Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neįgalus (darbingumas 50 procentų), nedirbantis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas:

1) 2013-02-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;

2) 2013-08-02 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, (subendrinus su pagal 2013-02-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) 90 parų arešto, 2013-11-26 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę;

3) 2014-09-02 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto, 2014-10-14 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos atlikus bausmę;

4) 2015-03-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 24 paroms arešto, 2015-05-08 paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus bausmę;

5) 2015-07-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant metams, įpareigojant per 1 mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti arba būti registruotam darbo biržoje per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

6) 2015-12-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (subendrinus su pagal 2015-07-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) laisvės atėmimu 11 mėnesių, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio) bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

7) 2016-01-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (subendrinus su pagal 2015-12-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) laisvės atėmimu 1 metams ir 1 mėnesiui;

8) 2016-04-28 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – terminuotu laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn.;

9) 2017-08-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – paskiriant galutinę (12 MGL) 451,92 eurų baudą, baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 m. ir konfiskuojant lengvąjį automobilį „R“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), baudą sumokėjęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. G. 2021 m. rugpjūčio 22 d. apie 19.30 val., daugiabučio namo kieme, esančio Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, rankomis pastūmė nukentėjusiąją V. S., ko pasėkoje ji nukrito ant pievos, po to, priėjęs prie gulinčios V. S., ne daugiau trijų kartų, koja spyrė į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei V. S.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

J. G., apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021-08-22 su sugyventine V. S. buvo nuėjęs į A. Š. namus. Ten jau buvo I. B. Visi vartojo alkoholį. Išgertuvių metu jis su V. S. sukonfliktavo dėl asmeninių priežasčių. Po konflikto abu išėjo į lauką. Šiuo metu nepamena, ar jie ėjo į namus ar tik parūkyti. Būdamas lauke, jis atsisėdo daugiabučio namo kieme ant tvoros pamato parūkyti. Sėdėdamas vėl sukonfliktavo su V. S., kuri stovėjo netoliese. Žodinio konflikto metu, V. S. priėjusi prie jo, vieną kartą ranka sudavė į abu skruostus. Po V. S. smūgio nejuto fizinio skausmo, kadangi V. S. smūgis buvo nestiprus, fizinio skausmo nesukėlė. Po smūgio į skruostus jis supyko ir, atsistojęs nuo tvoros, pradėjo vyti V. S. Jis norėjo jai trenkti atgal. Pamena, kad V. S. bėgant, jis ranka pačiupo V. S. ir ji pargriuvo ant pievos. Jai pargriuvus, priėjęs arčiau, koja ne daugiau kaip tris kartus spyrė į įvairias kūno vietas. Kur tiksliai pataikė, nežino. Pamena, kad sudavęs smūgius atsitraukė nuo jos, o V. S., atsikėlusi nuo žemės, kažkur nubėgo. Jis tuo metu išėjo į namus. Ar kas nors matė jų konfliktą, nežino. Tą vakarą buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl ko tiksliai pykosi su V. S., taip pat nurodyti negali. Tikriausiai kaltas didelis alkoholio kiekis. Pirminėje apklausoje nurodė netikslias įvykio aplinkybes, kadangi iš karto po įvykio ne viską prisiminė. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, V. S. atsiprašė (b. l. 147–149);

nukentėjusioji V. S. parodė, kad 2021-08-22 apie 19 val., kartu su sugyventiniu J. G. nuėjo į svečius pas A. Š., gyvenančią Pakruojyje, (duomenys neskelbtini), kartu su savimi nusinešė du butelius 6 laipsniu stiprumo alaus. A. Š. bute taip pat buvo pažįstama I. B. Išgertuvių metu bute tarp jos ir sugyventinio vyko žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Apie 19:30 val., kartu su sugyventiniu J. G. išėjo parūkyti į daugiabučio namo kiemą, kieme taip pat įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, kiek pamena, J. G. ją rankomis pastūmė ir ji parkrito ant pievos. Jai gulint, J. G. priėjo ir du kartus iš dešinio delno sudavė į kairį skruostą. Tokiais veiksmais sugyventinis J. G. sukėlė fizinį skausmą. Po suduotų smūgių ji atsikėlė nuo pievos ir išbėgo iš kiemo, nepažįstamos moters paprašė, kad ji iškviestų policijos pareigūnus. J. G. civilinio ieškinio nereiškia, prašo sudrausminti J. G., kad jis nebesmurtautų (b. l. 39–41);

papildomai apklausta V. S. parodė, kad pirminėje apklausoje nurodė ne visai tikslias įvykio aplinkybes. 2021-08-22 apie 19 val. su sugyventiniu J. G. nuėjo pas draugę A. Š. į namus, ten jau buvo I. B. Būdami pas A. Š. visi bendravo gražiai ir vartojo alkoholį. Pamena, kad kažkuriuo metu, virtuvės kambaryje, ji su J. G. pradėjo žodžiu konfliktuoti. Konfliktas kilo dėl senų asmeninių nuoskaudų. Apie 19.30 val. ji su J. G. išėjo į lauką, dėl girtumo nepamena, ar jie ruošėsi eiti į namus ar tik parūkyti. Žino, kad jai ir J. G. išėjus į lauką, jis atsisėdo ant daugiabučio namo kieme buvusios tvoros pamato, o ji stovėjo netoli sugyventinio. J. G. rūkant vėl kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu ji norėjo, kad J. G. nusiramintų ir, priėjusi prie jo, rankos delnu sudavė po vieną kartą per abu J. G. skruostus. Smūgis buvo nestiprus, norėjo, kad jis nusiramintų. Po suduotų smūgių J. G. atsistojo nuo tvoros pamato ir ėjo link jos. Kiek pamena, ji išsigando J. G., nes žino, kad jis, būdamas girtas, yra agresyvus, gali sumušti, pradėjo bėgti nuo jo. Bėgdama nuo J. G. parkrito ant pievos, pamena, kad bėgant J. G. pastūmė ją rankomis, o ji, būdama girta, neišlaikė pusiausvyros, susipynė kojos ir parkrito ant pievos. Parkritusi ant žemės juto, kaip J. G. koja spyrė į įvairias kūno vietas. Kur tiksliai spyrė, dėl girtumo nepamena. Žino, kad jis spyrė į įvairias kūno vietas ne daugiau kaip tris kartus. Kuria koja spyrė, nematė J. G. suspyręs į įvairias kūno vietas, staiga nustojo spardyti ir atsitraukė. J. G. nustojus mušti, ji atsistojo nuo pievos ir išbėgo iš daugiabučio namo kiemo. Bėgdama tolyn, atsisuko atgal ir pamatė, kad iš paskos eina J. G. Jo nebelaukė ir, nubėgusi į nepažįstamų žmonių kiemą, pamatė stovinčią moterį, kurios paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Policijos pareigūnus kvietėsi, nes po spyrių į įvairias kūno vietas juto fizinį skausmą. Ant kūno žymių nebuvo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Pirminėje apklausoje nurodė ne visai tikslias įvykio aplinkybes, kadangi įvykio vakarą buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ir labai išsigandusi. Kai po įvykio policijos pareigūnai klausė, kas nutiko, jiems sakė, kad J. G. ranka sudavė per veidą. To nebuvo. Pamena, kad J. G. gulinčiai ant žemės koja spyrė į įvairias kūno vietas ne daugiau kaip tris kartus. Daugiau niekur nesudavė. J. G. tikrai netrenkė į veidą, jai tik taip atrodė, kadangi buvo rankomis užsidengusi veidą. Kai kurių įvykio aplinkybių dėl tuometinio girtumo ir didelio streso gali neprisiminti ar netiksliai nurodyti. Po įvykio J. G. atsiprašė ir ji jam atleido (b. l. 45-47);

liudytoja I. B. parodė, kad 2021-08-22 apie 15 val., kartu su A. Š., nusipirkę sidro, grįžo pas ją į namus. Joms dviese geriant sidrą apie 19 valandą į svečius atėjo pažįstami J. G. ir V. S., kurie su savimi atsinešė du plastikinius butelius alaus, 6 laipsnių stiprumo. Išgertuvės vyko A. Š. buto virtuvės kambaryje. Išgertuvių metu tarp J. G. ir V. S. vyko žodinis konfliktas, tačiau virtuvės kambaryje smurto nebuvo. Apie 19:30 val., neblaivus J. G. išėjo į daugiabučio namo kiemą ir atsisėdo ant tvoros pamato. Po kelių minučių iš buto išėjo ji su V. S. Priėjusi prie sėdinčio J. G., V. S. po vieną kartą iš abiejų delnų sudavė J. G. į skruostus. Po smūgių J. G. atsistojo ir priėjęs prie V. S. ją rankomis pastūmė. V. S. nugriuvo ant pievos. V. S. gulint ant pievos, J. G. tris kartus iš kojos suspyrė jai į įvairias kūno vietas, kur tiksliai jis spirdamas pataikė, nematė. Priėjusi prie J. G. paėmė jam už marškinėlių ir jį patempė nuo V. S. Po to ji nuėjo į butą ir nematė, kas vyko daugiabučio namo kieme. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai (b. l. 54–56);

papildomai apklausta I. B. parodė, kad gali papildomai paaiškinti, kad 2021-08-22 buvo pas draugę A. Š. Būnant draugės namuose, pas ją į svečius atėjo V. S. su J. G. Iš pradžių viskas buvo gerai, po to kažkuriuo metu, V. S. pradėjo žodžiu konfliktuoti su J. G. A. Š. pasakė, kad jie nesipyktų jos namuose ir eitų į lauką. Po šių žodžių, galėjo būti apie 19.30 val., V. S. ir J. G. išėjo į lauką. Netrukus į lauką išėjo I. B. kartu su A. Š. Išėjusi į lauką pamatė, kad J. G. sėdėjo daugiabučio namo kieme ant tvoros pamato, o V. S. stovėjo netoli jo ir sudavė J. G. į abu skruostus. Po smūgio J. G. atsistojo, o V. S. pamačiusi, kad J. G. atsistojo, pradėjo bėgti nuo jo ir ji nukrito ant pievos. V. S. gulint ant žemės, prie jos priėjo J. G. ir koja spyrė ne daugiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas. Pamačiusi, kad J. G. spardo V. S., ji kartu su A. Š. bandė jį atitraukti nuo V. S. J. G., suspyręs V. S., atsitraukė nuo jos, o ji atsistojo. Kaip matė, V. S. gulėdama ant žemės rankomis buvo užsidengusi veidą. J. G. tikrai ranka nesudavė V. S. (b. l. 60–62);

liudytoja A. Š. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 22 d. pas ją į namus, esančius Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), apie 19 val. atėjo draugė V. S. ir J. G. ir atsinešė alkoholinių gėrimų. Tuo metu svečiuose jau buvo I. B. Būdami virtuvės kambaryje ir vartodami alkoholį visi iš pradžių bendravo gražiai. Pamena, kad kažkuriuo metu tarp V. S. ir J. G. kilo žodinis konfliktas dėl kažkokių senų nuoskaudų. Žodinio konflikto metu A. Š. pasakė, kad jie nesipyktų jos namuose ir eitų į lauką. Po šių žodžių į lauką išėjo J. G. ir V. S. Tuo metu galėjo būti apie 19.30 val. Norėdama draugus išlydėti namo, A. Š. kartu su I. B. taip pat išėjo į lauką. Išėjusi pamatė, kad J. G. sėdėjo daugiabučio namo kieme ant tvoros pamato, o netoli jo stovėjo V. S. J. G. sėdint ant tvoros, V. S. kažką pasakiusi priėjo prie jo ir sėdinčiam ant tvoros pamato ranka du kartus sudavė į veido sritį. Po smūgių J. G. atsistojo, o V. S. tarsi norėjo bėgti nuo jo, tačiau susipainiojus kojoms pargriuvo ant pievos ir rankomis užsidengė veidą. V. S. gulint ant pievos, J. G. ne daugiau kaip tris kartus koja spyrė V. S. į įvairias kūno vietas. Kur tiksliai įspyrė, nepastebėjo. Tuo metu ji su I. B. stengėsi atitraukti J. G. nuo V. S., nes bijojo, kad jis nesumuštų jos labiau. J. G. spyręs koja atsitraukė, o V. S. atsistojo ir išėjo. J. G. ėjo V. S. iš paskos. Maždaug už pusvalandžio, V. S. grįžo su policijos pareigūnais. Ji tikrai matė kaip J. G. spyrė koja gulinčiai ant pievos V. S. ne daugiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas (b. l. 66–68);

2021-08-22 surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad 2021-08-22 V. S. sukonfliktavo su kartu alkoholį vartojusiu J. G., o J. G. pradėjo spardyti V. S. į įvairias kūno vietas (b. l. 5–8);

2021-08-22 atlikta įvykio vietos apžiūra ir padaryta foto lentelė, įvykio vietoje pėdsakų, turinčių reikšmės įvykio tyrimui, nerasta (b. l. 13–18);

2021-08-22 asmens kūno apžiūros protokole ir foto lentelėse matyti, kad ant V. S. kairės rankos dilbio matomas nubrozdinimas, ant kairės rankos alkūnės matoma kraujosruva (b. l. 19–25);

Kaltinamojo J. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė šeimos nariui – sugyventinei V. S. fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis J. G. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį J. G. siūlė nubausti devyniais mėnesiais laisvės apribojimo paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis J. G. anksčiau teistas devynis kartus, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka baustas, nedirbantis, neįgalus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) J. G. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – devynis) mėnesius laisvės apribojimo (BK 48 straipsnis), įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą išklausant ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) (BK 48 str. 4 d. 1p., 4 p., 5 d. 4 p.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, J. G. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d. 22.45 val. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. 14.25 val., tai yra viena para, kas prilygintina dviem laisvės apribojimo dienom (BK 65 str. 1 d. 2 punkto „c“ papunktis).

J. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,

pripažinti J. G. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 9 (devyniais) mėnesiais laisvės apribojimo, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą išklausant ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. G. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą išklausant ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

- per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Į paskirtą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 2021 m. rugpjūčio 22 d. 22.45 val. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. 14.25 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienom.

J. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.