- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- TS-36-946/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- E. A.
- Advokatai
- Nerijus Strazdas
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. A. atstovo advokato Nerijaus Strazdo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2019 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 91-43 netaikyti nuteistajam E. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistojo E. A. atstovas advokatas Nerijus Strazdas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 8 d. nutarimą Nr. 91-43 atsisakyti taikyti E. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir priimti naują sprendimą: taikyti nuteistam taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką ir vertinama kaip vidutinė, tačiau ji iki 52 balų per santykinai trumpą laiką sumažėjo ženkliai – 10-čia balų, be to, iš nurodytų 52 balų didžioji dalis – 41 balas yra vertinami kaip statiniai, t. y. sąlygoti ankstesnių teistumų ir kitų aplinkybių, ir sumažinti juos, nepaisant bet kokių pastarojo pastangų, neturi jokios galimybės. Šiomis aplinkybėmis yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, leidžianti manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų pažeidimų. Nuteistasis bausmę pataisos įstaigoje atlieka palyginti neilgą laiką, bausmės atlikimo laikotarpiu nėra gavęs jokių nuobaudų. Nuteistasis pataisos įstaigoje bausmę atlieka nuo 2018 m. spalio 25 d., o dirbti pradėjo nuo 2018 m. gruodžio mėnesio, t. y. praėjus minimaliam laikui nuo bausmės pradžios, todėl šis tariamai nuteistąjį neigiamai charakterizuojantis Komisijos argumentas laikytinas visikai nepagrįstu. Komisija konstatavo, kad nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 6 mėn. 7 d. (skaičiuojant nuo įvykusio Komisijos posėdžio datas), t. y. nuteistasis atlikęs žymiai didesnę dalį bausmės, negu reikalinga minimali, leidžianti svarstyti klausimą dėl lygtinio paleidimo, todėl motyvuoti atsisakymą lygtinai paleisti nuteistąjį šia aplinkybe nėra jokio pagrindo. Visa Komisijai pateikta medžiaga – Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo vertinimas, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai bei mažėjanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvada, įrodo pastarojo atitikimą Lietuvos Respublikos 157 straipsnyje įtvirtintiems kriterijams, todėl Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra visiškai nepagrįstas, grindžiamas tik klaidingomis prielaidomis, šabloniškas ir neaiškus, kaip tai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Komisijos 2019 m. kovo 8 d. priimtu nutarimu Nr. 91-43 nutarta netaikyti nuteistajam E. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio elgesio rizika yra vidutinė, t. y. 52 balai (iš jų - 41 statinis) ir tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra nepakankama. Taip pat atsižvelgta į tai, kad asmens kriminalinėje istorijoje yra recidyvo, todėl išlieka tikimybė, jog išėjęs į laisvę nuteistasis pakartotinai nusikals. Nuteistasis pataisos įstaigoje įsidarbino visai neseniai ir yra likusi didelė bausmės dalis, kurios metu asmuo gali dar labiau stengtis daryti didesnę pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir toks elgesys leistų daryti vienareikšmišką išvadą dėl lygtinio paleidimo.
E. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 20 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 4, 7 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m.
Kauno apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtą 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę.
Teistas: Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 20 d. nuosprendžiu Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, skirta 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 4, 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 3 m.
1) Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsniu, skirta 1 m. laisvės apribojimo;
2) Kauno m. apylinkės teismo 2005 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį 1 m. laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo.
3) Kauno m. apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, skirta 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m.
Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 m. 6 mėn. 7 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. kovo 7 d.).
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2019 m. kovo 8 d. nutarimu netaikyti nuteistajam E. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2019 m. kovo 7 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo E. A. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2019 m. kovo 8 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam E. A. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 52 balai, t. y. vidutinė, dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį drausmės pažeidimų nepadarė, aktyviai dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei norą pasitaisyti, tačiau teismo vertinimu, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau buvo ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, jam buvo skirtos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistasis sistemingai nevykdė jam teismo nustatytų įpareigojimų, todėl jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo panaikintas, ir kas suponuoja išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Nuteistasis, jam panaikinus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pasislėpė nuo bausmės vykdymo, taip tyčia vengdamas atlikti bausmę, ir tik Europos arešto orderio pagrindu buvo sulaikytas užsienio valstybėje ir šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia šiuo metu pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo, yra susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje ir savo bičiulių nuomonės kas, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, kritiškai nevertina savo elgesio bei neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia E. A. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys - o būtent tai, kad nuteistasis E. A., dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę pripažįsta, tačiau linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, t. y. nurodo, kad nusikalstamą elgesį praeityje įtakojo netinkama draugų kompanija, kartoja tas pačias klaidas nepasimokydamas iš ankstesnio patyrimo, situaciją analizuoti iš dalies geba, tačiau vengia tą daryti, nes pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, nors šiuo metu geba atpažinti jį nusikalsti paskatinusias priežastis, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip mano pats prie jos atsiradimo prisidėjęs, yra prieštaravimų, - remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriamas kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra itin aktualus, ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 52 balai pagal „OASys“, kuri, atliekant laisvės atėmimo bausmę, sumažėjo nuo 62 balų, tačiau dinaminiai riziką nusikalsti didinantys veiksniai iš 52 balų sudaro 11 balų, kuriuos šiuo metu nuteistasis vis dar ne tik gali, bet ir privalo mažinti, taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę, atsižvelgiant ir į atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pažymėtina, kad Komisijos 2019 m. kovo 8 d. nutarime Nr. 91-43 netaikyti nuteistajam E. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios nesudaro pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam E. A. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, todėl nuteistojo E. A. atstovo advokato Nerijaus Strazdo skundas dėl Komisijos 2019 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 91-43 netaikyti E. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo E. A. atstovo advokato Nerijaus Strazdo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2019 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 91-43 netaikyti E. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.