- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- 1-199-733/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31827-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Nukentėjusysis
- I. M., K. M.
- Kaltinamasis
- E. V.
- Advokatai
- Tomas Leščinskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku-aukštalipiu, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2014-12-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., taikant BK 63 str. 4 d. – 1129 Eur bauda, taikant BK 64¹ str. paskirta bauda sumažinta 1/3, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. birželio 6 d., apie 17 val. 40 min., Šilutės m., Katalikų bažnyčios g. 1, viešoje vietoje – Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios šventoriuje ir jos viduje, E. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, garsiai šūkavo, kabinėjosi prie į mišias atėjusių žmonių, ranka sudavė į galvą jį raminti priėjusiai I. M., taip sukeldamas jai fizinį skausmą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis garsiai šūkaudamas iškeikė bažnyčioje buvusius žmones, delnu sudavė į skruostą prie jo priėjusiam ir bandančiam iš bažnyčios išprašyti kunigui K. M., taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis E. V., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 56-59), kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir emociškai sutrikęs dėl konflikto su drauge, eidamas namo su draugu M. T. užėjo į Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčią, kurioje šūkavo, keikėsi, ranka sudavė kunigui į veidą. Kitų, jam inkriminuotų nusikalstamų, veiksmų jis neneigia, tačiau tvirtina, kad jų neprisimena dėl girtumo ir tiki nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais. Negali paaiškinti dėl ko užėjo į bažnyčią. Savo veiksmus smerkia, dėl jų nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiųjų atsiprašė su jais susitaikė.
Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFL-0123 patikrinimo šaknelės matyti, kad 2015 m. birželio 6 d., 18 val. 09 min., policijos pareigūnas E. V. nustatė 2,32 promilių girtumą, kurio pastarasis neginčijo (b.l. 33).
Nukentėjusioji I. M., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2015 m. birželio 6 d., apie 17 val. 30 min. atėjusi į bažnyčią, esančią Šilutės m., Katalikų bažnyčios g. 1, pamatė šventoriuje besisklaidančius girtus vaikinus, iš kurių vieno alkūnės buvo kruvinos, kaip dabar žino tai - E. V., garsiai keikėsi, o kitas vaikinas stengėsi jį išsivesti. Priėjusi prie jų paaiškino, kad bažnyčios teritorijoje taip elgtis nedera, paprašė išeiti lauk. Tada E. V. įbėgęs į bažnyčią nuėjo link altoriaus. Priėjusi prie E. V. ir paėmusi už rankos norėjo jį išvesti iš bažnyčios, tačiau šis, kitiems asmenims matant ir girdint, ją iškeikė, ranka trenkė į galvą. Pasitraukusi atsisėdo į suolą, o E. V. šlitiniuodamas ir keikdamasis nuėjęs atsisėdo pirmame suole. Į bažnyčią įėjęs kunigas K. M. ir pamatęs besisklaidantį, šūkaujantį E. V. paėmė jam už rankos, gražiai prašė išeiti laukan. E. V. pašokęs pradėjo skeryčiotis, ranka sudavė kunigui į galvą, pradėjo tarpusavyje stumdytis. Pribėgusi prie jų atitraukė E. V. nuo kunigo ir išstūmė iš bažnyčios. Dėl patirto fizinio skausmo į medikus nesikreipė, civilinio ieškinio byloje nereiškia (b.l. 25).
Nukentėjusysis K. M., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2015 m. birželio 6 d., prieš pamaldas įėjęs į bažnyčią pamatė agresyviai besielgiantį vaikiną, kaip dabar žino tai – E. V., kuris garsiai keikėsi, tyčiojosi iš besimeldžiančių žmonių. Priėjęs prie E. V. ramiai liepė išeiti iš bažnyčios, tačiau šis, būdamas labai girtas ir matomai nesuprasdamas kas prie jo priėjo, jį iškeikė rusiškais keiksmažodžiais. Paėmęs E. V. už rankos ir norėdamas jį išvesti laukan, šis nesidavė, delnu sudavė jam į kairę galvos pusę virš ausies. Tuo metu pribėgusi I. M. padėjo E. V. išvesti. Bažnyčioje buvę žmonės išsigando, kai kurie bandė išbėgti iš bažnyčios. E. V. išstūmus iš bažnyčios, vyko pamaldos. Dėl E. V. elgesio patyrė fizinį skausmą, tačiau byloje civilinio ieškinio nereiškia, nes šis jo atsiprašė, atgailavo dėl netinkamo elgesio (b.l. 12, 13).
Liudytoja V. P., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2015 m. birželio 6 d., apie 17 val. 40 min. atėjusi į bažnyčią groti vargonais matė kaip šventoriuje du vaikinai, iš kurių vienas buvo labai girtas, o kitas jį tramdė, sklaidėsi, girtasis užgauliojo į mišias besirenkančius žmones, veržėsi į bažnyčią. Po to į ją patekęs girtas vaikinas keikėsi, sklaidėsi prie altoriaus, kunigui K. M., bandančiam jį išprašyti, išstumti iš bažnyčios, trenkė per veidą. Matė kaip prie kunigo pribėgusi moteris padėjo išstumti iš bažnyčios girtą vaikiną. Incidento metu bažnyčioje buvo apie 20 besimeldžiančių žmonių, kurie pasipiktino nepažįstamo vaikino elgesiu (b.l. 27, 28).
Liudytojas D. M., policijos pareigūnas, kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2015 m. birželio 6 d., apie 17 val. 40 min., tarnybos metu važiuojant pro Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčią pamatęs šventoriuje sustojo paklausti kas vyksta. Žmonės šaukė, kad vaikinas bažnyčioje sumušė kunigą. Jis sulaikė kaltininką E. V. ir jo draugą M. T. (b.l. 29).
Liudytojas M. T., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2015 m. birželio 6 d., po 17 val. jo draugas E. V., būdamas girtas, šūkavo prie Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios, ties kuria jiedu išsiskyrė ir jis nuėjo namo. Neužilgo jį ir E. V. sulaikė policijos pareigūnas (b.l. 31, 32).
Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFL-0123 patikrinimo šaknelės matyti, kad 2015 m. birželio 6 d., 18 val. 15 min., policijos pareigūnas M. T. nustatė 0,22 promilių girtumą, kurio pastarasis neginčijo (b.l. 33).
Iš 2015-06-06 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo vieta yra Šilutės m., Katalikų bažnyčios g. 1, Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia ir jos šventorius (b.l. 1-6).
Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo E. V. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis tyčiniais veiksmais 2015 m. birželio 6 d. pažeidė viešąją tvarką, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis E. V. pripažįsta įvykio dieną pažeidęs viešąją tvarką, kurio metu nukentėjusiesiems I. M. ir K. M. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFL-0123 patikrinimo šaknelėje tarnybiniame pranešime, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir jo priede užfiksuoti duomenys.
E. V. veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes jis viešoje vietoje – bažnyčioje ir jos šventoriuje, kuriose būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, kitiems asmenims stebint, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, garsiai šūkaudamas, kabinėdamasis prie žmonių, atėjusių į mišias, juos iškeikdamas demonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl ko sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, kurios metu nukentėjusiesiems I. M. ir K. M. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
E. V., būdamas baustas administracine tvarka (b.l. 41-44), teistas už tyčinį nusikaltimą viešajai tvarkai, turėdamas neišnykusį teistumą (b.l. 45, 46, 51), padarė analogišką nusikaltimą. E. V. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) darbininku – aukštalipiu (b.l. 36), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b.l. 38), viešai atsiprašė nukentėjusiųjų, kurie jam pretenzijų nereiškia.
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, proporcingą atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, nukentėjusiųjų, neprašiusių griežtai bausti, poziciją, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. V. paskyrus BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis nesiektų BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos baudos dešimtadalio. Kadangi bauda skaičiuojama MGL dydžiais (BK 47 straipsnio 2 dalis), o pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, nurodančią, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, todėl Ž. B. taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-03 nutarimu Nr. 897 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2015-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 euro.
E. V. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.
E. V. į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas (BK 66 str. 2 d.).
E. V. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau ir – KVGTPT) prašo iš kaltinamojo E. V. priteisti 23,16 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl KVGTPT parinkto advokato T. Leščinsko teikiamos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos T. Leščinskui šioje baudžiamojoje byloje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. (Lietuvos Respublikos 2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275, įsigal. 2014-01-01 (Žin., 2013, Nr. 54-2680) redakcija).
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.
Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis Nr. 1A-405/2014).
Kadangi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą E. V. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas baudžiamajame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo E. V. atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,
nusprendžia:
E. V. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 30 MGL dydžio (1129,80 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu E. V. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu iki 20 MGL (753,20 Eur) baudos.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi E. V. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-06-06 iki 2015-06-08, t.y. tris dienas, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, kas sudaro 6 MGL dydžio (225,96 Eur) baudą, ir nustatyti, kad E. V. šiuo nuosprendžiu neatlikta bausmė yra 14 MGL (527,24 Eur) bauda.
E. V. paskirtą baudą privalo sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801).
Nesumokėjus baudos per nurodytą laiką į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškota priverstinai.
E. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos, suteiktos kaltinamajam E. V., 23,16 Eur išlaidų priteisimo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.