Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2016-12-16 · Civilinė byla Nr. 2-1595-1009/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-16
Bylos Nr.
2-1595-1009/2016
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01448-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Ieškovas
E. V.
Atsakovas
R. M.
Advokatai
Raimonda Klimienė, Henrikas Norvaiša
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1595-1009/2016Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01448-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.5.2.1; 3.2.6.1. (S)
RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 16 d.Raseiniai
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant ieškovui E. V., ieškovo E. V. atstovui advokatui Henrikui Norvaišai,dalyvaujant atsakovei R. M., jos atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei R. M. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

Teismas, išnagrinėję bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pakeisti (sumažinti) jo teikiamą išlaikymą nepilnamečiui sūnui S. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 400,00 Lt (115,85 Eur) iki 70,00 Eur per mėnesį.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2014-05-27 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo buvo priteistas materialinis išlaikymas jo sūnui S. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis kas mėnesį mokomomis išmokomis po 400,00 Lt (115,85 Eur), indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki sūnaus pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad jis dirba, o priteistas išlaikymas yra išieškomas iš jam mokamo atlyginimo. Nurodė, kad jis yra sukūręs šeimą ir augina kitą sūnų, jo žmona niekur nedirba, jokio nekilnojamojo turto jie neturi, butą nuomoja ir jį išlaiko iš ieškovo gaunamo atlyginimo, kuris siekia 350,00 Eur, tačiau į rankas ieškovas gauna apie 130,00 Eur. Ieškovas teigia, kad sumažėjo darbai ir atlyginimas, todėl jam yra labai sunku mokėti savo nepilnamečiam sūnui S. M. priteistą išlaikymą. Dėl minėtų priežasčių, teismo prašo sumažinti jam priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį iki 70,00 Eur sumos per mėnesį.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad kuomet buvo sprendžiamas tėvystės ir materialinio išlaikymo dydžio klausimas, vaikas buvo neseniai gimęs. Šiuo metu sūnui yra trys metai. Vaikas pakankamai sparčiai auga, kartu auga ir jo poreikiai. Atsirado papildomų išlaidų, vaikas pradėjo lankyti darželį. Nurodė, kad ieškovas papildomai niekuo neprisideda, net didžiųjų švenčių progomis, gimtadienio proga vaiko nepasveikina, todėl atsakovė turinti pasirūpinti ne tik egzistenciniais dalykais, t. y. maistu, drabužiais, būstu, bet ir turiningu vaiko laisvalaikiu, kas yra būtina siekiant užtikrinti, kad vaikas vystytųsi kaip visavertė asmenybė, kad jis galėtų realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus, įgyti naujus.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai. Papildomai nurodė, kad jo gyvenimo sąlygos nuo 2013 metų iki dabar nepasikeitė, pasikeitė tik tai, kad jam gimė kitas sūnus. Nurodė, kad yra baigęs 10 klasių, šiuo metu dirba, niekur nesimoko, jokios specialybės neįgijęs. Sutuoktinei suteiktos vaiko priežiūros atostogos.

Teismo posėdžio metu atsakovė ieškinį prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad vaiko poreikiai jokiu būdu nesumažėjo, tačiau priešingai, vaikui augant jo poreikiai, tik išaugo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str., pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra: 1) iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, 2) taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. 1) esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba 2 ) vaiko poreikių pasikeitimas. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.).

Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str.), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Iš bylos duomenų matyti, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimu nustatyta, jog E. V. yra S. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. S. M. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina R. M. jos gyvenamojoje vietoje. Iš E. V. priteistas materialinis išlaikymas sūnui S. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis kas mėnesį mokomomis išlaidomis po 400,00 Lt (115,85 Eur), indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki sūnaus pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12).

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimu priteistą 400,00 Lt (115,85 Eur) išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydį sumažinti iki po 70,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Savo prašymą grindė tuo, jog pasikeitė jo finansinė padėtis, sumažėjus pajamoms, gimus antram vaikui, jis negali teikti teismo priteistos išlaikymo sumos.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas E. V. 2013-11-16 sudarė santuoką su K. V. (b. l. 3), su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. V. (b. l. 4), šeima gyvena kartu (b. l. 5; 6). Ieškovas E. V. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 9). Ieškovas yra dirbantis, vidutinis jo darbo užmokestis siekia 137,61 Eur per mėnesį (b. l. 7). Ieškovo ir atsakovės nepilnametis sūnus S. M. lanko (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).

Iš byloje esančio Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimo matyti, kad ieškovo 2014 m. gaunamas darbo užmokestis buvo apie 800,00 Lt (231,70 Eur), nekilnojamojo turto neturėjo, taip pat nuomojosi gyvenamąjį būstą.

Teismas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad jo materialinė padėtis pablogėjo. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo gyvenimo sąlygos ir materialinė padėtis nuo 2013 metų nepasikeitė taip ženkliai, jog tai būtų pagrindas mažinti priteisto išlaikymo dydį, pasikeitė tik tai, kad ieškovui gimė kitas sūnus.Ieškovas yra darbingo amžiaus vyras, byloje nenustatyta, kad jis yra neįgalus, kad jo darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus.

Byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas (2014-05-27 teismo sprendimas Nr. 2-23-136/2014), ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie dėtas maksimalias, bet nevaisingas pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą. Teismas pažymi, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Tokia nuostata nuolat akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje. Teismas, be to, kas nurodyta, atsižvelgia į tai, kad atsakovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, atitinkamai ribodama savo poreikius, ieškovas papildomai prie atsiradusių nenumatytų ir būtinų vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų padengimo neprisideda. Nurodytais motyvais ieškinys atmetamas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje ieškovui ir atsakovei yra teikiama antrinė teisinė pagalba, abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų 100 procentų (b. l. 13-14; 20-21). Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkė teismą.

Teisėja Sigita Kazlauskienė