Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-94-269/2013, kurioje

A. D. (A. D.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nesimokantis, darbo biržoje registruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1995-09-28 Vilniaus m. 3-os apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius 1961 m. LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;2002-09-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 310 str. 1 d., 16 str. 2 d. 310 str. 1 d., 42 str. bauda 500 Lt. (4 MGL) su turto už 100 Lt. konfiskavimu, 2003-10-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo 2002-09-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos papildomos 100 Lt turto konfiskavimo bausmės; bauda neišieškota; 2011-06-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. LR BK 201 str. 1 d. bauda (10 MGL) 1300 Lt., 2011-06-21 bauda sumokėta; 2011-07-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. LR BK 140 str. 2 d. (2 epizodai), 63 str. 1 d., 4 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 75 str. 2 d. 7 p., 72¹ str. 1, 2 d., paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė atidėta 2 metams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo nuosprendžio priėmimo dienos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo draudimą prisiartinti prie mažamečių nukentėjusiųjų, draudžiant bendrauti ir neieškoti ryšių su jomis, lankytis (duomenys neskelbtini), kuriuose jos būna (teistumai neišnyko ir nepanaikinti BK 97 str. tvarka),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. (A. D.) tyčia smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent jis:

2012 m. balandžio 24 d., apie 22 val. (duomenys neskelbtini), sugyventinės R. M. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje smurtaudamas sugyventinės R. M. atžvilgiu, t.y. tyčia abiem rankom pastumdamas R. M. į krūtinę, po to spirdamas dešine koja R. M. į krūtinę, ko pasėkoje ji prisėdo ir, R. M. besikeliant, pagriebdamas vyrišką rankinę ir ja trenkdamas du kartus R. M. į kairę ausį, sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą.

A. D. (toliau-kaltinamasis) kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2012-04-24 apie 220 val. grįžo į sugyventinės R. M. namus, buvo neblaivus. Namie buvo R. M. ir G. B.. Kambaryje tarp paties ir R. M. kilo konfliktas dėl šeimyninių problemų, buvo labai susijaudinęs, neišlaikė ir pastūmė R. M. į krūtinę. Ji neparkrito, po to spyrė jai koja, kuria nepamena, į krūtinę, nuo ko R. M. atsitūpė. Ji barėsi toliau, todėl jis paėmė vyrišką rankinę, kuri gulėjo ant sekcijos ir užsimojęs trenkė ja R. M. į galvos sritį du kartus. Kurioje rankoje laikė rankinę nepamena. Daugiau R. M. nelietė, nemušė. Dėl to labai gailisi. Po įvykio nuėjo miegoti. Po visų ginčų šiuo metu jis su R. M. gyvena jo tėvų namuose. Prašo griežtai nebausti (b.l. 45-46, 51-52, 151-154).

Byla nagrinėta BPK 273 str. tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

Nukentėjusiosios R. M. (toliau-nukentėjusysis) protokolu-pareiškimu (b. l. 1), kad sugyventinis A. D. prieš ją naudoja smurtą bei jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-04-24 grįžo A. D., jis buvo gerai išgėręs ir piktas. Konflikto metu jis pačią pastūmė abiem rankom į krūtinę, atsitrenkė nugara į pečių, po to iš karto spyrė dešine koja į krūtinės sritį, prisėdo, nes labai pradėjo skaudėti krūtinę. Norėjo atsistoti, bet nespėjo, A. D. pagriebė vyrišką rankinę nuo sekcijos ir ja trenkė du kartus į kairę galvos pusę, pataikė du kartus į kairę ausį. A. D. sukėlė tik fizinį skausmą, jokių sužalojimų, kraujosruvų nebuvo. Į medikus nesikreipė, į medicinos ekspertus taip pat nesikreipė, nes nebuvo matyti jokių sužalojimų. Civilinio ieškinio nereikš. A. D. nei materialinių, nei moralinių pretenzijų neturi (b. l. 23, 25-26).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji R. M. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu (b.l.28-34).

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriuo užfiksuota, koks smurtas buvo naudojamas prieš R. M. (b. l. 3-6).

2012-04-25 įvykio apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.19-22).

Liudytojos G. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos nepamena, buvo svečiuose pas tetą R. M.. Pati, R. ir jos sugyventinis A. D. buvo svečiuose pas jų kaimynus. Apie 20 val. pati su R. grįžo į namus. Maždaug apie 22.00 val. grįžo A. D.. Jis buvo neblaivus, kambaryje jis pradėjo kabinėtis prie R.. Jie susipyko tarpusavyje. Pati tuo metu išėjo į virtuvę kepti blynų, R. ir A. toliau barėsi tarpusavyje. Grįždama iš virtuvės pamatė, kad A. D. rankoje laiko vyrišką rankinę, kurioje būtent rankoje nepamena. Jis ta rankine užsimojo ir du kartus trenkė R. į dešinę veido pusę. R. nuo smūgių nenukrito, liko stovėti. A. daugiau R. nemušė, nuėjo miegoti (b.l.35).

Asmens blaivumo testo rezultatu, kad kaltinamajam nustatytas 1,29 promilės girtumas (b.l.37).

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 2, 7-8).

Vertindamas byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kad kaltinamasis prieš ją panaudojo smurtą ir sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad padarė kaltinime nurodytus veiksmus, buvo girtas. Todėl įvertinus nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, smurto pobūdį, tyrėjų tarnybinį pranešimą, kita bylos medžiaga, pripažintina neginčytinai nustatyta, kad būdamas neblaivus ir veikdamas tiesiogine tyčia, kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl jo nusikalstama veika pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o ją sunkina, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), (b.l. 37).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas apysunkiams (BK 11 str. 4 d.), į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, į tai, kad nukentėjusioji jam atleido, į kaltinamojo asmenybę, kuris ligotas, baustas administracine tvarka, teistas ir turintis teistumus už tyčinius nusikaltimus vėl tyčia nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl laikytinas recidyvistu, į tai kad jis nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, į jo šeimos padėtį, yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, tokiu būdu jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė- laisvės atėmimas, kuri iš dalies sudedant bendrintina su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo bei į tai, kaip realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiks teigiamus jo socialinius ryšius su sugyventine (nukentėjusiąja), yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl galutinės bausmės vykdymas, šiuo konkrečiu atveju, atidėtinas antrą kartą arčiau maksimalaus dydžio įstatyme nustatytam laikui skiriant pareigas neišvykti už gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti registravimą darbo biržoje. Teismas mano, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas neskiriant, kaip prašo prokuroras, baudžiamojo poveikio priemonės-dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes šį tikslą gali pasiekti nuteistajam nuosprendžiu skirtinos minėtos pareigos (b.l. 53-54, 64-124).

Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. balandžio 26 d. (b.l. 36, 60).

Nuosprendžiui įsiteisėjus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-26 nutartimi paskirtas kaltinamojo įpareigojimas nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja iki bylos nagrinėjimo pabaigos panaikintinas (b.l. 59).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintinas (b.l. 61, 63).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. D. (A. D.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3-4 d. subendrinti A. D. (A. D.) paskirtą bausmę iš dalies sudedant su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., BK 66 str. realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. balandžio 26 d.

Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d. 8 p., 3 d. A. D. (A. D.) bausmės vykdymą atidėti 2 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir bausmės vykdymo atidėjimo metu skirti nuteistajam pareigas neišvykti už gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti registravimą darbo biržoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo eigos pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitoje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-12 nuosprendį nekeisti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-26 nutartimi paskirtą kaltinamojo įpareigojimą nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja iki bylos nagrinėjimo pabaigos panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.