai rodo jo didelį neatsargumą. Teismų praktikoje dideliu nukentėjusiojo neatsargumu laikoma, kai nukentėjusysis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis (transporto priemonė), ir leido šioms pasekmėms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 20 punktas). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistoji pateikė rašytinius dokumentus, iš kurių matyti, kad ji nuo 2008 06 13 yra bedarbė, užsiregistravusi Šilutės darbo biržoje, pagimdė kūdikį ir nuo 2008 10 08 iki 2009 02 10 jai suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Teisėjų kolegija mano, kad anksčiau nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas, leidžiantis teigti, kad paskirta bausmė – bauda Z. U. – yra aiškiai per griežta, todėl ji mažintina iki 10 MGL(1300 Lt) dydžio.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Teisėjų kolegija mano, kad teismo nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (LR BPK 328 str. 4 p.).

Nuteistoji Z. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priteisė atlyginti aiškiai per didelę neturtinės žalos sumą nukentėjusiajam., kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo bylos duomenų apie patirtą neturtinę žalą, patenkino ieškinį nesant šios žalos moralinio pagrindimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

LR CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nustato nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus. Pažymėtina, kad LR CK nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismas, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (LR CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas civilinį ieškinį ir priteisdamas nors palyginti ir nedidelės sumos neturtinę žalą, neišsiaiškino Z. U. turtinės padėties, neatkreipė dėmesio ir į tai, kad neturtinės žalos atsiradimui įtakos turėjo ir didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Teisėjų kolegija mano, kad kriterijai, reikšmingi neturtinės žalos atlyginimui, nuosprendyje išanalizuoti neišsamiai, todėl darytina išvada, jog teismas, spręsdamas šioje byloje neturtinės žalos atlyginimo klausimą, į jį neįsigilino nei faktinių aplinkybių, nei teisės aspektais. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl iš Z. U. priteistinos neturtinės žalos dydžio nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarytos pažeidžiant BPK 113 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalių, 6.282 straipsnio nuostatas, apibūdinančias neturtinės žalos turinį bei šios žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atsižvelgdama į autoįvykio metu sukeltas nesunkias pasekmes, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į nuteistosios turtinę padėtį, nukentėjusiojo didelį neatsargumą teisėjų kolegija mano, kad priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 2 p. 4 p.,

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 200-06-11 nuosprendį pakeisti.

Z. U. nuosprendžiu paskirtą 40 MGL( 5200 Lt) baudą sumažinti iki 10 MGL(1300 LT), nukentėjusiajam J. M. iš Z. U. priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 500 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Dalius JocysRemigijus Preikšaitis