- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2-18116-845/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12987-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė (pirm.)
- Ieškovas
- UAB Luminor Lizingas
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Luminor lizingas“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Luminor lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo ūkininko R. M. 1 734,80 Eur skolos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovas 2018 m. birželio 25 d. sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. 201813817. Sutartimi ieškovė įsipareigojo įsigyti nuosavybės teise 2018 m. gamybos NISSAN X-TRAIL automobilį, VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir finansinės nuomos (lizingo) pagrindu perduoti automobilį naudotis ir valdyti atsakovui, o atsakovas įsipareigojo mokėti Ieškovei mokėjimų grafike nustatytas įmokas. Lizingo laikotarpis – 60 mėn., mokėjimų skaičius per metus – 12 (kas mėnesį, periodo pabaigoje), metinė palūkanų norma – 3 mėn. EURIBOR plius 2,10 proc. lizingo davėjo marža. Atsakovui įvykdžius savo finansinius įsipareigojimus pagal sutartį, ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovui nuosavybės teisę į turtą. Lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu turtas išliko išimtinai ieškovės nuosavybė. Atsakovas nuo 2019 m. pabaigos nustojo mokėti įmokas pagal sutartį. Ieškovė 2020 m. sausio 31 d. išsiuntė atsakovui priminimo raštą Nr. 90064746 apie neapmokėtas sąskaitas. Įspėjimo raštu, inter alia, buvo priminta atsakovui, kad vadovaujantis lizingo sutarties bendrųjų sąlygų nuostatomis mokėjimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, nesumokėjimas ilgiau kaip 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai suėjo mokėjimo terminas, yra laikomas esminiu lizingo sutarties pažeidimu ir pagrindu nutraukti šią sutartį dėl lizingo gavėjo kaltės (lizingo sutarties 8.3.14.3 p.). Atsakovas įspėtas, kad per 14 (keturiolika) dienų nuo šio rašto išsiuntimo nepadengtus susidariusio įsiskolinimo, lizingo sutartis bus vienašališkai nutraukta. Lizingo gavėjui pradelsto įsiskolinimo taip ir nepadengus, jam 2020 m. vasario 26 d. buvo išsiųstas pakartotinis raštas Nr. 20/93, informuojantis lizingo gavėją apie vienašalį lizingo sutarties nutraukimą, vadovaujantis lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8 skirsnio nuostatomis. Nutraukimo rašte, inter alia, pažymėta, kad, nutraukus lizingo sutartį, lizingo gavėjas turi teisę išsipirkti automobilį, per 5 dienas nuo sutarties nutraukimo sumokėdamas bendrą įsiskolinimą, viso 19 035,96 Eur, į lizingo davėjo atsiskaitomąją sąskaitą. Tuo atveju, jeigu lizingo gavėjas per nustatytą terminą automobilio neišpirks, jis turi būti gražintas lizingo davėjui. Lizingo gavėjas atsisakė išsipirkti automobilį, todėl jis gražintas lizingo davėjo įgaliotam asmeniui – UAB „Autopark“. Lizingo gavėjui grąžinus automobilį, buvo atliktas jo įvertinimas ir turtas realizuotas už 15 600,00 Eur (įskaitant PVM) kainą. Automobilio pardavimo lėšomis buvo padengta dalis susidariusio pagal lizingo sutartį įsiskolinimo, tačiau ne visas. Ieškovė išsiuntė atsakovui raštą Nr. 21/105 apie likusį nepadengtą įsiskolinimą pagal lizingo sutartį. Atsakovui buvo paaiškinta, kad turto pardavimo lėšomis buvo padengta likutinė vertė bei kitos išlaidos. Taip pat atsakovas buvo informuotas, kad iki 2021 m. balandžio 12 d. neapmokėjus nepadengtos skolos, ieškovė neturės kitos išeities kaip pasinaudoti įstatymo numatytais pažeistų teisių gynimo būdais. Į nurodytą pranešimą dėl likučio Nr. 21/105 atsakymas gautas nebuvo. Likusi nepadengta įsiskolinimo pagal nutrauką lizingo sutartį dalis: 1 008,80 Eur – likusi nepadengta turto vertė po pardavimo; 726,00 Eur – turto vertinimo (121,00 Eur), turto realizavimo (605,00 Eur), turto paieškos išlaidos (0,00 Eur); Iš viso: 1 734,80 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė leisti skolą apmokėti per keturis mėnesius. Nurodė, kad šiuo metu sunki finansinė padėtis dėl susidariusio karantino, taip pat dėl įsipareigojimo bankui. Pažymėjo, kad pablogėjo sveikata.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pažymėjo, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Be kita ko Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį ir EŽTT praktiką, teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Teismo vertinimu šalys savo pozicijas yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas. Prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad tarp ieškovės UAB ,,Luminor lizingas“ ir atsakovo ūkininko R. M. 2018 m. birželio 25 d. sudaryta lizingo sutartis Nr. 201813817, kurios pagrindu ieškovė iš trečiojo asmens įsigijo 2018 m. gamybos automobilį NISSAN X-TRAIL, VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir perdavė minėtą automobilį naudotis ir valdyti atsakovui verslo tikslais už užmokestį, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei mokėjimų grafike nustatytas įmokas (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.1 punktas, Sutarties specialiųjų sąlygų 2-3 punktai). Sutartyje nustatytas finansinės nuomos laikotarpis – 60 mėn., mokėjimų skaičius per metus – 12, metinė palūkanų norma – 3 mėn. EURIBOR plius 2,10 proc. lizingo davėjo marža (Sutarties specialiųjų sąlygų 3 punktas). Atsakovui įvykdžius savo finansinius įsipareigojimus pagal sutartį, ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovui nuosavybės teisę į turtą (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.1 punktas). Ginčo sutartis pagal ja sukurtų prievolių pobūdį kvalifikuotina lizingo sutartimi (CK 6.567 straipsnio 1 dalis).
Kadangi atsakovas nustojo mokėti įmokas pagal šalių sutartą grafiką, ieškovė 2020 m. sausio 31 d. pranešimu Nr. 90064746 įspėjo atsakovą, kad nesumokėjus skolos per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos, sutartis bus vienašališkai nutraukta. Atsakovas per ieškovės suteiktą papildomą terminą skolos nesumokėjo, todėl ieškovė 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. 20/93 informavo atsakovą apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2020 m. vasario 26 d.
CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, kad toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas iš šalių suderintos valios sudarant sutartį. Tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 8.3.14.3 punktas numato, kad jei lizingo gavėjas laiku nesumoka arba sumoka ne visą grafike numatytą mokėjimą, kitus mokėjimus pagal sutartį, kurių mokėjimo terminai suėję, netesybas ir nepadengia įsiskolinimo per 20 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai suėjo mokėjimo terminas, lizingo davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 8.4 punktą prieš nutraukdamas lizingo sutartį lizingo davėjas privalo raštu informuoti lizingo gavėją apie lizingo sutarties sąlygų pažeidimą, nurodydamas terminą, per kurį pažeidimas turi būti pašalintas. Jei per pranešime nurodytą terminą lizingo gavėjas nepašalina pažeidimo ir/ar nepateikia tai liudijančių dokumentų, laikoma, kad lizingo sutartis nutrūksta pranešime nurodytą dieną. CK 6.574 straipsnis numato, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas pradelsė sumokėti įmokas pagal mokėjimo grafiką daugiau kaip 90 dienų. Ieškovė 2020 m. sausio 31 d. pranešimu suteikė atsakovui papildomą 14 dienų terminą apmokėti susidariusiai skolai, tačiau atsakovas per ieškovės suteiktą papildomą terminą skolos neapmokėjo. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas sprendžia, kad ieškovė sutartį su atsakovu nutraukė teisėtai, laikantis CK 6.217 straipsnyje, CK 6.574 straipsnyje ir lizingo sutarties bendrosiose sąlygose nustatytos vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos.
Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį. Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu). Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis savo nuosavybėje pasilieka lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Swedbank lizingas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1/2012). Taigi pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą (CK 6.574 straipsnį) ir kasacinio teismo praktiką, lizingo davėjui pasinaudojus teise nutraukti lizingo sutartį prieš terminą jis įgyja teisę reikalauti lizingo gavėją sumokėti prieš terminą visas lizingo įmokas, į kurias yra įskaičiuotos ir palūkanos už visą lizingo sutarties laikotarpį bei kurios įskaičiuojamos į lizingo davėjo nuostolius, patirtus dėl netinkamo sutarties vykdymo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. 20/93 atsakovui pasiūlė išsipirkti automobilį per 5 dienas, sumokant bendrą skolą – 19 035,96 Eur, arba grąžinti automobilį ieškovei. Atsakovas grąžino automobilį ieškovei. Ieškovė automobilį realizavo už 15 600,00 Eur kainą, įskaitant PVM, ir automobilio pardavimo lėšomis buvo padengta dalis susidariusios skolos pagal lizingo sutartį įsiskolinimo. Likusi nepadengta skola po pardavimo - 1 008,80 Eur. Ieškovė, be kita ko, patyrė papildomų išlaidų, t. y. 121,00 Eur turto vertinimo ir 605,00 Eur turto realizavimo išlaidų. Minėtas aplinkybes patvirtina ieškovės į bylą pateikti įrodymai: 2012 m. kovo 16 d. PVM sąskaitą faktūra Nr. 09167, 2020 m. spalio 9 d. PVM sąskaita faktūra Serija NAB Nr. 7447, Kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (-). Ieškovė 2021 m. kovo 12 d. pranešimu Nr. 21/105 kreipėsi į atsakovą dėl likusios 1 734,80 Eur nepadengtos skolos apmokėjimo, tačiau atsakovas su ieškove neatsiskaitė.
Remiantis aukščiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, lizingo gavėjas taip pat turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.). Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8.8 punkte numatyta, kad nutraukus sutartį, lizingo gavėjas privalo atlyginti lizingo davėjui visas išlaidas, susijusias su turto atsiėmimui bei daikto realizavimu.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad lizingo sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Faktinių duomenų, kurie sudarytų prielaidas laikyti, kad ieškovė taip pat yra atsakinga dėl netinkamo sutarties vykdymo, byloje nėra. Taigi atsakovui tenka pareiga (kyla sutartinės atsakomybė) atlyginti ieškovei šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės nuostolių dydį sudaro 1 734,80 Eur (Automobilio likutinė vertė be PVM 13 901,36 Eur – automobilio realizavimo kaina be PVM 12 892,56 Eur + 726,00 Eur papildomos išlaidos, susijusios su turto pardavimu). Nuostolių dydis visiškai įrodytas, atsakovas prieštaravimų dėl nuostolių dydžio ar nuostolių apskaičiavimo tvarkos nereiškė. Todėl teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 734,80 Eur nuostolių yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.567 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnis, 6.574 straipsnis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Tuo tarpu, kai skolininkas yra juridinis asmuo – skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ūkininkai yra privatūs juridiniai asmenys (CK 2.34 straipsnio 3 dalis), nes jie užsiima ūkine–komercine veikla, todėl sprendžiant procesinių palūkanų dydžio klausimą, taikytinos CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatos, skaičiuojamos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637/2013). Todėl daroma išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), t. y. 39,00 Eur žyminio mokesčio. Duomenys apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti nebuvo.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė leisti atsiskaityti per 4 mėnesius. Atsakovo prašymas vertintinas kaip prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Dėl paminėto konstatuotina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, priimtas procesinis sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo vykdymas gali būti keičiamas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo pakeitimo klausimą, būtina atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar tvarkos pakeitimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, be to, būtina siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, šalys, reikšdamos teismui reikalavimus, prašymus ir kt., teismui turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra itin sunki. Be kita ko, vien turtinė skolininko padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1533-302/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovas būtų kreipęsis į ieškovę ir ieškojęs abiem šalims priimtino skolos mokėjimo būdo. Todėl teismas vertina, kad atsakovas neįrodė sąlygų, būtinų išvadai, jog yra pagrindas išdėstyti sprendimo įvykdymą atsakovo prašomam 4 mėnesių terminui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo ūkininko R. M., registracijos kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Luminor lizingas“ naudai 1 734,80 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt keturis eurus 80 ct) nuostolių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 734,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39,00 Eur (trisdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.