Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties, kuria E. R. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. ir nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda – 4000 (keturių tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

2014 m. birželio 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo gautas E. R. prašymas sutrumpinti jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi minėtą E. R. prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad pastarasis 2012 m. liepos 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu už vienus pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o prašyme nurodytos aplinkybes, jog pažeidėjui sunku nuvykti į darbą, jis yra įvykdęs nutarimu paskirtą piniginę baudą, nesudaro pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, pažymint, kad nuobaudos vykdymo laikotarpiu yra baustas administracine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

LR ATPK 329 str. nustatyta, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, <...>, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą

Paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas (naujų pažeidimų teisės atėmimo laikotarpiu nepadarymas, darbdavio tarpininkavimas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos pažyma apie kursų išklausymą) bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Pažymėtina, kad LR ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, taip pat būtina įvertinti, ar sutrumpinus asmeniui paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bus pasiekti LR ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, įstatymo nustatytas privalomas sąlygas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimui bei kitas administracinei atsakomybei svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2014 m. birželio 19 d. nutartį, tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, kurių pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, naikinti kurį apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Analizuojant bylos medžiagą matyti, kad E. R. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones sutrumpinimo Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė praėjus pusei paskirtojo laiko, t.y. praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams nuo administracinės nuobaudos paskyrimo. Administracinės nuobaudos vykdymo metu E. R. išklausė keturių akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, susimokėjo teismo paskirtą piniginę baudą, mokėsi ir baigė motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomą mokymą, tačiau 2012 m. spalio 6 d., t.y. vykdant 2012 m. liepos 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą, padarė naujus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 183 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., kas leidžia neabejotinai teigti, jog apeliantas neatitinka visų LR ATPK 329 str. nustatytų formaliųjų reikalavimų, taikytinų sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Ši aplinkybė neabejotinai užkerta kelia nagrinėjamu atveju taikyti LR ATPK 329 str. nuostatas ir sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, ką teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas.

Šių duomenų kontekste pažymėtina, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti LR ATPK 20 str. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini LR ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.

Atsižvelgiant į tai, jog E. R., praėjus keliems mėnesiams po jam paskirtos administracinės nuobaudos paskyrimo buvo nubaustas administracine tvarka, spręstina, jog negalima daryti neabejotinos išvados, jog apeliantui paskirta administracinė nuobauda pasiekė administracinei nuobaudai keliamus tikslus, įtvirtintus LR ATPK 20 str. Konstatuojant šią aplinkybę, pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad apeliantas, darydamas administracinį teisės pažeidimą, turėjo numatyti galimas kilti neigiamas šio pažeidimo pasekmes, tačiau to nepadarė.

Aptartos aplinkybės neabejotinai leidžia pagrįstai manyti, kad teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.