Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2011-09-22 · Civilinė byla Nr. 2-3191-399/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-09-22
Bylos Nr.
2-3191-399/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Zaržeckienė
Pareiškėjas
G. J. Sendžiko
Suinteresuotas asmuo
Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ.byla Nr.2-3191-399/11Procesinis Nr. 2-28-3-02603-11-6
Procesinio sprendimo kategorija 116.4; 128.2; 34.5.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė 2011-09-22

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant J.Petraitienei, dalyvaujant G. J. Sendžikui teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. J. Sendžiko pareiškimą suinteresuotam asmeniui Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turinčių juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktų nustatymo ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas palaiko pareiškimą pilnai ir prašo nustatyti faktą, kad po tėvo J. S. mirties 1996-03-30 palikimą priėmė jo žmona M. S., kadangi po vyro mirties ji liko gyventi pastatuose, kuriuos pasistatė su vyru, naudojosi žemės sklypais bei kilnojamuoju turtu. Nustatytu terminu į notarą nesikreipė niekas ir fakto nustatymas turės reikšmę gaunant paveldėjimo teisės liudijimą.

Taip pat prašo nustatyti faktą, kad po motinos M. S. mirties 1997-10-08, palikimą priėmė pareiškėjas, kuris valdė bei rūpinosi žemės sklypais bei kilnojamuoju turtu, tačiau į notarą nesikreipė nei pareiškėjas nei kiti asmenys ir fakto nustatymas turės reikšmę paveldint tėvų turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, yra pateikęs atsiliepimą kuriame nurodo, kad faktų nustatymui neprieštarauja, pareiškimo tenkinimo galimybę palieka spręsti teismui ir atsiliepime suformulavęs prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir byla nagrinėjama atstovaui nedalyvaujant (LR CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra J. S., mirusio 1996-03-30, ir M. S., mirusios 1997-10-08, sūnus.. Iki mirties jie gyveno K. R. savivaldybėje, Judrarūdės kaime ir turėjo turto, jų palikimo, paduodant pareiškimą notarui nepriėmė niekas. (b.l 10-17). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. S. nuosavybės teise priklausė 6.2900ha žemės sklypas (b.l.24-25), M. S. buvo kreipusis dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę. Nuosavybės teisės buvo atkurtos jau po jos mirties 2000 metais Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimais ir įsakymais (b.l. 18-22), vadinasi jų mirties dieną ir tuo pačiu palikimo atsiradimo dieną liko turto ir turtinė teisė į žemę, tai patvirtina VĮ Registrų centro pažymėjimai. Po pareiškėjo tėvų mirties liko ir namų apyvokos daiktai – baldai bei kitas kilnojamasis turtas.

Pareiškėjo tėvai mirė 1996 ir 1997 metais, taigi ir palikimas atsirado iki įsigaliojant naujam LR civiliniam kodeksui ( įsigaliojo 2001-07-01), todėl sprendžiant ar M. S. priėmė palikimą po sutuoktinio mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti taikomos LR civilinio kodekso galiojusio iki 2001-07-01 nuostatos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864, 2000-07-18, 4 str., 1 d., 2 d., 38 str.). LR civilinio kodekso ( 1964m., galiojusio iki 2001-07-01) 573 str. 1 d. nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą pirmosios eilės įpėdiniai yra mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. (1 p.).

Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko bent vieną iš veiksmų numatytų LR CK 587 str., tai yra faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Abu šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 1964m., 568 str., 587 str. 1-3d.). Palikimo priėmimas, pradedant paveldimą turtą faktiškai valdyti, tai yra įpėdinio valios išreiškimas aktyviais veiksmais, liudijančiais įpėdinio norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas galinčias kilti iš palikimo. Tokiu būdu įpėdinio veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo, tai yra elgėsi kaip turto savininkas, siekė įgyti nuosavybės teises į likusį po palikėjo mirties turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. S. šiuos veiksmus atliko, nes ji liko gyventi pastatuose, juos valdė, rūpinosi jų būkle, valdė žemės sklypą, naudojosi kilnojamuoju turtu, tai patvirtino ir apklausti liudytojai Alvydas Barkauskas ir Irena Senžikienė ir faktas, kad po sutuoktinio mirties palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti M. S. nustatomas, nes jis sukurs teisines pasekmes, tai yra pareiškėjas įgis teisė paveldėti tėvų turtą.

Pareiškėjo motina M. S. mirė 1997 metais taip pat iki įsigalioant naujam civiliniam kodeksui, tačiau pareiškėjas savo teisę paveldėti pi motinos mirties likusį turtą realizuoja jam galiojant ir taikomos naujo civilinio kodekso nuostatos, kurio 5.50 str..nustatyta, kad palikimui priimti reikia per tris mėnesius arba paduoti pareiškimą notarui, arba kreiptis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba pradėti turtą valdyti. M. S. palikimo pirmais dviem būdais nepriėm niekas. Pareiškėjas įrodinėja, kad jis priėmė palikimą po motinos mirties, pradėjęs turtą valdyti ir teismas laiko, kad šį reikalavimą pareiškėjas taip pat įrodė, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas po motinos mirties valdo visus tėvams priklausančius žemės sklypus, naudojasi kilnojamuoju turtu ir įrodytas faktas nustatomas.

Iš pareiškėjo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, turėtos ryšium su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (LR CPK 89., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259 str. ,260 str., 268 str., 270 str., 448 str., 445 str., 444 str. 8 p. teismas Nusprendė:

Pareiškimą patenkinti. Tikslu pareiškėjo teisei paveldėti tėvų turtą realizuoti nustatyti turinčius juridinę reikšmę faktus, tai yra nustatyti, kad M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 1997-10-08, priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. S., asmens kodas (duomenys neskelbiami), mirusio 1996-03-30 , mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Bei nustatyti turtintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjas G. J. Sendžikas, asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miruosios 1997-10-08, mirties, pradėdamas likusį turtą faktiškai valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo G. J. Sendžiko, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimo nuorašus per tris dienas išsiųsti suinteresuotam asmeniui Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Janina Zaržeckienė