- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-25
- Bylos Nr.
- 2S-687-278/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Pareiškėjas
- A. L., V. L.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-687-278/2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. L. , V. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5879-755/2011 pagal pareiškėjų A. L. , V. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai A. L. ir V. L. nurodė, kad 2001-03-01 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimis pardavė jiems priklausančias UAB „Gilsanta“ akcijas ir perdavė visus įmonės dokumentus J. I. . Naujasis įmonės savininkas pasikeitusių UAB „Gilsanta“ duomenų Registro duomenų bazėje neįregistravo, o VĮ Registrų centras jų prašymu atsisako pakeisti juridinio asmens duomenis. Prašė teismą patvirtinti faktus, kad A. L. nuo 2001-03-01 nėra UAB „Gilsanta“ vadovas bei kad pareiškėjai A. L. bei V. L. nuo 2001-03-01 nėra UAB „Gilsanta“ akcininkai.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Nurodė, kad pareiškėjai prašo patirtinti faktus, kurių tvirtinimo atvejo Civilinis kodeksas nenumato. Pažymėjo, kad sprendimas atsisakyti registruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ar dokumentų pakeitimus) skundžiamas administracinės kompetencijos teismui įstatymų nustatyta tvarka. Konstatavo, jog pareiškėjų teismui pateiktas VĮ Registrų centro 2009-07-21 informacinio pobūdžio pranešimas nelaikytinas Registro duomenų tvarkytojo sprendimu atsisakyti registruoti juridinio asmens duomenų pakeitimus. Nurodė, kad pareiškėjai dėl juridinio asmens duomenų pakeitimo gali kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją – Valstybinę įmonę Registrų centras, o Registrų duomenų tvarkytojui motyvuotu sprendimu atsisakius registruoti šiuos duomenų pakeitimus, pareiškėjai gali tokį sprendimą skųsti administracinės kompetencijos teismui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai A. L. ir V. L. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo 2011-08-08 nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui. Nurodo, kad 2009-07-10 VĮ Registrų centrui buvo pateiktas prašymas išregistruoti A. L. iš Juridinių asmenų registro kaip UAB „Gilstana“ vadovą. VĮ Registrų centras raštu atsakė, kad nėra galimybės išregistruoti duomenis apie UAB „Gilstana“ vadovą, nes pakeistus juridinio asmens dokumentus ir duomenis Registrų tvarkytojui teikia dokumentų ir duomenų teikėjai, išvardyti Juridinių asmenų registro nuostatų 32 punkte. Apeliantai nurodo, kad A. L. nėra tinkamas subjektas pateikti duomenis registro tvarkytojui, nes šiuo metu nėra nei šios įmonės valdymo organas, nei dalyvis, taip pat neturi dokumentų, kurių pagrindu galėtų būti padaryti pakeitimai registre. Teigia, kad teismas neatidžiai perskaitė VĮ Registrų centro atsakymą ir painiodamas aplinkybes nurodė, kad prašymą pakeisti įmonės duomenis Registrų centras atsisakė dėl įmonės likvidavimo negalimumo Registro tvarkytojo iniciatyva. Pažymi, kad byloje kelia civilinio teisinio pobūdžio reikalavimą, susijusį su asmenų civilinėmis teisėmis ir pareigomis, o ne su registro tvarkytojo administracinio pobūdžio registravimo procedūrų vykdymu. Nurodo, kad yra visos sąlygos, leidžiančios pareiškėjams kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismas neteisėtai atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d., 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Iš bylos duomenų matyti, kad 1996 m. buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Gilsanta“, o 2001-03-01 Akcijų pirkimo – pardavimo sutartimis įmonės akcijas pareiškėjai V. L. ir A. L. pardavė J. I. (b. l. 5, 7-8). Nustatyta, kad minėtos sutartys buvo sudarytos su asmeniu, kuris sutarčių sudarymo dieną buvo miręs (b. l. 11). Civilinio kodekso (toliau CK) 6.156 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas – sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Miręs asmuo negali būti sutarties šalimi, prisiimti sutartimi nustatytas teises ir pareigas bei jas vykdyti, todėl ta aplinkybė, jog akcijų pirkimo – pardavimo sutartys, sudarytos pasinaudojant mirusio asmens duomenis, daro minėtas sutartis negaliojančias nuo jų sudarymo momento. Juridinis asmuo registruojamas bei juridinio asmens duomenų pakeitimai teikiami VĮ Registrų centras juridinių asmenų registre. Kadangi pareiškėjų teigimu įmonė veiklos nevykdo, todėl pareiškėjas A. L. , kaip UAB „Gilsanta“ vadovas, turi teisę, įmonės dalyviams nutarus nutraukti juridinio asmens veiklą, kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl įmonės išregistravimo, o registro tvarkytojui atsisakius daryti pakeitimus, šį atsisakymą apskųsti (CK 2.68 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prašomo patvirtinti fakto Civilinis kodeksas nenumato. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad apeliantai prašė teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau toks reikalavimas pareiškime nėra suformuluotas. Be to, Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (CPK 444, 445 straipsniai). Nagrinėjant klausimą dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtina įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjo siekiamoms įgyti teisėms. Pareiškėjai siekia pakeisti juridinio asmens duomenis. Kadangi UAB „Gilsanta“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartys yra niekinės, todėl įmonės vadovas ir akcininkai laikomi nepakitusiais. Esant minėtoms aplinkybėms juridinis faktas negalėtų būti nustatytas ir teisinių pasekmių pareiškėjams nesukurtų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teismui pateiktas VĮ Registrų centras atsakymas į užklausimą yra informacinis pranešimas apie juridinio asmens duomenų pakeitimus registro tvarkytojo iniciatyva, tačiau tai nėra atsisakymas padaryti UAB „Gilsanta“ duomenų pakeitimus (b.l. 4). Apeliantų teiginys jog jie neturi įmonės dokumentų vertintinas kritiškai, nes pareiškimo priedai patvirtina, jog dalį dokumentų originalų pareiškėjai turi, kitų dokumentų kopijas pareiškėjai turi teisę gauti iš rejestro, nes A. L. , kaip įmonės vadovo, turėjo juos savalaikiai teikti juridinių asmenų registrų centrui.
Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pakankamo pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.