- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-21
- Bylos Nr.
- e2YT-2235-1024/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00624-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Kategorijos
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo medžiotojų būrelio „D.“ pareiškimo dėl juridinio reikšmę turinčių fakto nustatymo fakto priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas ir po 2010 m. rugsėjo 28 d. išduoto leidimo galiojimo pabaigos vykdė medžioklės ploto „A.“ naudotojo pareigas ir įgyvendindavo naudotojo teises, o Aplinkos apsaugos departamentas aktyviais konkliudentiniais veiksmais leido naudotis medžioklės plotu „A.“ po 2010 m. rugsėjo 28 d. išduoto leidimo galiojimo pabaigos ir po 2 mėnesių įstatymo nustatyto termino galiojimo pabaigos ir tokiu būdu tebetęsė civilinius sutartinius santykius su pareiškėju dėl medžioklinio ploto „A.“ naudojimo.
Pareiškimą atsisakoma priimti.
Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Pažymėtina, kad šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.
Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių ir byloje esančių duomenų matyti, kad Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – AAD) 2010 m. rugsėjo 28 d. dešimčiai metų išdavė medžiotojų būreliui „D.“ leidimą naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius (toliau – Leidimas) medžioklės plotų vienete „A.“, kurio galiojimas pasibaigė 2020 m. rugsėjo 28 d. Naujai išrinktas medžiotojų būrelio „D.“ valdybos pirmininkas suklaidintas ankstesnio valdybos pirmininko, tikėjo, kad Leidimo galiojimas pasibaigia 2023 m. spalio 23 d., todėl net ir Leidimui pasibaigus toliau vykdė savo įstatymines pareigas kaip medžioklės plotų naudotojo atstovas (2020 m. lapkričio 28 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė AAD medžioklės lapus, o ši institucija savo ruožtu patvirtino juos uždėdama specialų antspaudą ir jie buvo užregistruoti Medžioklės lapų registre; 2021 m. sausio 24 d. užpildė ir pateikė Mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą deklaraciją, kurios pagrindu vėliau sumokėjo 2 819 Eur dydžio mokestį už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą; 2021 m. balandžio 14 d. AAD pateikė Medžiojamų gyvūnų išteklių panaudojimo iki 2021 m. kovo 31 d. ataskaitą „A.“ medžioklės plotų vienete). Tik 2021 m. gegužės mėnesio pradžioje, AAD atstovas žodžiu informavo, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. leidimas medžioti „A.“ plote yra pasibaigęs. Todėl pareiškėjo atstovas vos tik sužinojęs apie situaciją, 2021 m. gegužės 10 d. pateikė prašymą pratęsti leidimo galiojimą. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdyba išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą atsisakė pratęsti leidimo galiojimą, nes nesilaikyta leidimo sąlygų 20 punkto reikalavimų, t. y. nes buvo praleistas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo numatytas 2 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo leidimo galiojimo pabaigos. Pareiškėjas su šiuo atsisakymu pratęsti leidimą medžioti „A.“ plote nesutinka, nes mano, kad faktiškai jis ne kartą buvo informavęs AAD dėl savo ketinimų tęsti medžioklę pagal 2010 m. rugsėjo 28 d. leidimą, kuris 2013 m. spalio 8 d. buvo papildytas. Tuo tarpu AAD ne tik kad turėdamas galimybę neinformavo laiku apie leidimo galiojimo pasibaigimą, bet ir savo aktyviais konkliudentiniais veiksmais leido suprasti, kad medžioti „A.“ plote yra tebeleidžiama. Tuo pagrindu prašo pripažinti, kad savo konkliudentiniais veiksmais AAD leido ir toliau vykdyti medžioklę „A.“ plote taip nenutraukdami sutartinius teisinius santykius su medžiotojų būreliu „D.“.
Taigi, iš pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir suformuluoto reikalavimo matyti, jog pareiškėjas prašomu nustatyti juridiniu faktu siekia, kad jam būtų pratęstas leidimas naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „A.“, kurio galiojimas jam yra pasibaigęs.
Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą (toliau – MĮ) medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo suteikimo teisė deleguota Aplinkos apsaugos departamentui, kuris išduoda subjektams leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (MĮ 4 straipsnis). Tiek iš MĮ, tiek iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo 2002 m. rugsėjo 30 d. „Dėl leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarkos patvirtinimo“ Nr. 512 matyti, jog pagal bendrą tvarką, leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete išduoda Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuodamas leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkursą. Taigi, šiuo atveju AAD atsisakius pareiškėjui pratęsti leidimo galiojimą, pareiškėjas turi teisę bendra tvarka dalyvauti AAD organizuojamame konkurse dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „A.“ išdavimo, todėl teismo vertinimu, pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje nurodytos sąlygos – teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Kartu pažymėtina, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybai atsisakius pratęsti leidimo galiojimą, pareiškėjas turi/turėjo teisę šį sprendimą skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šia savo teise būtų pasinaudojęs.
Kaip jau minėta, kad kai nėra bent vienos iš įstatyme nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, teismas turi ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad AAD atsisakius pareiškėjui pratęsti leidimo galiojimą medžioklės plotų vienete „A.“, pareiškėjas dėl leidimo išdavimo gali dalyvauti bendra tvarka AAD organizuojamame konkurse, todėl nesant vienos iš įstatyme nurodytų sąlygų (CPK 445 straipsnis), pareiškimą atsisakoma priimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsisakyti priimti medžiotojų būrelio „D.“ pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.
Grąžinti pareiškėjui medžiotojų būreliui „D.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38,00 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą per EPP.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.