Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-192-616/2016

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-06-09
Bylos Nr.: 1A-192-616/2016
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ernesta Montvidienė (pirm.), Virginija Žindulienė, Alfredas Vilbikas
Nuteistasis: G. B., K. B.
Advokatai: Vitalijus Katėnas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-192-616/2016Proceso Nr. 1-05-1-07037-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.4.4.3; 1.1.9.6; 1.2.17.6; 1.2.29.1; 2.1.3.2; 2.4.6.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teisėjų Virginijos Žindulienės, Alfredo Vilbiko,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,gynėjui advokatui Vitalijui Katėnui,nuteistiesiems G. B. ir K. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro, nuteistųjų G. B. ir K. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas G. B. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2010 m. birželio 19 d., t. y. 2 (dvi) paros, prilyginant jas 2 MGL (75,32 Eur) G. B. sumokėtos baudos.

G. B. išteisintas, nepadarius jam nusikalstamų veikų, numatytų:

Žemesnės instancijos teismas

K. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2016 m. vasario 23 d.

Į bausmės laiką įskaitytas K. B. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2010 m. birželio 19 d., t. y. 2 paros, ir atlikta bausmė pagal 2014 m. lapkričio 3 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį.

K. B. išteisintas, nepadarius jam nusikalstamų veikų, numatytų:

Civiliniam ieškovui Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio žalai atlyginti perduotas nagrinėti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Procesas dėl UAB „A.“ pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.

Be kita ko, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuoti 1220 Eur, paimti įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio „Man“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) saugomi VSAT prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės kasoje.

Kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. ir K. B. nuteisti už tai, kad nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m balandžio 6 d., G. B. veikdamas vienas, o nuo 2006 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. birželio 16 d., iš anksto susitarę ir veikdami kartu G. B. ir K. B., įstatymo nustatyta tvarka neįregistravę individualios veiklos ir neinformavę centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla – transporto priemonių (balninių vilkikų) pirkimo-pardavimo veikla, tai yra, versliškai organizuodami ir vykdydami prekybą naudotomis transporto priemonėmis (balniniais vilkikais), įstatymo nustatyta tvarka neužregistravę savo individualios veiklos, įgydami balninius vilkikus:

- 2005 m. rugsėjo 27 d. iš UAB „I.“ už 6800 Lt - „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodamas A. D. vardu;

- 2005 m. spalio 27 d. iš UAB „G.“ už 4720 Lt - IVECO, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodamas savo bei G. P. vardu;

- 2005 m. lapkričio 14 d. iš UAB „S.“ už 4720 Lt - „Volvo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodamas G. G. vardu;

- 2005 m. lapkričio 14 d. iš UAB „S.“ už 3137,62 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodamas G. P. vardu;

- 2005 m. gruodžio 19 d. iš UAB „St.“ už 2242 Lt - „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodamas V. T. vardu;

- 2006 m. vasario 6 d. už 13806 lt - RENAULT, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodamas A. D. vardu;

- 2006 m. vasario 11 d. iš UAB „T.“ už 2950 Lt - „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodamas A. D. vardu;

- 2006 m. vasario 15 d. iš UAB „T.“ už 4720 Lt - „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodamas A. D. vardu;

- 2006 m. vasario 21 d. iš UAB „Su.“ už 12000 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodamas A. D. vardu;

- 2006 m. kovo 1 d. iš UAB „T.“ už 4525 Lt - „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodamas A. D. vardu;

- 2006 m. kovo 18 d. iš A. J. už 4000 Lt - RENAULT, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodamas R. M. vardu;

- 2006 m. kovo 30 d. iš IĮ „M.“ už 2360 Lt - „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodamas N. B. bei R. M. vardu;

- 2006 m. balandžio 5 d. iš UAB „D. I.“ už 5900 Lt - „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodamas N. B., J. K. bei R. M. vardu;

- 2006 m. balandžio 6 d. iš UAB „D. I.“ už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą - „Volvo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodamas N. B., J. K. bei P. G. vardu;

- 2006 m. balandžio 25 d. iš D. G. įmonės už 1000 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami K. B. bei S. M. vardu;

- 2006 m. balandžio 27 d. iš UAB „E.“ už 1778,30Lt - „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami K. B. bei A. D. vardu;

- 2006 m. gegužės 16 d. iš UAB „Au.“ už 1100 Lt - IVECO, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami K. B. ir N. B. vardu;

- 2006 m. gegužės 17 d. iš A. J. įmonės „D.“ už 3705,20 Lt - Merscedes Benz, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami K. B. bei A. D. vardu;

- 2006 m. gegužės 18 d. iš UAB „V.“ už 944 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami K. B. bei R. M. vardu;

- 2006 m. gegužės 24 d. iš V. G. įmonės už 100 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. vardu;

- 2006 m. gegužės 25 d. iš UAB „St.“ už 4000 Lt - „Volvo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. B. bei R. M. vardu;

- 2006 m. gegužės 31 d. iš UAB „H.“ už 2360 Lt - RENAULT, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. B. bei A. B. vardu;

- 2006 m. birželio 6 d. iš R. L. įmonės už 1800 Lt – „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami R. M. vardu;

- 2006 m. birželio 14 d. iš UAB „Ag.“ už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. B. bei A. B. vardu;

- 2006 m. birželio 20 d. iš K. S. prekybos įmonės už 1770 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami R. M. vardu;

- 2006 m. birželio 21 d. iš D. G. įmonės už 1000 Lt - „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. B. ir R. M. vardu;

- 2006 m. birželio 28 d. iš UAB „R.“ už 2000 Lt - „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami R. M. vardu;

- 2006 m. liepos 11 d. iš UAB „Au.“ už 8000 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami R. M. vardu;

- 2006 m. liepos 25 d. iš UAB „G.“ už 2000 Lt - „Volvo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. vardu;

- 2006 m. rugpjūčio 10 d. iš UAB „M.“ už 5900 Lt - RENAULT, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami R. M. vardu;

- 2006 m. rugpjūčio 11 d. iš UAB „Mi.“ už 3658 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. vardu;

- 2006 m. rugpjūčio 19 d. iš UAB „R.“ už 2360 Lt - „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami R. M. vardu;

- 2006 m. rugsėjo 12 d. iš UAB „G.“ už 1000 Lt - „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami R. M. vardu;

- 2006 m. rugsėjo 14 d. iš R. U. įmonės už 17595 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. bei UAB „A.“ vardu;

- 2006 m. rugsėjo 21 d. iš R. U. įmonės už 17264 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. vardu;

- 2006 m. rugsėjo 22 d. iš UAB „V. L.“ už 37980,81 Lt - „Volvo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. vardu;

- 2006 m. rugsėjo 29 d. iš K. S. prekybos įmonės už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami R. M. vardu;

- 2006 m. spalio 5 d. iš IĮ „J.“ už 3540 Lt – „Volvo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami R. M. vardu;

- 2006 m. spalio 18 d. iš IĮ „J.“ už 3540 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. vardu;

- 2006 m. spalio 19 d. iš UAB „S.“ už 1000 Lt - DAF, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami R. M. vardu;

- 2006 m. spalio 26 d. iš UAB „St.“ įmonės už 1416 Lt - „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. vardu;

- 2006 m. lapkričio 9 d. iš UAB „T.“ už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą - MAN, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami R. M. vardu;

- 2006 m. lapkričio 17 d. iš R. L. įmonės už 1000 Lt - MERCEDES BENZ, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. vardu;

- 2006 m. lapkričio 28 d. iš I. S. įmonės už 4956 Lt - VOLVO, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. vardu;

- 2006 m. lapkričio 28 d. iš UAB „Ri.“ už 11300 Lt - „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami R. M. vardu;

- 2006 m. lapkričio 20 d. iš UAB „Au.“ už 6626,96 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. vardu;

- 2006 m. lapkričio 30 d. iš J. D. firmos už 1000 Lt - RENAULT, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami G. B. vardu;

- 2006 m. gruodžio 12 d. iš UAB „T.“ už 3000 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami R. M. vardu;

- 2006 m. gruodžio 15 d. iš UAB „F.“ už 1180 Lt - „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. bei UAB „A.“ vardu;

- 2006 m. gruodžio 19 d. iš UAB „E. T.“ už 8142 Lt - MERCEDES BENZ, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami G. B. bei UAB „A.“ vardu;

- 2006 m. gruodžio 15 d. iš R. L. įmonės už 1000 Lt - DAF, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami R. M. vardu;

- 2006 m. gruodžio 15 d. iš R. L. įmonės už 1000 Lt - DAF, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. vardu;

- 2006 m. gruodžio 28 d. iš A. Š. įmonės už 1475 Lt - RENAULT, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami R. M. bei UAB „A.“ vardu;

- 2006 m. gruodžio 29 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3000 Lt - „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami G. B. bei UAB „A.“ vardu;

- 2007 m. sausio 11 d. iš UAB „M.“ už 20371,52 Lt - RENAULT, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami R. M. ir UAB „M.“ vardu;

- 2007 m. sausio 12 d. iš G. V. įmonės už 1216 Lt - VOLVO, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami E. B. bei UAB „A.“ vardu;

- 2007 m. sausio 17 d. iš UAB „In.“ už 500 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami E. B. bei UAB „A.“ vardu;

- 2007 m. sausio 24 d. iš UAB „M.“ už 11800 Lt - RENAULT, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami R. M. bei UAB „M.“ vardu;

- 2007 m. vasario 2 d. iš UAB „T.“ už 1180 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami R. M. vardu;

- 2007 m. vasario 7 d. iš UAB „V. L.“ už 5900 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami R. M. vardu;

- 2007 m. vasario 14 d. iš UAB „In.“ už 1000 Lt - „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami E. B. vardu;

- 2007 m. vasario 21 d. iš UAB „N. L.“ už 1000 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami R. M. vardu;

- 2007 m. vasario 22 d. iš R. M. įmonės už 1180 Lt - „Volvo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami E. B. vardu;

- 2007 m. vasario 23 d. iš UAB „Mo.“ už 2360 Lt - „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. vardu;

- 2007 m. kovo 1 d. iš Vokietijoje registruotos bendrovės „C. L. T.“ už 1000 eurų (pagal 2007-03-01 kursą – 3452,8 Lt) - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. vardu;

- 2007 m. kovo 1 d. iš UAB „T.“ už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą - VOLVO, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami R. M. vardu;

- 2007 m. kovo 2 d. iš R. L. įmonės už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. vardu;

- 2007 m. lapkričio 19 d. iš UAB „G. T.“ už 1180 Lt - „Volvo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami P. S. bei UAB „A.“ vardu;

- 2008 m. balandžio 30 d. iš Estijoje registruotos bendrovės „Ta.“ už 118000 Estijos kronų (pagal 2008-04-30 kursą – 26039,06 Lt) - IVECO, ir jį įregistruodami A. B. bei UAB „A.“ vardu;

- 2008 m. gegužės 30 d. iš UAB „N.“ už 53518,40 Lt - RENAULT, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. B. bei UAB „A.“ vardu;

- 2008 m. birželio 27 d. iš IĮ „Ad.“ už 1180 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. B. bei UAB „A.“ vardu;

- 2008 m. liepos 23 d. iš Latvijoje registruotos bendrovės „B. R.“ už 4000 eurų (pagal 2008-07-23 kursą – 13811,21 Lt) - „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. B. bei UAB „A.“ vardu;

- 2008 m. rugpjūčio 8 d. iš Latvijoje registruotos bendrovės „Sl.“ už 500 eurų (pagal 2008-08-08 kursą – 1726,20 Lt) - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. B. bei UAB „A.“ vardu;

- 2008 m. rugpjūčio 11 d. iš UAB „Au.“ už 5900 Lt - IVECO, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. B. bei UAB „A.“ vardu;

- 2008 m. rugpjūčio 19 d. iš Latvijoje registruotos bendrovės „R.“ už 2201,73 latų (pagal 2008-08-19 kursą – 10815,56 Lt) – „Volvo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. B. bei UAB „A.“ vardu;

- 2008 m. rugpjūčio 19 d. iš Latvijos Respublikos piliečio I. V. už 5500 Lt -VOLVO, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. B. bei UAB „A.“ vardu;

- 2008 m. rugsėjo 9 d. iš UAB „Vi.“ už 8637,53 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. B. bei UAB „A.“ vardu;

- 2009 m. birželio 16 d. iš Estijoje registruotos bendrovės „A. G.“ už 118 eurų (pagal 2009-06-16 kursą – 407,43 Lt) - DAF, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. T., UAB „A.“ bei UAB „Er.“ vardu;

- 2009 m. birželio 17 d. iš Estijoje registruotos bendrovės „A. G.“ už 3540 eurų (pagal 2009-06-17 kursą – 12222,91 Lt) - „Volvo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. T. bei UAB „Er.“ vardu;

- 2009 m. rugpjūčio 5 d. iš Latvijoje registruotos bendrovės „K.“ už 1000 eurų (pagal 2009-08-05 kursą – 3452,80 Lt) - DAF, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. T. bei UAB „Er.“ vardu;

- 2009 m. rugpjūčio 14 d. iš UAB „K.“ už 5400 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. T. bei UAB „Eu.“ vardu;

- 2009 m. rugpjūčio 31 d. iš Latvijoje registruotos bendrovės „V.“ už 199,84 latų (pagal 2009-08-31 kursą – 981,57 Lt) - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. T. bei UAB „Eu.“ vardu;

- 2009 m. spalio 7 d. iš UAB „E. D. T.“ už 3500 Lt - „Volvo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. T. bei UAB „Eu.“ vardu;

- 2009 m. spalio 15 d. iš Latvijoje registruotos bendrovės „J. A. K“ už 300 eurų (pagal 2009-10-15 kursą – 1035,841 Lt) - „Volvo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. T. bei UAB „Eu.“ vardu;

- 2009 m. spalio 15 d. iš Latvijoje registruotos bendrovės „E.“ už 1000 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. T. bei UAB „A.“ vardu;

- 2009 m. lapkričio 24 d. iš Latvijoje registruotos bendrovės „V. T.“ už 121 latą (pagal 2009-11-24 kursą – 589,75 Lt) - „Volvo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. T. bei UAB „Eu.“ vardu;

- 2009 m. gruodžio 3 d. iš UAB „N.“ už 8470 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. T. bei UAB „A.“ vardu;

- 2009 m. gruodžio 11 d. iš Latvijoje registruotos bendrovės „L. P.“ už 1000 eurų (pagal 2009-12-11 kursą – 3452,80 Lt) - DAF, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. T. bei UAB „A.“ vardu;

- 2009 m. gruodžio 30 d. iš UAB „H.“ už 12100 Lt - „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. T. bei UAB „A.“ vardu;

- 2010 m. sausio 5 d. iš Latvijoje registruotos bendrovės „H. F.“ už 300 eurų (pagal 2010-01-05 kursą – 1035,84 Lt) - RENAULT, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. T. bei UAB „A.“ vardu;

- 2010 m. sausio 9 d. iš UAB „G.“ už 8355,78 Lt - „Volvo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. T. bei UAB „A.“ vardu;

- 2010 m. sausio 11 d. iš UAB „G. T.“ už 6266,83 Lt - „Volvo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. C. bei UAB “A.“ vardu;

- 2010 m. sausio 30 d. UAB „G. T.“ už 6266,83 Lt - „Volvo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. C. bei UAB “A.“ vardu;

- 2010 m. vasario 9 d. iš Estijoje registruotos bendrovės „V.“ už 48000 Estijos kronų (pagal 2010-02-09 kursą – 10592,16 Lt) - „Volvo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. C. bei UAB “A.“ vardu;

- 2010 m. vasario 9 d. iš UAB „R.“ už 12100 Lt - RENAULT, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. C. bei UAB “A.“ vardu;

- 2010 m. vasario 26 d. iš UAB „U.“ už 12533,66 Lt - MAN, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. C. bei UAB “A.“ vardu;

- 2010 m. kovo 8 d. iš UAB „T.“ už 2000 eurų (pagal 2010-03-08 kursą – 6905,60 Lt) - RENAULT MAGNUM, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. bei UAB „A.“ vardu;

- 2010 m. kovo 10 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos Lenkijoje registruotos bendrovės už 12200 zlotų (pagal 2010-03-10 kursą – 10868,37 Lt) – SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. C. bei UAB “A.“ vardu;

- 2010 m. kovo 19 d. iš AB DNB už 19000 Lt - IVECO, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. bei UAB „A.“ vardu;

- 2010 m. kovo 24 d. iš Latvijoje registruotos bendrovės „N.“ už 4800 eurų (pagal 2010-03-24 kursą – 16573,44 Lt) - „Volvo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. bei UAB „A.“ vardu;

- 2010 m. kovo 29 d. iš UAB „T.“ už 10000 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. bei UAB „A.“ vardu;

- 2010 m. balandžio 9 d. iš Latvijoje registruotos bendrovės „N.“ už 4800 eurų (pagal 2010-04-09 kursą – 16573,44 Lt) - „Volvo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. bei UAB „A.“ vardu;

- 2010 m. balandžio 13 d. iš UAB „T.“ už 8000 Lt - RENAULT, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami A. D. bei UAB „A.“ vardu;

- 2010 m. gegužės 21 d. iš I. G. už 8000 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami K. B. vardu;

- 2010 m. gegužės 21 d. iš Latvijoje registruotos bendrovės „S. A.“ už 1000 eurų (pagal 2010-06-09 kursą – 3452,80 Lt) - „Volvo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami L. B. vardu;

- 2010 m. birželio 9 d. iš Latvijoje registruotos bendrovės „Ce.“ už 968 latus (pagal 2010-06-09 kursą – 4720,45 Lt) - MAN, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami L. B. vardu;

- 2010 m. birželio 15 d. iš UAB „G.“ už 4000 Lt - „Man“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami L. B. vardu;

- 2010 m. birželio 16 d. iš UAB „E. už 4235 Lt - SCANIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistruodami L. B. vardu;

neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, įgydami įregistruotoms vežėjų bendrovėms – UAB „A.“, UAB „B.“, UAB „F.“ – išduotus vienkartinius leidimus vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais, per kitus asmenis, nežinojusius apie jų daromą nusikalstamą veiką – E. B., A. D., P. G., G. G., R. M., G. P., P. S., V. T., – turinčius teisę vairuoti C kategorijos transporto priemones (balninius vilkikus), organizuodami 108 balninių vilkikų išvarymą į Rusijos Federaciją (Sankt Peterburgą) bei ten juos nuo 2005 m. rugsėjo mėn. 1 d. iki 2010 birželio mėn. 16 d. perparduodami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, vykdė pastovią, tęstinę veiklą, atitinkančią Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 straipsnio „Pagrindinės Įstatymo sąvokos“ 7 d. nuostatas „Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį“, tokiu būdu G. B. ir K. B. versliškai vertėsi neteisėta ūkine, komercine veikla.

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. sausio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens perėmė UAB „A.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą R. M., nežinojusiam apie G. B. ir K. B. rengiamą nusikalstamą veiką, nurodydami R. M. į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie balninį vilkiką MAN, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, R. M., vykdydamas G. B. ir K. B. nurodymus, nežinodamas apie į leidimą įrašomus neteisingus duomenis, 2010 m. sausio 4 d. įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė balninį vilkiką „Man“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, R. M. grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. sausio 11 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens perėmė UAB „A.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą R. M., nežinojusiam apie jo ir K. B. rengiamą nusikalstamą veiką, nurodydami R. M. į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie balninį vilkiką RENAULT, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, R. M., vykdydamas G. B. ir K. B. nurodymus, nežinodamas apie į leidimą įrašomus neteisingus duomenis, 2010 m. sausio 11 d. įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė balninį vilkiką RENAULT, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, R. M. grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, nuo 2010 m. sausio 12 d. iki 2010 sausio 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, UAB „B.“ biure, esančiame Šiauliuose, J(duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš M. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perėmė UAB „B.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą nenustatytam asmeniui, kuriam nurodė į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie nenustatytą balninį vilkiką, nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, nenustatytas asmuo laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 12 d. iki 2010 sausio 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė leidime nurodytą balninį vilkiką į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, asmuo grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino M. K..

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, nuo 2010 m. sausio 12 d. iki 2010 m. sausio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, UAB „B.“ biure, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš M. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perėmė UAB „B.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą nenustatytam asmeniui, kuriam nurodė į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie nenustatytą balninį vilkiką, nors jis ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, nenustatytas asmuo laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 12 d. iki 2010 m. sausio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. 1199215 bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė leidime nurodytą balninį vilkiką į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, asmuo grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino M. K..

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. sausio 19 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens perėmė UAB „A.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą R. M., nežinojusiam apie G. B. ir K. B. rengiamą nusikalstamą veiką, nurodydami R. M. į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie balninį vilkiką „Volvo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, R. M., vykdydamas G. B. ir K. B. nurodymus, nežinodamas apie į leidimą įrašomus neteisingus duomenis, 2010 m. sausio 19 d. įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė balninį vilkiką „Volvo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, R. M. grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. vasario 2 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens perėmė UAB „A.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą R. M., nežinojusiam apie G. B. ir K. B. rengiamą nusikalstamą veiką, nurodydami R. M. į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie balninį vilkiką „Volvo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, R. M., vykdydamas G. B. ir K. B. nurodymus, nežinodamas apie į leidimą įrašomus neteisingus duomenis, 2010 m. vasario 2 d. įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė balninį vilkiką „Volvo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, R. M. grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, nuo 2010 m. vasario 4 d. iki 2010 m. vasario 11 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens perėmė UAB „A.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą R. M., nežinojusiam apie G. B. ir K. B. rengiamą nusikalstamą veiką, nurodydami R. M. į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie balninį vilkiką „Volvo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, R. M., vykdydamas G. B. ir K. B. nurodymus, nežinodamas apie į leidimą įrašomus neteisingus duomenis, 2010 m. vasario 11 d. įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė balninį vilkiką „Volvo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, R. M. grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui,.

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, nuo 2010 m. vasario 12 d. iki 2010 m. vasario 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens perėmė UAB „A.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą nenustatytam asmeniui, kuriam nurodė į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie balninį vilkiką RENAULT, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, nenustatytas asmuo laikotarpyje nuo 2010 m. vasario 12 d. iki 2010 m. vasario 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė balninį vilkiką RENAULT, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, asmuo grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino nenustatytam asmeniui.

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens perėmė UAB „A.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą nenustatytam asmeniui, kuriam nurodė į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie balninį vilkiką „Man“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, nenustatytas asmuo laikotarpyje nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė balninį vilkiką „Man“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, asmuo grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino nenustatytam asmeniui.

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, nuo 2010 m. kovo 5 d. iki 2010 m. kovo 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens perėmė UAB „A.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą nenustatytam asmeniui, kuriam nurodė į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie balninį vilkiką RENAULT, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, nenustatytas asmuo laikotarpyje nuo 2010 m. kovo 5 d. iki 2010 m. kovo 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė balninį vilkiką RENAULT, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, asmuo grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino nenustatytam asmeniui.

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, nuo 2010 m. vasario 20 d. iki 2010 m. kovo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, UAB „B.“ biure, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš M. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perėmė UAB „B.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą nenustatytam asmeniui, kuriam nurodė į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie nenustatytą balninį vilkiką, nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, nenustatytas asmuo laikotarpyje nuo 2010 m. vasario 20 d. iki 2010 m. kovo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė leidime nurodytą balninį vilkiką į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, asmuo grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino M. K..

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. kovo 23 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, UAB „B.“ biure, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš M. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perėmė UAB „B.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą nenustatytam asmeniui, kuriam nurodė į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie nenustatytą balninį vilkiką, nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, nenustatytas asmuo laikotarpyje nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. kovo 23 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė leidime nurodytą balninį vilkiką į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, asmuo grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino M. K..

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2010 m. kovo 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens perėmė UAB „A.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą nenustatytam asmeniui, kuriam nurodė į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie balninį vilkiką „Volvo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, nenustatytas asmuo laikotarpyje nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2010 m. kovo 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė balninį vilkiką „Volvo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, asmuo grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino nenustatytam asmeniui.

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2010 m. kovo 31 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens perėmė UAB „A.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą R. M., nežinojusiam apie G. B. ir K. B. rengiamą nusikalstamą veiką, nurodydami R. M. į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie balninį vilkiką SCANIA, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, R. M., vykdydamas G. B. ir K. B. nurodymus, nežinodamas apie į leidimą įrašomus neteisingus duomenis, 2010 m. kovo 31 d. įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė balninį vilkiką SCANIA, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, R. M. grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki 2010 m. balandžio 16 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens perėmė UAB „A.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą nenustatytam asmeniui, kuriam nurodė į perduotą leidimą Nr. 1637189 neteisėtai įrašyti duomenis apie balninį vilkiką „Volvo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, nenustatytas asmuo laikotarpyje nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki 2010 m. balandžio 16 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė balninį vilkiką „Volvo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, asmuo grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino nenustatytam asmeniui.

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. balandžio 27 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, UAB „B.“ biure, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš M. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perėmė UAB „B.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą nenustatytam asmeniui, kuriam nurodė į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie balninį vilkiką „Volvo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, nenustatytas asmuo laikotarpyje nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. balandžio 27 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė balninį vilkiką VOLVO, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, asmuo grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino M. K..

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, nuo 2010 m. balandžio 27 d. iki 2010 m. gegužės 5 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, UAB „B.“ biure, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš M. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perėmė UAB „B.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą nenustatytam asmeniui, kuriam nurodė į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie balninį vilkiką RENAULT, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, nenustatytas asmuo laikotarpyje nuo 2010 m. balandžio 27 d. iki 2010 m. gegužės 5 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė balninį vilkiką RENAULT, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, asmuo grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino M. K..

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. gegužės 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, UAB „B.“ biure, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš M. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perėmė UAB „B.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą nenustatytam asmeniui, kuriam nurodė į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie nenustatytą balninį vilkiką, nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, nenustatytas asmuo laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. gegužės 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė leidime nurodytą balninį vilkiką į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, asmuo grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino M. K..

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, nuo 2010 m. gegužės 14 d. iki 2010 m. gegužės 26 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, UAB „B.“ biure, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš M. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perėmė UAB „B.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą nenustatytam asmeniui, kuriam nurodė į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie nenustatytą balninį vilkiką, nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, nenustatytas asmuo laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 14 d. iki 2010 m. gegužės 26 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė leidime nurodytą balninį vilkiką į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, asmuo grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino M. K..

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, nuo 2010 m. gegužės 14 d. iki 2010 m. gegužės 27 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, UAB „B.“ biure, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš M. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perėmė UAB „B.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą nenustatytam asmeniui, kuriam nurodė į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie nenustatytą balninį vilkiką, nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, nenustatytas asmuo laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 14 d. iki 2010 m. gegužės 27 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė leidime nurodytą balninį vilkiką į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, asmuo grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino M. K..

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2010 m. gegužės 26 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, UAB „B.“ biure, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš M. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perėmė UAB „B.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą nenustatytam asmeniui, kuriam nurodė į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie nenustatytą balninį vilkiką, nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, nenustatytas asmuo laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2010 m. gegužės 26 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė leidime nurodytą balninį vilkiką į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, asmuo grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino M. K..

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, nuo 2010 m. gegužės 26 d. iki 2010 m. birželio 1 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, UAB „B.“ biure, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš M. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perėmė UAB „B.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą nenustatytam asmeniui, kuriam nurodė į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie balninį vilkiką „Man“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, nenustatytas asmuo laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 26 d. iki 2010 m. birželio 1 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė balninį vilkiką „Man“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, asmuo grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino M. K..

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, 2010 m. birželio 7 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, UAB „B.“ biure, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš M. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perėmė UAB „B.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą R. M., nežinojusiam apie jo ir K. B. rengiamą nusikalstamą veiką, nurodydami R. M. į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie balninį vilkiką SCANIA, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, R. M., vykdydamas G. B. ir K. B. nurodymus, nežinodamas apie į leidimą įrašomus neteisingus duomenis, 2010 m. birželio 7 d. įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė balninį vilkiką SCANIA, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, R. M. grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino M. K..

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, nuo 2010 m. birželio 8 d. iki 2010 m. birželio 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, UAB „B.“ biure, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš M. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perėmė UAB „B.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą nenustatytam asmeniui, kuriam nurodė į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie nenustatytą balninį vilkiką, nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, nenustatytas asmuo laikotarpyje nuo 2010 m. birželio 8 d. iki 2010 m. birželio 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė leidime nurodytą balninį vilkiką į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, asmuo grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino M. K..

G. B. ir K. B. buvo kaltinami tuo, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, nuo 2010 m. birželio 11 d. iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, UAB „B.“ biure, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, G. B. ir K. B. iš M. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perėmė UAB „B.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad pastarasis ant leidimo uždėtų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vežėjo spaudo atspaudą, o nenustatytam asmeniui atspaudą uždėjus, G. B. ir K. B., perdavė šį leidimą nenustatytam asmeniui, kuriam nurodė į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie balninį vilkiką „Volvo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nors G. B. ir K. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jiems, bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, nenustatytas asmuo laikotarpyje nuo 2010 m. birželio 11 d. iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei, panaudodamas suklastotą dokumentą – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), - išvarė balninį vilkiką VOLVO, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, asmuo grąžino vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir K. B., o pastarieji leidimą grąžino M. K..

G. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad organizavo tikro dokumento suklastojimą bei šio žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, tai yra, M. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, G. B. prašymu, 2010 m. birželio 16 d. iš K. P., nežinojusio apie jo ir K. B. rengiamą nusikalstamą veiką, gavus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamente, Aerouosto g. 9, Šiauliai UAB „F.“ išduotą vienkartinį leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2010 m. birželio 16 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, savo gyvenamosiose patalpose, esančiose Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis priemonėmis panaikinus UAB „F.“ spaudo atspaudą, po ko 2010 m. birželio 16 d. apie 17 val. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), už 200 Lt atlygį jį neteisėtai, pažeidžiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005-08-25 įsakymu Nr. 2B-250 patvirtintų Vienkartinių leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių 22, 24, 25 punktų reikalavimus, perdavus jam, jis šiame leidime neteisėtai, uždėjęs žinomai suklastoto UAB „J. P. T.“ spaudo atspaudą, šį dokumentą per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis perdavė R. M., nežinojusiam apie G. B. rengiamą nusikalstamą veiką, nurodydamas R. M. į perduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašyti duomenis apie balninį vilkiką „Man“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nors G. B. žinojo, kad vilkikas priklauso ne vežėjui, kurio atspaudas nurodytas leidime, o jam ir K. B., bei nurodė, panaudojant šį leidimą, išvaryti nurodytą vilkiką į Rusijos Federaciją, po ko, R. M., vykdydamas jo nurodymus, nežinodamas apie į leidimą įrašomus neteisingus duomenis, 2010 m. birželio 7 d. įrašė vilkiko duomenis į leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šio suklastoto tikro dokumento nepanaudojo, nes 2010 m. birželio 16 d. apie 21.00 val. Kaune, Islandijos plente, apie 25 metrus iki sankryžos su Jotvingių gatve, jį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės pareigūnai bei rado ir paėmė minėtą dokumentą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalį dėl K. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalį ir 300 straispnio 1 dalį (25 veikos), taip pat, dėl G. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (26 veikos), ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:

K. B. pripažinti kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) klastojimas) ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2 metų laisvės atėmimo bausme, skirta už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, ir skirti galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausme ir nustatyti subendrintą 11 metų laisvės atėmimo bausmę.

Šalies argumentai

Be to, skundu prokuroras prašo baudžiamąją bylą G. B. atžvilgiu pagal:

Kitą nuosprendžio dalį prokuroras prašo palikti nepakeistą.

Skunde prokuroras teigia, kad 2016 m. vasario 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl K. B. išteisinimo naikintina, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir įvertino surinktus, ištirtus įrodymus.

Skunde pažymima, kad 2010 m. kovo 28 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(8808)-ISl-1781 konstatuota, jog Baltarusijos Respublikos tarptautinio krovimų pervežimo automobiliais leidimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Rusijos Federacijos tarptautinio krovinių pervežimo automobiliais leidimuose Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo metu nustatyti pirminio turinio rekvizitų pakeitimai (panaikintų spaudų atspaudų, pakeistų įrašų ir pan.). Be to, 2011 m. sausio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 11-6 konstatuota, kad Baltarusijos Respublikos tarptautinio krovinių pervežimo automobiliais leidimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Rusijos Federacijos tarptautinio krovinių pervežimo automobiliais leidimuose Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo metu nustatyti pirminio turinio rekvizitų pakeitimai (panaikintų spaudų atspaudų, pakeistų įrašų ir pan.).

Atkreipiamas dėmesys, kad pats teismas nuosprendžio dalyje dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, jog vilkikai „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Volvo“", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo išvaryti į Rusijos Federaciją tai organizuojant G. B. ir K. B. ir kad nustatyta, jog šie vilkikai buvo išvaryti panaudojant tarptautinio tranzito leidimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Akcentuojama, kad liudytoju apklaustas R. M. nurodė, jog vilkikus su jų dokumentais gaudavo iš G. B. ir K. B., kad visi išvaromi vilkikai galėjo būti išvaryti tik su tarptautinio tranzito leidimais, kuriuos visada gaudavo iš B., leidimuose visus ranka rašomus duomenis apie transporto priemonę įrašydavo pats, po to šiuos dokumentus kartu su išvaryto vilkiko registracijos liudijimu perduodavo B. ir kt., kas rodo, jog K. B. ir G. B. perduodavo R. M. reikalingus išvaryti vilkikus bei jų dokumentus, ir žinodami, kad vilkikui išvaryti reikalingas tarptautinis tranzito leidimas, perduodavo R. M. tarptautinio tranzito leidimus su įmonių (kurių akcininkais ir (ar) darbuotojais jie nebuvo) antspaudais, nurodydami į leidimus įrašyti perduodamų vilkikų duomenis ir kartu patvirtina, kad G. B. ir K. B., siekdami, kad jų įgyti ir trečiųjų asmenų vardu registruoti vilkikai būtų išvaryti į Rusijos Federaciją pardavimui, organizavo tarptautinio tranzito leidimų suklastojimą bei jų panaudojimą.

Skunde prokuroras pažymi, kad tam, kad vilkikas galėtų išvykti į Rusijos Federaciją ir už jį nereikėtų mokėti muito mokesčių, reikalingas tarptautinio tranzito leidimas, kuris išduodamas bendrovėms, užsiimančioms tarptautinių pervežimų verslu ir jų pagrindu konstatuojama, kad vilkikas į Rusijos Federaciją išvyksta tik lakinai. Pasak prokuroro, K. B. ir G. B. nebuvo įmonių, užsiimančių tarptautinio pervežimo verslu dalyviais (savininkais ar akcininkais), nebuvo ir tokių įmonių darbuotojais, todėl teisėtai negalėjo disponuoti tarptautinio tranzito leidimais, vadinasi, G. B. ir K. B., siekdami išvaryti vilkikus iš Lietuvos Respublikos, turėjo įgyti tokius tarptautinio tranzito leidimus, organizuoti, kad ant jų būtų uždėti tarptautinių pervežimų verslu užsiimančių įmonių antspaudai, ką pastarieji ir darė – perduodavo R. M. leidimus su įvairių įmonių antspaudais.

Taip pat skunde pažymima, kad tarptautinio tranzito leidimų blankai buvo rasti ir G. B. ir K. B. namuose kratų metu ir jie apklausti teisme pripažino žinoję, kam yra reikalingi tarptautinio tranzito leidimai, todėl daroma išvada, kad G. B. ir K. B., perduodami tarptautinio tranzito leidimus R. M. norėjo ir siekė, kad į juos būtų įrašomi jų faktiškai įgytų ir trečiųjų fizinių asmenų vardu įregistruotų vilkikų duomenys, organizavo tokių įrašų padarymą, norėjo ir siekė, kad į leidimus R. M., nežinojęs apie vilkikų priklausomybę ir sąsają su įmonėmis, įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenis, taip neteisingai patvirtinant, kad varomi vilkikai priklauso šioms įmonėms arba yra šių įmonių naudojami, bei tai, kad vilkikai į Rusijos Federaciją išvyksta tik laikinai, o ne jų realizavimui.

Be to, skunde teigiama, kad R. M. duomenų iš tarptautinio tranzito leidimų niekada netrindavo, o užpildytus leidimus grąžindavo K. B. ir G. B.. Pažymima, kad R. M. parodymai ir duomenys apie sienų kirtimus patvirtina, jog G. B. ir K. B. patys vykdavo į Rusijos Federaciją parvežti R. M., kur iš jo atsiimdavo užpildytus leidimus, todėl pateikiama išvada, kad G. B. ir K. B., perėmę užpildytus leidimus, matė leidimuose įrašytus neteisingus duomenis ir tai suvokė.

Apibendrindamas prokuroras šioje skundo dalyje tvirtina, kad visa tai rodo, jog K. B. įgijo tarptautinio tranzito leidimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), organizavo, kad ant jų būtų uždėti įmonių, kurių dalyviu (savininku, akcininku) ar darbuotoju jis nebuvo, antspaudai, po ko, žinodamas, kad juos panaudojant bus išvaromi jo ir G. B. faktiškai įgyti ir toms įmonėms nepriklausantys vilkikai, perdavė šiuos leidimus R. M., siekdamas ir norėdamas, kad pastarasis į šiuos leidimus įrašytų šių vilkikų duomenis ir panaudojant šiuos dokumentus išvarytų vilkikus į Rusijos Federaciją.

Dėl tarptautinio tranzito leidimų Nr. (duomenys neskelbtini) prokuroro skunde pažymima, kad teismas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nuosprendyje konstatavo, kad vilkikai „VOLVO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo išvaryti Į Rusijos Federaciją organizuojant G. B. ir K. B., kad vilkimų išvarymui buvo panaudoti tarptautinio tranzito leidimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kad G. B. ir K. B. išvarė didelį kiekį kitų vilkikų ir, nors nebuvo nustatyta, kokiems vilkikams išvaryti buvo panaudoti tarptautinio tranzito leidimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nustatyta, jog jie buvo perimti iš M. K. ir panaudoti vilkikų išvarymui, o iš specialisto išvadų matyti, kad juose buvo įrašyti duomenys, kurie vėliau buvo ištrinti.

Prokuroras skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino M. K. parodymus, jog jis pats ištrindavo G. B. ir K. B. jam grąžintuose leidimuose buvusius duomenis, kaip G. B. ir K. B. dalyvavimą organizuojant nurodytų dokumentų klastojimą paneigiančią aplinkybę, nes G. B. ir K. B. nebuvo kaltinami patys klastoję dokumentus, o tik organizavę dokumentų klastojimą ir jų panaudojimą.

Skunde prokuroras tvirtina, kad tarptautinio tranzito leidimus G. B. ir K. B. perėmė iš M. K. tikslu leidimus panaudoti išvarant jiems faktiškai priklausančius ir trečiųjų asmenų vardu registruotus vilkikus į Rusijos Federaciją ir, nors tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokie asmenys vairavo vilkikus, nurodytus tarptautinio tranzito leidimuose Nr. (duomenys neskelbtini) visgi, R. M., V. T., E. B., A. D. parodymai ir kita bylos medžiaga patvirtina vilkikų išvarymo į Rusijos Federaciją schemą, t. y., kad tranzito leidimai buvo perduodami vairuotojams, kur pastarieji turėdavo įrašyti vilkikų duomenis, juos panaudoti vilkikus išvarant į Rusijos Federaciją, po ko grąžinti K. B. ir G. B..

Apibendrindamas prokuroras šioje skundo dalyje tvirtina, kad G. B. ir K. B. perėmė iš M. K. tarptautinio tranzito leidimus tikslu juos panaudoti, po ko, su ten uždėtų įvairių įmonių antspaudais organizuodavo jų užpildymą ir panaudojimą, t. y. perdavė juos tyrimo metu nenustatytiems vairuotojams, kad pastarieji įrašytų vilkikų duomenis bei leidimus panaudotų išvarant vilkikus: leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas vilkiko „VOLVO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaudotas vilkiko „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiko „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiko „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvarymui, leidimai (duomenys neskelbtini) panaudoti nenustatytų vilkikų išvarymui, o aplinkybė, kad užpildytus leidimus jie susigrąžindavo iš vairuotojų rodo, jog jie aiškiai suprato, jog jų suplanuoti veiksmai buvo įvykdyti.

Dėl tarptautinio tranzito leidimų Nr. (duomenys neskelbtini) prokuroras skunde atkreipia dėmesį, kad teismas nuosprendžio dalyje dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, jog vilkikai „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Renault“, (duomenys neskelbtini) „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Volvo", (duomenys neskelbtini) buvo išvaryti į Rusijos Federaciją organizuojant G. B. ir K. B., kad vilkikai nebūtų galėję išvykti be tarptautinių tranzito leidimų, todėl akivaizdu, kad vilkikams išvaryti buvo panaudoti leidimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, skunde pažymima, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog vilkikus faktiškai įgijo G. B. ir K. B., todėl deklaruojama išvada, kad tik šie asmenys galėjo turėti tikslą vilkikų išvarymui gauti tarptautinio tranzito leidimus bei organizuoti jų panaudojimą, o vien tai, kad nebuvo nustatyti asmenys, iš kurių perimti leidimai, ir kam jie buvo perduoti juos išvarant, nepaneigia G. B. ir K. B. dalyvavimo organizuojant tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą į leidimus ir leidimų panaudojimą.

Apibendrindamas tai, kas paminėta, prokuroras skunde teigia, kad visos aplinkybės patvirtina, jog K. B. organizavo dokumentų - tarptautinio tranzito leidimų Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimą bei šių suklastotų dokumentų panaudojimą, t. y. padarė 25 nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, todėl jo atžvilgiu turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Skiriant K. B. bausmes, prokuroras skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis nusikalto būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, turėdamas neišnykusį teistumą, todėl BK 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu, kad yra baustas administracine tvarka, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, šiuo metu atlieka Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirtą 9 metų laisvės atėmimo bausmę už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta ir skirti K. B. laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

Šalies argumentai

Taip pat skunde prokuroras nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį G. B. atžvilgiu, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes nustatęs esant baudžiamosios atsakomybės senaties terminą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (26 veikos), privalėjo baudžiamąją bylą G. B. atžvilgiu nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, o ne priimti išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį, kadangi paskutinė iš nurodytų veikų galimai buvo padaryta laikotarpyje nuo 2010 m. birželio 8 d. iki 2010 m. birželio 22 d., kitos jam inkriminuotos veikos galimai buvo padarytos anksčiau, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2010 m. birželio 29 d.) reglamentuotas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 1 p. „b“ pp. (redakcija galiojusi iki 2010 m. birželio 29 d.) numatė, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas.

Dėl to, prokuroras teigia, kad šioje dalyje turi būti priimtas naujas nuosprendis ir G. B. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniais skundais nuteistieji K. B. ir G. B. prašo panaikinti 2016 m. vasario 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo juos išteisinti.

Skunduose apeliantai teigia, kad pirmos instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso reikalavimus ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį bausmės skyrimą, įrodymus vertino atskirai, o ne jų visumą, dalies įrodymų, galėjusių iš esmės paveikti teismo išvadas, iš viso nevertino, ko pasėkoje teismas skyrė per griežtą bausmę.

Nuteistieji savo skunduose pažymi, kad šioje byloje BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurią padarę jie buvo kaltinami, objektyvieji požymiai pasireiškė neteisėtu vertimusi ūkine komercine veikla, o neteisėtumas apibūdintas tuo, kad kaltininkai versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine-komercine veikla – vykdė prekybą naudotomis transporto priemonėmis (balniniais vilkikais) įstatymų nustatyta tvarka neužregistravę individualios veiklos, pasinaudodami asmenimis, nežinojusiais apie jų daromą nusikalstamą veiką, organizavo balninių vilkikų išvarymą į Rusijos Federaciją bei ten juos parduodami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Taip pat skunduose teigiama, kad G. ir K. B. buvo kaltinami tuo, jog vykdydami šią veiklą jie gavo 800296,45 Lt (mokesčių bazės nustatymui pajamoms prilyginta įsigijimo kaina).

Šalies argumentai

Apeliantai skunduose nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, jog G. B., veikdamas vienas, bei nuo 2006 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. birželio 16 d. veikdamas kartu su K. B., įstatymų nustatyta tvarka neįregistravę individualios veiklos, neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla – transporto priemonių (balninių vilkikų) pirkimo – pardavimo veikla. Pasak apeliantų, byloje nėra tokių faktų ir duomenų, patvirtinančių kad G. B. ir/ar K. B. būtų pirkę (išskyrus savo ir artimųjų vardu) ir perdavę balninius vilkikus tiesiogiai ar netiesiogiai pirkėjui ir už juos būtų gavę atitinkamą pinigų sumą, t. y. vykdę pirkimo-pardavimo veiklą. Apeliantų nuomone, nesant nustatytų pirkėjų ir užfiksuotų prekių perdavimo faktų, nesant nustatytų piniginių sumų ir jų perdavimo-priėmimo (atsiskaitymo) faktų, nenustačius kitų pirkimo-pardavimo sandoriui būtinų sąlygų (derybos dėl pirkimo-pardavimo, sutartys, pasiūlymai, pasiūlymų priėmimas ar nepriėmimas ir t. t.), teismo išvada, jog G. ir K. B. neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla – balninių vilkikų pirkimu-pardavimu, yra nepagrįsta ir neteisėta.

Be to, skunduose atkreipiamas dėmesys, kad G. ir K. B. pajamos, gautos už neva parduotus vilkikus, taip pat nustatytos nepagrįstai ir neteisėtai. Pažymima, kad teisme apklausta specialistė nurodė, jog nėra mokestinės teisinės bazės, kurios pagrindu būtų galima nustatyti pardavimo kainas, todėl, pasak apeliantų, nepagrįstai vilkikų įsigijimo pajamos buvo prilyginamos pardavimo pajamoms, tuo labiau, kad apie pardavimus specialistė išvadą teikė vadovaudamasi tik tyrėjos užduotyje nurodytu teiginiu, jog vilkikai buvo parduoti. Be kita ko atkreipiamas dėmesys, kad specialisto išvada yra sąlyginė, kas reiškia, jog nėra pakankamai pagrįstų duomenų, leidžiančių pateikti neginčijamas išvadas.

Apibendrinant skunduose teigiama, kad byloje nėra surinkta įrodymų apie tai, kiek kaltinamieji gavo pajamų atlikdami jiems inkriminuotus veiksmus, taip pat nėra nustatyta, jog G. ir K. B. būtų mokėję savo lėšomis už kaltinime nurodytų automobilių įsigijimą, disponavę minėtais automobiliais kaip savo turtu.

Nuteistasis G. B. be kita ko skunde atkreipia dėmesį, kad teismas priimtu nuosprendžiu konfiskavo pinigines lėšas – 1220 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, tačiau nenurodė jokių tokią išvadą pagrindžiančių įrodymų. Apeliantas pažymi, kad tiek jis, tiek R. M. nurodė, jog išimti pinigai buvo duoti R. M. kelionei ir tai nebuvo pinigai gauti už neteisėtą automobilių pardavimą. Pasak G. B., automobilis ,,MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vyko R. M., buvo gražintas savininkui, kuris automobilį pardavė, todėl nebuvo galima priimti sprendimo dėl pinigų konfiskavimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji K. B. ir G. B., ir pastarųjų gynėjas prašė ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti, o Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, G. B. ir K. B. pripažino kaltais pagal BK 202 str. 1 d. dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla, versliškai nuo 2005 metų iki 2010 metų vykdžius balninių vilkimų pirkimo-pardavimo veiklą, atitinkančią Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 straipsnio „Pagrindinės Įstatymo sąvokos“ 7 d. nuostatas „Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį“. Tuo pačiu nuosprendžiu apylinkės teismas išteisino G. B. dėl tikro dokumento klastojimo ir panaudojimo organizavimo pagal BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. (viso 26 veikos), o K. B. išteisino dėl to paties pagal BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. (viso 25 veikos), nes nenustatė, kad pastarieji būtų padarę tas nusikalstamas veikas. Iš apeliacinių skundų matyti, kad nuteistieji G. B. ir K. B. išvis neigia įvykdę nusikaltimą, numatytą BK 202 str. 1 d., dėl kurio pripažinti kaltais, o prokuroras nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria G. B. ir K. B. buvo išteisinti atitinkamai pagal BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 str. 3 d.), pasisakydamas apie kiekvieno apeliacinio skundo argumentus.

Dėl G. B. ir K. B. pripažinimo kaltais pagal BK 202 str. 1 d.

Nuteistieji G. B. ir K. B. savo skunduose reiškia kritiką dėl skundžiamo nuosprendžio tuo aspektu, kad pirmos instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso reikalavimus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį bausmės skyrimą, nevertino įrodymų visumos, skyrė per griežtas bausmes.

Nesutikdama su tokiais apeliantų argumentais, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus dėl G. B. ir K. B. padaryto nusikaltimo įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų ir abejonės dėl įrodymų pakankamumo, liečiamumo šioje byloje nekyla. BPK 301 str. 1 d. norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios normos esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p., 4 d.), ištirti rašytinius įrodymus. Taigi, pirmosios instancijos teismas nuosekliai aiškinosi įvykių aplinkybes, šalindamas prieštaravimus, ištyrė visus nuteistųjų teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminėje tyrimo stadijoje duotus parodymus, taip pat, nuosekliai tyrė liudytojų A. D., G. P., R. M., A. T., M. K., J. K., V. T., A. B., A. C., G. G., L. B., P. S., E. Z., A. M., P. G. duotus parodymus ir teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, įvertino ir paneigė nuteistųjų keltas versijas tiek dėl jų neva Rusijos Federacijoje ir (ar) Baltarusijoje įkurtų įmonių ir vykdytos veiklos, tiek dėl UAB ,,J. P. T.“ ir jos tariamo atstovo – J. P., egzistavimo, bendravimo, ištyrė kitus surinktus rašytinius įrodymus, tarp jų specialistų išvadas, G. B. ir K. B. elektroninių ryšių tinklais perduotą informaciją ir kt. įrodymus, kurie, priešingai nei skunduose teigia apeliantai, sudaro vieningą K. B. ir G. B. kaltę įrodančią medžiagą. Taigi, apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gautais duomenimis, t. y. įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (BPK 20 str. 2 d., 3 d.). Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį pagal nuteistųjų skundus, jo pagrįstumo ir teisėtumo aspektus, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir pažymi, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir tinkamai įvertintų įrodymų visetu, o ne atskirais įrodymais. Būtent įrodymų viseto pagrindu apylinkės teismas nustatė teisiškai veikos įvertinimui ir atitinkamai K. B. ir G. B. kaltei reikšmingas aplinkybes, pagal byloje surinktus įrodymus nustatė neteisėtos apeliantų ūkinės, komercinės veiklos pobūdį, įvykių seką ir atskleidė subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius apeliantų veikoje. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas BPK 305 str. nuostatų nepažeidė, išvada, kad K. B. ir G. B. yra kalti padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, apkaltinamajame nuosprendyje yra motyvuota, padaryta analizuojant įrodymus, aptariant ir atskleidžiant jų turinį. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad apylinkės teismas, ištyręs byloje surinktus įrdodymus, patikslino K. B. ir G. B. suformuluotame kaltinime kai kurias ne esmines aplinkybes – nustatė, jog iš viso buvo išvaryti 108 vilkikai, o ne 126, ir kad G. B. kartu su K. B. veiką tęsė nuo 2006 m. balandžio 7 d., o ne nuo 2006 m. balandžio 6 d., pagal objektyvios kilmės įrodymus patikslino kaltinime vilkikų įsigijimo datas ir juridinius asmenis iš kurių įgyti vilkikai, pašalino iš kaltinimo nurodytus asmenis – Z. A., A. B., A. D., A. M., M. M., R. M., kurių pagalba galimai buvo išvaromi vilkikai, kadangi šios aplinkybės neįrodytos. Be to, apylinkės teismas iš K. B. ir G. B. kaltinimų pagal BK 202 str. 1 d pašalino aplinkybes, susijusias su dokumentų klastojimo organizavimo, nes nenustatė, kad tokią veiką nuteistieji būtų padarę. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji nenurodė, kokie konkrečiai įrodymai nebuvo ištirti ir (ar) nepaminėti skundžiamame nuosprendyje, apeliacinės instancijos teisme kažką papildomai tirti neprašė nei nuteistieji ir jų gynėjas, nei prokuroras.

Atsakant į kitus apeliantų argumentus, pažymėtina tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų apeliantai, bet tai nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, kad apeliaciniuose skunduose nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą apkaltinamąjį nuosprendį, bei vertindamas tai, kad K. B. ir G. B. apeliaciniuose skunduose pateikti iš esmės tapatūs argumentai, kokius jie deklaravo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į kuriuos, be kita ko, išsamiai ir argumentuotai atsakyta skundžiamame nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, ir pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Kadangi skundžiamo nuosprendžio turinys apeliantams žinomas, kolegija dar sykį tų pačių įrodymų šioje nutartyje detaliai neaptarinės.

Apeliaciniuose skunduose, be kita ko, teigiama, kad byloje nėra tokių faktų ir duomenų, patvirtinančių kad G. B. ir/ar K. B. būtų pirkę (išskyrus savo ir artimųjų vardu) ir (ar) perdavę balninius vilkikus tiesiogiai ar netiesiogiai pirkėjui ir už juos būtų gavę atitinkamą pinigų sumą, t. y. vykdę pirkimo-pardavimo veiklą. Apeliantų nuomone, nesant nustatytų pirkėjų ir užfiksuotų prekių perdavimo faktų, nesant nustatytų piniginių sumų ir jų perdavimo-priėmimo (atsiskaitymo) faktų, nenustačius kitų pirkimo-pardavimo sandoriui būtinų sąlygų (derybos dėl pirkimo-pardavimo, sutartys, pasiūlymai, pasiūlymų priėmimas ar nepriėmimas ir t. t.), teismo išvada, jog jie (G. ir K. B.) neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla – balninių vilkikų pirkimu-pardavimu, yra nepagrįsta ir neteisėta.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. B. ir G. B. nuteisti pagal BK 202 str. 1 d. už tai, kad G. B. ir K. B. nuteisti už tai, kad nuo 2005 metų iki 2010 metų, iš pradžių vienas G. B., o po to drauge su K. B., įstatymo nustatyta tvarka neįregistravę individualios veiklos ir neinformavę centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, neteisėtai vertėsi balninių vilkikų pirkimo-pardavimo veikla, o būtent savo ir kitų asmenų vardu iš kitų fizinių ir juridinių asmenų įgijo viso 108 balninius vilkikus, kuriuos vėliau, su kitų asmenų, nežinojusius apie jų daromą nusikalstamą veiką, pagalba išvarė į Rusijos Federaciją (Sankt Peterburgą) bei ten juos nuo 2005 m. rugsėjo mėn. 1 d. iki 2010 birželio mėn. 16 d. perpardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad tokia veikla, kuri inkriminuota K. B. ir G. B. (toliau – ir B.) atitinka Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 straipsnio „Pagrindinės Įstatymo sąvokos“ 7 d. nuostatas „Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį“, kad ją gali vykdyti gyventojas ir individualiai, ir įsteigęs įmonę, kad asmuo, pradėjęs vykdyti tokios rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių, tačiau apie tokios veiklos vykdymą B. mokesčių administratoriaus neinformavo ir mokesčio administratorius B. neišdavė pažymos apie nuolatinio Lietuvos gyventojo vykdomą individualią veiklą – todėl plačiau pasisakyti šiuo klausimu nėra būtinybės.

Iš apeliacinių skundų akivaizdu, kad B. ginčija savo kaltę nusikaltimo padaryme, teigdami, kad jie jokios ūkinės ar kitokios veiklos versliškai nevykdė, pelno negavo, o tik savo ir savo artimųjų (sutuoktinių) vardu buvo įgiję keletą balninių vilkikų, ketino vykdyti krovinių pervežino veiklą ir (arba) pelningai perparduoti tuos vilkikus Lietuvoje, jokių pirkimo-pardavimo sandorių kitų asmenų, kurie nurodyti kaltinimuose, vardu nevykdė, savo interesais vilkikų į Rusijos Federacija neteisėtai negabeno ir ten jų nepardavinėjo. Tačiau tokios versijos B. nesilaikė viso baudžiamojo proceso metu. Antai ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. B. teigė, kad jie su broliu K. B. Lietuvoje arba Latvijoje įsigyja pardavimui vilkikus, kuriuos Lietuvoje įregistruoja ne savo, o kitų asmenų vardais, tų asmenų vardais šiuos vilkikus apdraudžia privalomuoju draudimu, jei reikia, atlieka šių automobilių remontą, o po to, minėtus automobilius parduoda Rusijoje. Minėjo, kad į Rusiją automobilius varo ne patys, o tam tikslui samdo R. M., kuris anksčiau yra oficialiai dirbęs vežimo firmose, kad jam (R. M.) už paslaugą sumoka atitinkamą pinigų sumą (1200 Eur, kitą sykį daugiau arba mažiau), kuriuos jis turi panaudoti kuro pirkimui, baudoms ir panašiems dalykams, o likę pinigai lieka jam kaip atlygis už paslaugą. Taip pat G. B. nurodė, kad vilkiko išvarymui į Rusiją, iš asmenų, tarp jų ir iš M. K., turinčių krovinių gabenimo firmas ir gaunančių leidimus vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais, pirkdavo tranzito leidimų blankus, kuriuose R. M. ranka įrašydavo automobilio ir kitus duomenis. Teigė, kad būdavo atvejų, kai krovinių vežimo firmų savininkai ar atstovai patys susisiekdavo su juo ir siūlydavo tuos tranzito leidimus įsigyti, kartais tų firmų atstovai ar savininkai leisdavo pasinaudoti jų firmos vardu, t. y. ant reikalingų dokumentų leisdavo nurodyti ne tik firmos pavadinimą, bet ir dėdavo firmos antspaudą. Minėjo, kad Rusijoje automobiliai visada varomi į Sankt Peterburgo apylinkėse esančius „laužynus“, kur tų „laužynų“ atstovai suformina dokumentus, kad jų atvarytas vilkikas patyrė avariją ar yra kaip nors kitaip defektuotas, kad būtų lengviau išmuitinti bei reikėtų mažiau mokėti mokesčių bei minėtus automobilius parduoda detalėmis (19 t., 157–158 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisingais laikė būtent aptartus G. B. parodymus, nes jie kartu su liudytojų parodymais, kurie neprieštarauja byloje objektyviai nustatytoms aplinkybėms, atspindi vieningą logiškai motyvuotą aplinkybių visumą, atskleidžiančią B. vykdytos veiklos versliškumą ir ūkinį, komercinį pobūdį.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad inkriminuotu laikotarpiu G. B., jo sutuoktinės N. B., K. B., jo sutuoktinės A. B., N. B. pusseserės A. C., N. B. buvusios klasiokės L. B., N. B. motinos sugyventinio A. T. vardu, kitų asmenų – A. D., G. P., G. G., V. T., R. M. P. S., R. M., J. K. P. G., A. D. ir kt. vardu, juridinių asmenų UAB ,,A.“, UAB ,,Er.“, UAB ,,Eu.“ vardu B. iniciatyva buvo įregistruotos viso 108 transporto priemonės – įvairių markių naudoti balniniai vilkikai, kurie praėjus trumpam laikui po jų įregistravimo VĮ Regitra (pvz. vilkikas įgyjamas 2010-04-09, priregistruojamas atitinkamo subjekto vardu, išimami valstybiniai numeriai, o 2010-04-27 kreipiamasi su prašymu jį išregistruoti, teigiant, kad baigiama vilkiko eksploatacija ir kad vilkikas priduotas į autonmobilių likvidavimo įmonę kartu su valstybiniais numeriais ir registracijos liudijimu) vėl išregistruojami. Liudytojais apklausti A. T., L. B., P. S., E. B., A. D., V. T., A. D., G. G., R. M., G. P., P. G. ir kt. neneigė, kad jų vardu buvo įregistruoti vilkikai, tačiau tvirtino, kad realiai tie vilkikai jiems nepriklausė, pastarųjų jie nematė, koks jų likimas nežino, kad B. prašymu, dalyvaujant K. B. ir (ar) G. B., pastarųjų prašymu už atlygį arba, tiesiog paprašyti (L. B. atveju), pasirašydavo atitinkamuose dokumentuose, tapdavo tų vilkikų tariamais savininkais arba bendrasavininkais. Pasak liudytojų A. D., V. T., A. D., G. G., R. M., G. P., P. G., E. B., tuos vilkikus, kuriuos B. prašymu buvo priregistravę savo vardu arba buvo tų vilkikų tariami bendrasavininkiai, jie B. prašymu už atlygį išvarydavo į Sant Peterburgą ir ten palikdavo. Pasak R. M., tokią veiklą pagal B. nurodymus jis vykdė nuolat gan ilgą laiką (2 –3 metus), buvo patenkintas uždirbamais pinigais, kuriuos mokėdavo B. (pvz. po 500 Lt už vieną reisą), V. T. ir R. M. teigimu, iš Rusijos juos parsiveždavo tie asmenys, kurie mokėdavo pinigus už reisą, taip pat iš Rusijos grįždavo ir A. D.. Liudytoju apklaustas UAB ,,A.“ vadybininkas E. Z. kategoriškai tvirtin, kad UAB ,,A.“ kartu su kitais asmenimis kaip bendrasavininkiai niekada nėra įgiję jokių vilkikų, tačiau, kaip nustatyta realiai B. priklausantys vilkikai buvo registruojami ir UAB ,,A.“ bei kitų bendrovių (UAB ,,Er.“, UAB ,,Eu.“) vardu. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad kratos metu pas G. B. namuose buvo rastas UAB ,,A.“ spaudas, kuris UAB ,,A.“ vadybininko E. Z. vertinimu skiriasi nuo originalo, kuriuo pagal įgaliojimą disponuoja jis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kratos metu pas K. B. namuose, buvo išimtas spausdintuvas ,,MP210“ bei įvairių bendrovių panaudos sutartys, įgaliojimai, tušti blankai, iš kurių UAB ,,A.“ panaudos sutartis, UAB ,,Er.“ įgaliojimas, UAB ,,Eu.“ trys tušti blankai, įgaliojimas ir panaudos sutartis galimai buvo atspausdinti pas K. B. namuose rastu spausdintuvu, nes jame esanti dažančioji medžiaga yra bendros grupinės priklausomybės su dažančia medžiaga, kuria atspausdinti minėti dokumentai (16 t., 181–183 b. l.). Kolegijos nuomone, šie paminėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai paaiškina, kokiu būdu UAB ,,A.“ ir kitos bendrovės tapo vilkikų tariamomis bendrasavininkėmis su liudytojais A. T., A. B., P. S., A. D., R. M., E. B. ir net su nuteistaisiais G. B. ir K. B., kurie minėtuose bendrovėse niekada nėra dirbę.

Įvertinus aptartus ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus įrodymus, kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad G. B. ir K. B. kaltinime nurodytais laikotarpiais ir aplinkybėmis realiai sau įgijo balninius vilkikus, dalį jų registravo savo bei savo sutuoktinių vardu, dalį vilkikų registravo jų pačių surastų asmenų vardu ir net juridinių asmenų vardu, po to organizavo vilkikų išvarymą į Rusijos Federaciją, kur juos B. nurodymu nuvarę asmenys palikdavo su registracijos liudijimais ir valstybiniais numeriais, už vilkikų išvarymą B. mokėjo paslaugą įvykdžiusiems asmenims sutarto dydžio atlygį, parsiveždavo juos iš Rusijos Federacijos ir neabejotinai patys iš to turėjo naudos – gaudavo nenustatyto dydžio pajamas už vilkikų realizavimą Rusijos Federacijoje. Savo skunduose B. kelia vilkikų pirkimo-pardavimo įrodytumo klausimą, teikdami, kad byloje nėra jokių duomenų apie jų vykdytus vilkikų pirkimo-pardavimo sandorius, vykusias derybas su pirkėjais ir (ar) pardavėjais, kaip buvo realizuoti vilkikai Rusijoje nenustatyta, kokios buvo gautos pinigų sumos už jų perleidimą taip pat nenustatyta. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokia argumentacija ir pažymi, kad vilkikų pirkimo-pardavimo sandorių vykdymo sistema, B. juos įgyjant iš Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje registruotų subjektų, įgytų vilkikų įregistravimas Lietuvoje kitų asmenų vardu, tų vilkikų išvarymo į Rusijos Federaciją aplinkybės šioje byloje yra nustatytos, jos aptartos skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje. Tačiau byloje iš tikrųjų nėra nustatyta, kaip, kam ir už kokias sumas vilkikai buvo realizuojami Rusijoje – Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijos pagal teisinės pagalbos prašymą informavo, jog integruotose duomenų bazėse jie neturi informacijos apie šiai bylai aktualius balninius vilkikus (18 t., 104– 200 b. l.; 19 t., 1–34 b. l.). Tačiau ne sandorių tikrumas, teisėtumas, komercinis ir loginis pagrįstumas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje nustatyta, kad B. neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla, šios savo veiklos jokiais apskaitos dokumentais nefiksavo. Be abejonės, apeliantai stengėsi būti neišaiškinti ir nuslėpti savo vykdomą nusikalstamą veiką, B. savo kaltės nepripažino, teisindamiesi kėlė įvairias versijas, todėl pripažįstama, kad K. B. ir G. B. vykdytos nusikalstamos veikos visų detalių atskleidimas, konkrečiu atveju, būtų sudėtingas, neekonomiškas, ilgai trunkantis, bet kartu ir nebūtinas.

Pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese negali būti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, jog naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-248/2014, 2K-344-788/2015). Baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, atliekami visi įmanomi Baudžiamojo proceso įstatyme numatyti procesiniai veiksmai ir kad to nepadarius pažeidžiamos įtariamojo, kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka. Už ikiteisminę tyrimo stadiją yra atsakingi ikiteisminio tyrimo subjektai ir todėl pastarieji sprendžia dėl atliktinų procesinių veiksmų būtinybės. Tiesa, bylą nagrinėjant teisme, atliktini procesiniai veiksmai priklauso nuo teismo įsitikinimo dėl jų atlikimo būtinumo. Kaip matyti iš apeliacinių skundų, B. kelia bendro pobūdžio klausimą dėl pirkimo-pardavimo sandorių tikrumo, dėl sandorių šalių tikrosios valios ir pan., tačiau, kaip minėta – tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisingumui jos įtakos neturi, tuo labiau, byloje nenustatytos tik balninių vilkikų realizavimo Rusijoje aplinkybės.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Juridinių asmenų registre K. B., G. B., A. B., N. B. nėra įregistravę individualių įmonių ar uždarųjų akcinių bendrovių (6 t., 68 b. l.), nei K. B., nei G. B. metinių pajamų mokesčio deklaracijų ir gyventojo (šeimos) turto deklaracijų už 2004-2009 metus nėra pateikę (6 t., 70-82 b. l.). Kaip minėta, apeliantai neigė vykdęs individualią veiklą ir paminėtų teisės aktais įtvirtintų pareigų neturėję, jokių pajamų negavę, vilkikų pirkimo-pardavimo sutarčių nesudarinėję, vilkikų išgabenimu ir realizavimu Rusijoje neužsiiminėję. Tačiau šioje byloje nustatyta priešingai.

BK 202 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Iš šios dispozicijos matyti, kad baudžiamoji atsakomybė siejama su dviem požymiais – veiklos versliškumu arba stambiu mastu. Šioje byloje B. inkriminuotas tik vienas iš alternatyvių požymių – versliškumas, todėl plačiau pasisakyti apie kitą požymį – stambų mastą, kaip ir apie apeliaciniuose skunduose akcentuojamą apeliantų iš neteisėtos veiklos gautų pajamų dydį (800296,45 Lt), nėra teisinio pagrindo, nes gautos atitinkamos pajamos ir (ar) nesumokėtų apskaičiuotų mokesčių dydis Biručiams neinkriminuotas.

Iš tikrųjų, byloje nenustatyta, kiek pajamų gavo apeliantai iš visos atitinkamais laikotarpiais savo vykdytos vilkikų pirkimo-pardavimo veiklos. Tai savo nuosprendyje pažymėjo ir apylinkės teismas, nurodydamas, kad bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo tiksliai nustatytas G. B. ir K. B. iš vykdomos veiklos gautų pajamų dydis. Kartu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė versliškumo požymį B. veikoje, kurį paprastai apsprendžia veiklos pastovumas, nuolatinis jos pobūdis. Pagal BK 202 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė už verslišką ėmimąsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtu būdu galima ir nesant stambaus masto požymio. Šioje byloje nustatyta, kad B. jau aptarta veikla vertėsi ilgą laiką (apie 5–4 metus), neabejotina kad iš šios veiklos gaudavo pajamų, nes kitaip tokia veikla neapsimokėtų (nustatyta, kad buvo mokama vairuotojams už vilkikų išgabenimą, už transporto priemonių registraciją, valstybinius numerius, kelionės išlaidos ir kt.), būtų iš esmės tik nuostolinga, prieštarautų elementariai logikai (pvz. sumokama atitinkama pinigų suma už naudotą vilkiką ir nepraėjus nei mėnesiui kreipiamasi į VĮ Regitrą, kad vilkiką išregistruoti, nes pastarojo eksploatacija neva baigta ir jis atiduotas į utilizavimui). Nustatyta, kad per 5–4 metus B. įgijo ir realizavo viso 108 transporto priemones, kad nuslėpti savo pajamas ir teisės aktams priešingą veiklą atlikdavo eilę parengiamųjų ir organizacinių darbų – surasdavo asmenis, kad už atlygį pastarieji įregistruotų balninius vilkikus savo vardu, kad išgabentų vilkikus į Rusiją, po to parsiveždavo tuos asmenis iš Rusijos, organizuodavo vilkikų išregistravimą ir pan., iš įvairių asmenų įgydavo vienkartinius leidimus vykdyti tarptautinius krovinių vežimus automobilių keliais ir kt. būtinus dokumentus (pvz. įgaliojimus, panaudos sutartis). Vien tai, kad B. savo veiklą vykdė tokį ilgą laiką, kad jų veiklą sudaro net 108 atskiri atvejai ir buvo įgyvendinami įtraukiant daugelį asmenų, kuriems, be kita ko, buvo mokamas atitinkamas atlygis už dalyvavimą, suteiktas paslaugas – rodo, kad jie visa tai darė ne dėl atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių (pvz. savo vardu už palankią kainą įsigyjant nenaują vilkiką po to parduodant jį detalėmis ar pan.; įgyjant vilkikus realiam krovinių gabenimui ir pan.), bet versliškai, atliekant sudėtingas ir atsakingas ūkines operacijas, kurios reikalavo laiko, atitinkamų pažinčių, organizacinių gebėjimų, logistikos patirties ir tam tikro profesionalumo. Taigi padarytų pažeidimų skaičius, nuolatinis ilgalaikis veikos pobūdis parodo versliškumo požymį, numatytą BK 202 str. 1 d.

Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad K. B. ir G. B. nusikalstami veiksmai, atsižvelgiant į didelę veiklos apimtį, tąsą, sistemiškumą, į tai, kad tokia veikla, neabejotinai susijusi su pajamų gavimu, nebuvo nustatyta tvarka įregistruota ir deklaruojama Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, buvo vykdoma neturint tam leidimo (verslo liudijimo), kai toks leidimas būtinas, laikytini neteisėtu vertimusi ūkine komercine (finansine) veikla versliškai, atitinka BK 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl naikinti nuosprendį, kaip savo skundais prašo nuteistieji, nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniais skundais, nenurodant konkrečių teisinių argumentų, keliamas ir K. B. bei G. B. paskirtų bausmių teisingumo klausimas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas atitinkamai K. B. ir G. B. bausmes už BK 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir nurodė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Teismas individualiai įvertino kiekvieno kaltinamojo asmenį apibūdinančius duomenis ir pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad K. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui (19 t., 88–91 b. l.), kad laikomas recidyvistu (BK 27 str.) todėl, kaip asmeniui, keliančiam didesnį pavojų visuomenei, kuris ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę paskirtą pagal BK 260 str. 2 d. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, K. B. pagrįstai paskyrė griežčiausią BK 202 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydį, nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nustatė mažesnę už vidurkį (vidurkis 2 metai 1 mėnuo 15 dienų). Kartu pažymėtina, kad G. B., kaip pirmą sykį teisiamam asmeniui už įvykdytą nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, apylinkės teismas, nesant jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, paskyrė ekonominio pobūdžio bausmę – mažesnę už vidurkį baudą, nustatytą BK 47 str. 3 d. 3 p. (įstatymo redakcija galiojusi iki 2011 balandžio 28 d.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo K. B. ir G. B. paskirtų bausmių teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad nuteistiesiems paskirtos bausmė nėra aiškiai per griežtos, tinkamai individualizuotos, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, todėl keisti nuosprendį ir šioje dalyje nėra pagrindo.

Savo skundu, be kita ko, G. B. atkreipė dėmesį, kad teismas priimtu nuosprendžiu konfiskavo pinigines lėšas – 1220 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, tačiau nenurodė jokių tokią išvadą pagrindžiančių įrodymų. Pasak G. B., iš R. M. išimti pinigai pastarajam buvo duoti kelionei ir tai nebuvo pinigai gauti už neteisėtą automobilių pardavimą.

Apylinkės teismas nuosprendžiu nustatė, kad vilkiko „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį R. M., vėlgi, G. B. nurodymu turėjo išvaryti į Rusijos Federaciją, sulaikymo ir apžiūros metu 2010-06-16, buvo rasti ir išimti 1220 Eur. Nustatyta, kad šie pinigai nepriklauso nei vilkiką vairavusiam R. M., nei liudytojai L. B., kurios vardu buvo registruotas minėtas vilkikas. Pats G. B. nurodė, kad minėti pinigai R. M. buvo duoti kelionei, vadinasi, tam, kad R. M., veikdamas pagal G. B. nurodymą, vėl išvarytų vilkiką į Rusiją ir ten paliktų, kitaip tariant, buvo siekiama pagal tą pačią schemą neteisėtai į Rusijos Federaciją įvežti dar vieną vilkiką ir ten jį palikti. Tačiau to padaryti nepavyko, nes 2010 m. birželio 16 d. apie 21.00 val. Kaune, Islandijos plente, apie 25 metrus iki sankryžos su Jotvingių gatve, R. M. vairuojamą vilkiką ,,MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės pareigūnai, kuriems sukėlė įtarimą vienkartinis leidimas vykdyti tarptautinius krovinių vežimus automobilių keliais Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas UAB ,,J. P. T.“ spaudo atspaudu.

Pagal BK 67 str. turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Pagal BK 72 str. 1 d. turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. BK 72 str. 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Minėtas imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pajamų iš nusikalstamos veikos gavimo fakto ir jo apimties įrodinėjimas yra vienas esminių momentų, dėl kurio kyla turto konfiskavimo mechanizmo efektyvumo problema. Pagal teismų praktiką pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo.

Svarbiausias turto nusikalstamos kilmės aspektas – nusikalstamos veikos, iš kurios toks turtas gaunamas, padarymas. Šioje byloje G. B. pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla, į kurią buvo įtraukęs ir kitus asmenis, tarp jų R. M., pastarajam to nežinant. Nuteistasis G. B. iš esmės pripažino, kad R. M. buvo duoti pinigai kelionei, t. y. G. B. vykdytos neteisėtos veikos, dėl kurios jis pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, tęsimui pagal suderintą schemą. Jau anksčiau minėta, dėl ko nekyla abejonių, kad G. B. neteisėtą veiklą vykdė tikslu gauti pajamų ir (ar) kitokios turtinės naudos iš vilkikų pirkimo-pardavimo veiklos.

Įvertinus byloje surinktus ir aptartus įrodymus, pinigų radimo aplinkybes, G. B. vykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir trukmę, bendrą rastų grynųjų pinigų sumą, kuri buvo skirta kelionės išlaidoms ir vairuotojui – R. M., nepriklausė, kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas laikyti rastus pinigus 1220 Eur apeliantui G. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 str. 1 d., rezultatu. Todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais ir teigti, kad nepagrįstai pritaikytos BK 72 str. nuostatos ir konfiskuoti rasti pinigai.

Dėl G. B. ir K. B. išteisinimo pagal BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d.

Prokuroras savo skundu nesutinka su 2016 m. vasario 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria K. B. ir G. B. buvo išteisinti pagal BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d., teigia, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, netinkamai vertino surinktus bei teisme ištirtus įrodymus. Prokuroras skunde atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas kitoje to paties nuosprendžio dalyje, kuria K. B. ir G. B. pripažino kaltais pagal BK 202 str. 1 d., konstatavo, jog faktiškai B. įgijo vilkikus ir registravo juos trečiųjų asmenų vardu, po ko, organizavo jų išvarymą į Rusijos Federaciją realizavimo tikslais. Pasak prokuroro, tie vilkikai galėjo būti išvežami į Rusijos Federaciją tik panaudojant tarptautinio tranzito leidimus, vadinasi, G. B. ir K. B. organizavo dokumentų suklastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą siekiant išvaryti vilkikus Lietuvos į Rusiją.

Šioje byloje G. B. ir K. B. pagal BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. buvo kaltinami tuo, kad laikotarpiu nuo 2010-01-04 iki 2010-06-11 iš anksto susitarę ir veikdami kartu organizavo tikrų dokumentų – leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimą ir panaudojimą o G. B. buvo kaltinamas dar ir 2010-06-16 organizavęs tikro dokumento – leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojimą ir panaudojimą. Prokuroras skunde kaip ir kaltinimuose nurodo, kad G. B. ir K. B. iš M. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, bei kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų įgydavo neužpildytus leidimus vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais, perduodavo pastaruosius nenustatytiems asmenims, kad šie ant tų leidimų uždėtų nenustatytų vežėjų spaudų atspaudus ir, kai tie nenustatyti asmenys tai atlikdavo, B. perduodavo tuos leidimus asmenims, kurie varys jiems faktiškai priklausančius ir trečiųjų asmenų vardu registruotus vilkikus į Rusijos Federaciją (R. M. ir kitiems nenustatytiems vilkikų vairuotojams), po ko, vilkikus vairuojantys asmenys, nežinodami apie tikslią vilkikų priklausomybę bei vilkikų sąsajas su įmonėmis (kurių antspaudai buvo uždėti ant leidimų), pagal G. B. ir K. B. nurodymą įrašydavo G. B. ir K. B. jiems perduotų vilkikų duomenis, t. y. tikrovės neatitinkančius duomenis į tarptautinio tranzito leidimus (K. B. ir G. B. žinant, kad jų perduoti vilkikai niekada nepriklausė įmonėms, kurių antspaudai buvo uždėti ant leidimų ir nebuvo šių įmonių naudojami, bei, kad panaudojant leidimus bus melagingai konstatuojama, kad vilkikai išvyksta iš Lietuvos Respublikos tik laikinai), bei G. B. ir K. B. nurodymu panaudodavo šiuos leidimus, po ko, vilkikus išvarius iš Lietuvos Respublikos, užpildytus tarptautinius tranzito leidimus iš vilkikų vairuotojų atsiimdavo ir grąžindavo asmenims, t. y. B., iš kurių šiuos leidimus buvo gavę.

Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų ir šioje nutartyje bendrai aptartų kaltinimų formuluočių, kuriomis buvo aprašytas galimas B. tikrų dokumentų klastojimo ir panaudojimo organizavimas akivaizdu, jog B. buvo kaltinami koordinavę faktiškai nenustatytų asmenų, kurie klastojo dokumentus, veiklą, nenurodant nei materialaus klastojimo būdų, kaip fiziškai pakeičiant dalį jau egzistuojančio dokumento, tie nenustatyti asmenys įgyvendino dokumento klastojimo (BK 300 str. 1 d.) objektyviosios pusės požymius ir, kadangi tie asmenys nenustatyti, nėra galimybės nuspręsti, ar jie turėjo ar neturėjo teisę kaip nors keisti egzistuojančio dokumento turinį. Šioje byloje nebuvo objektyviai nustatytas minimų dokumentų suklastojimo aplinkybės, požymiai ir apimtis. Šios aplinkybės, kaip ir atitinkamo dokumento turinys, forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos. Iš tiesų, 2010 m. kovo 28 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(8808)-ISl-1781 ir 2011 m. sausio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 11-6 buvo konstatuota, kad Baltarusijos Respublikos tarptautinio krovimų pervežimo automobiliais leidimuose Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo metu nustatyti pirminio turinio rekvizitų pakeitimai (panaikintų spaudų atspaudų, pakeistų įrašų ir pan.), Rusijos Federacijos tarptautinio krovinių pervežimo automobiliais leidimuose Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo metu nustatyti pirminio turinio rekvizitų pakeitimai (panaikintų spaudų atspaudų, pakeistų įrašų ir pan.), kad Baltarusijos Respublikos tarptautinio krovinių pervežimo automobiliais leidimuose Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo metu nustatyti pirminio turinio rekvizitų pakeitimai (panaikintų spaudų atspaudų, pakeistų įrašų ir pan.), kad Rusijos Federacijos tarptautinio krovinių pervežimo automobiliais leidimuose Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo metu nustatyti pirminio turinio rekvizitų pakeitimai (panaikintų spaudų atspaudų, pakeistų įrašų ir pan.) (17 t., 2-13; 17-39 b. l.), tačiau dėl panaudotų cheminių medžiagų nustatyti likusius pirminius įrašus nebuvo galimybės, pateiktos tikėtinos neišsamios išvados.

Kaip minėta, G. B. ir K. B. šioje byloje buvo kaltinami kaip dokumento suklastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo organizatoriai. Iš prokuroro apeliacinio skundo argumentacijos galima suprasti, kad esminė aplinkybė, įrodanti, kad B. padarė veikas, dėl kurių buvo kaltinami, prokuroro nuomone, yra ta, kad tik G. B. ir K. B. buvo suinteresuoti vilkikų išvarymu į Rusijos Federaciją, kad jie abu aiškiai suprato, jog be leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais to padaryti neįmanoma, todėl tik šie asmenys, prokuroro įsitikinimu, galėjo turėti tikslą vilkikų išvarymui gauti tarptautinio tranzito leidimus bei organizuoti jų suklastojimą bei panaudojimą, kad į tuos leidimus būtų įrašyti faktiškai B. priklausiusių vilkikų duomenys.

Iš B. reikštų kaltinimų akivaizdu, kad jiems buvo inkriminuojamas materialus dokumento klastojimo organizavimas ir tokio dokumento panaudojimas. Materialaus klastojimo būdu gali būti suklastotas dokumentas, bet jo turinį tada reikėtų patikrinti taikant objektyviosios tiesos kriterijų. Prokuroras nepagrįstai savo skunde bando susieti materialų dokumento suklastojimą su B. vienašališka valia, siekiu išvaryti vilkikus į užsienį, suinteresuotumu tokia veikla. Pirmosios instancijos teismas, kaip galima suprasti iš nuosprendžio, išdėstė teisinius argumentus, pagrindžiančius, kodėl negalima inkriminuoti materialaus dokumentų klastojimo organizavimo B.. Byloje nenustatyta, kokie konkretūs duomenys fiziškai buvo pakeisti jau egzistuojančiame tikrame dokumente ir kas, kada ir kokiu būdu tai padarė asmenys, ar tie asmenys turėjo, ar neturėjo teisę, pagrindą kaip nors keisti egzistuojančio dokumento turinį, nes tie asmenys nenustatyti. Šioje byloje galima daryti tik prielaidas, kad dokumentų suklastojimą organizavo B. ir, kai jie jau buvo suklastoti, jie buvo B. ir kitų asmenų teisinėje dispozicijoje, ir tų dokumentų pagrindu buvo atliekami kiti juridinę reikšmę turintys veiksmai, o tikrus dokumentus B. perdavę teisėti jų turėtojai nebeturėjo galimybės fiziškai pakeisti egzistuojančių dokumentų dalies. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Byloje nustatyta, kad K. B. ir G. B. nebuvo įmonių, užsiimančių tarptautinio pervežimo verslu dalyviais (savininkais ar akcininkais), taip pat nebuvo tokių įmonių darbuotojais, todėl teisėtai nedisponavo tarptautinio tranzito leidimais, bet vien tai nereiškia, kad G. B. ir (ar) G. B. organizavo tų dokumentų suklastojimą ir tokių suklastotų dokumentų panaudojimą. Taip pat pažymėtina, kad G. B. ir K. B. R. M. perduoti vilkikai išvarymui į Rusiją, R. M. nurodant tų vilkikų duomenis leidimuose, buvo melagingai deklaruota jų priklausomybė tarptautinių krovinių pervežimų verslu užsiimančiai įmonei, nes – pirmiausia, vilkiko duomenų nurodymas leidime nuosavybės teisių nei panaikina, nei įtvirtina, o be to, šioje byloje nebuvo nustatyta, kokių tarptautinių krovinių pervežimų verslu užsiimančių įmonių spaudais buvo pažymėti tie leidimai. Nenustačius dokumentų suklastojimo požymių, nėra pagrindo svarstyti, kada, kur ir kaip B. disponavo tais dokumentais.

Detaliau pasisakant apie G. B. ir K. B. kaip organizatorių veiklą, pažymėtina, kad pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 24 str. nustato būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką požymius. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Kelių asmenų padarytos veikos bendrumas galimas keliomis formomis, viena iš jų – sudėtinga bendrininkavimo forma, kai, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pavyzdžiui, organizatorius), kurie neatlieka veikų (nors kartais gali atlikti), aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios nulemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Organizatorius (BK 24 str. 4 d.) – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Tai yra baigtinis alternatyvių veiksmų sąrašas, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi. Taigi, asmuo laikomas organizatoriumi, kai jis suburia organizuotą grupę, ar jai vadovauja, ar koordinuoja jos narių veiklą, suburia nusikalstamą susivienijimą, ar jam vadovauja, ar koordinuoja jo narių veiklą, kai parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja. Tačiau nusikaltimo organizatorius visada yra bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais, suvienijantis ir nukreipiantis kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones.

Šioje byloje, įvertinus surinktus įrodymus, nenustatyta, kad B. būtų vadovavę bendrai nusikalstamai bendrininkų veikai, nes tokie nenustatyti, kad būtų parengę aiškų dokumentų suklastojimo planą ir vadovavę šiai neteisėtai veiklai, lenkę kitus asmenis klastoti dokumentus. Kolegijos nuomone, leidimai vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais galėjo būti suklastoti bei panaudoti ir be B. aktyvaus dalyvavimo šiame procese.

Įvertinusi byloje surinktus, aptartus ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus įrodymus, kolegija pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių K. B. ir G. B. kaltę jiems inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d., padaryme.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo sąlygos dėl BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. numatytų veikų, kurių padarymu buvo kaltinamas G. B., suėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas esant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo sąlygoms. BPK 3 str. 1 d. 2 p. nustatytas reikalavimas nutraukti pradėtą procesą yra siejamas su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pagal BK 95 str. 1 d. 1 p. ,,b“ pp. nuostatas, galiojusias nusikaltimų, kurių padarymu buvo kaltinamas G. B., metu, asmeniui, padariusiam nesunkų tyčinį nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai jis padarytas; 2) pagal BK 95 str. 4 d., jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Pasak prokuroro, G. B. buvo pripažintas kaltu dėl vienos iš jam inkriminuojamų veikų – pagal BK 202 str. 1 d., padarymo, o dėl kitų jam inkriminuotų veikų spręstinas senaties klausimas. Pirmosios instancijos teismas G. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimo nesvarstė ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu ir pažymi, kad ištyrus byloje surinktus įrodymus nebuvo konstatuotos visos galimai G. B. atliktų veiksmų faktinės aplinkybės, nebuvo konstatuota jų atitiktis baudžiamajame įstatyme numatytos atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, todėl išteisinamasis nuosprendis laikytinas teisingesniu konkrečiu atveju. Tokia išvada daroma dėl to, kad proceso nutraukimas dėl senaties pirmiausia – nėra kaltininko išteisinimas. Priimdamas nuosprendį ar nutartį, kuriais byla nutraukiama dėl senaties, teismas konstatuoja baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir nurodo baudžiamąjį įstatymą, kurį atitinka konkretaus asmens padaryta veika, t. y. kvalifikuoja padarytą veiką. Kita vertus asmens išteisinimas, kai nenustatyta, kad jis padarė Baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką – yra visiškai reabilituojantis baudžiamųjų teisinių santykių tarp asmens ir valstybės nutraukimo būdas, paneigiantis asmens pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus.

Dėl to, kas paminėta, nėra pagrindo tenkinti ir prokuroro skundo, jame nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p,,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro, nuteistųjų G. B. ir K. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Ernesta MontvidienėTeisėjai Virginija ŽindulienėAlfredas Vilbikas