Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-09-03 · Administracinė byla Nr. eI2-11313-426/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-03
Bylos Nr.
eI2-11313-426/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02727-2024-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-11313-426/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02727-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas, Baltarusijos pilietis, M. K. (M. K.) teismo prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr.24S126062 (toliau – Sprendimas, skundžiamas Sprendimas).

Skunde nurodo, jog Sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – Leidimas) grindžiamas tuo, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes darbdavio pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyta, jog bus mokamas 850 Eur mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad nuo sprendimo leisti pakeisti darbdavį ir dirbti nurodytoje Bendrovėje dienos nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis. Migracijos departamento teigimu, tai sudarė pagrindą konstatuoti, kad asmuo, kreipdamasis dėl darbdavio pakeitimo, pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis.

Pareiškėjas su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka ir paaiškina, jog tarp jo ir darbdavio mažosios bendrijos (toliau – MB) „Euro format” (toliau – ir Bendrija) 2023 m. birželio 8 d neterminuotam laikotarpiui sudaryta darbo sutartis Nr. 2, kurios pagrindu buvo priimtas į darbą tinkuotojo pareigoms (darbo sutarties 1.2. punktas). Vadovaujantis darbo sutarties 1.3. punktu, darbdavys įsipareigojo mokėti 841 Eur darbo užmokestį.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame Sprendime taip pat nurodoma, jog 2023 m. liepos, spalio ir lapkričio mėnesiais buvo mokamas 841 Eur darbo užmokestis, t. y. – visas darbo sutartyje nurodytas atlyginimas.

Pareiškėjas vertina, kad darbdavio Migracijos departamentui pateiktame tarpininkavimo rašte galimai padaryta klaida, nurodant 9 Eur didesnį darbo užmokestį. Itin mažas skirtumas tarp mokėto, darbo sutartyje nurodyto ir tarpininkavimo rašte nurodyto darbo užmokesčio dydžio, pareiškėjo manymu, objektyviai patvirtina, kad jis neturėjo tikslo teikti atsakovui tikrovės neatitinkančių duomenų, o neatitikimas buvo sąlygotas žmogiškos klaidos.

Dėl Sprendimo teiginių, jog 2023 m. birželio, rugpjūčio, rugsėjo, gruodžio mėn. ir 2024 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėn. (iš viso 8 mėn.) buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas MMA (397,9–487,14 Eur) darbo užmokestis, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tai buvo sąlygota objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – darbdavys neužtikrino pilno darbo laiko normos, nurodytos darbo sutartyje. Pareiškėjas paaiškina, kad vadovaujantis sudarytos darbo sutarties 4 punktu, jam buvo nustatytos 5 darbo dienos, 40 valandų per savaitę.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, jog nurodytais mėnesiais darbdavys neturėjo galimybių užtikrinti jam darbo. Tokią informaciją gaudavo iš darbdavio įgalioto atstovo, todėl prašydavo suteikti neapamokamas atostogas ir išvykdavo į Baltarusiją aplankyti šeimos.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis siekė gauti Leidimą norėdamas dirbti, tams turėjo itin dideles finansines išlaidas sutvarkyti visus reikalingus dokumentus, turėjo tikslą dirbti darbo sutartyje nurodytomis sąlygomis.

Pareiškėjas aiškina nežinojęs, kad darbdavio reikalavimas išeiti nepamokamų atostogų gali sukelti neigiamų pasekmių. Jeigu būtų iš anksto apie tai žinojęs, nebūtų sutikęs su darbdaviu ir gintų savo teises.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad šiuo atveju MB „Euro format” akivaizdžiai pasinaudojo savo stipresne padėtimi ir jo pažeidžiamumu, nes pareiškėjas – užsienio pilietis, nesuprantantis lietuvių kalbos, nežinantis Lietuvos Respublikos darbo santykių teisinio reglamentavimo, teikė jam neteisėtus reikalavimus išeiti nepamokamų atostogų, nors turėjo pareigą skelbti priverstinę prastovą pagal darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus.

Tik iš skundžiamo Sprendimo pareiškėjas sužinojo, kad tokie reikalavimai buvo neteisėti ir sukėlė neigiamas pasekmes, patyrė didelį šoką ir suprato, kad buvo darbdavio apgautas. Apie tai nedelsiant informavo darbdavį ir pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas nurodo, jog su MB „Euro format” susitarė, kad nuo 2024 m. gegužės mėnesio jam bus mokamas pilnas darbo užmokestis.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu, kai nebuvo užtikrinamas darbo krūvis, periodiškai išvykdavo į Baltarusiją, t. y. nebūdavo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atitinkamai išvykimo laikotarpiu Lietuvoje nepatirdavo jokių išlaidų, tačiau Migracijos departamentas Sprendime šių reikšmingų faktinių aplinkybių nevertino, deklaratyviai konstatavo, kad pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje.

Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad nors ir gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas MMA, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad neturėjo pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje.

Be to pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog nuo gegužės mėn. darbdavys įsipareigojo mokėti visą darbo užmokestį, t. y. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas pagrindas panaikinti Leidimą išnyko. Mano, kad pagrindai panaikinti Leidimą nors ir egzistavo formaliai, šio skundo teikimo dienai išnyko, nes jo darbdavys MB „Euro format” įsipareigojo mokėti visą darbo užmokestį; pareiškėjas neteikė Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančios informacijos; UTPĮ numatyti pagrindai panaikinti Leidimą atsirado dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, kurie pasinaudojo jo pažeidžiamumu; Visi skundžiamame sprendime nurodyti pagrindai panaikinti Leidimą šio skundo teikimo dienai yra pašalinti. Pareiškėjas vertina, kad skundžiamu Sprendimu sukeliamos neigiamos pasekmės neproporcingos jo siekiamiems tikslams, todėl prašo Migracijos departamento Sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas nesutinka su skundu. Atsiliepime paaiškina, kad pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento sprendimų panaikinimo.

Atsakovas nurodo, jog 2022 m. liepos 8 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti Leidimą tuo pagrindu, kad uždaroji akcinė bendrovėje (toliau – UAB) „Briliantinės lubos” ketina dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą (tinkuotojas) UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Migracijos departamentas 2022 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 22S138427 dvejiems metams išdavė Leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas, ketindamas dirbti tinkuotoju MB „Euro format“, Migracijos departamentui 2022 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Atsakovas 2023 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą Nr. 23S70205 leisti pakeisti darbdavį ir dirbti Bendrijoje.

Duomenis apie pareiškėją patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – Sodra) ir nustatė, kad UAB „Briliantinės lubos“ dirbo nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 8 d., tačiau nebuvo mokėtas tarpininkavimo rašte nustatytas 750 Eur darbo užmokestis. Patikrinimo metu taip pat nustatė, kad Bendrijoje pareiškėjas dirbo nuo 2023 m. birželio 9 d. ir jam nė karto nebuvo mokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas 850 Eur darbo užmokestis.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis UTPĮ nuostatomis, 2024 m. gegužės 21 d. priėmė skundžiamą Sprendimą

Pareiškėjo skundo argumentai, kad tarpininkavimo rašte padaryta klaida dėl darbo užmokesčio dydžio, atsakovo nuomone, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsiliepimas

Atsiliepime pažymi, jog galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nustatytas darbo užmokestis. Vien tai, jog jis negavo sutarto atlyginimo, UTPĮ nustatytas pagrindas naikinti Leidimą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų nustatytus faktus.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui Leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad jis ketino dirbti Bendrovėje. Nustačius, jog pareiškėjui nuo įdarbinimo Bendrovėje iki Migracijos departamento atlikto Sodros duomenų patikrinimo nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, atsirado pagrindas konstatuoti, jog tokiais veiksmais buvo sistemingai nevykdomos UTPĮ nustatytos prievolės, kaip pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Toks nuolatinis iš Įstatymo kylančių prievolių pažeidimas negali būti pateisinamas teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimu.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs Leidimą, visą galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu ir buvo išduotas šis Leidimas. Nuo sprendimo pareiškėjui leisti pakeisti darbdavį priėmimo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes Migracijos departamento neinformavo ir dėl naujo Leidimo nesikreipė.

Atsakovo nuomone, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ištyrus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr.24S126062 teisėtumo ir pagrįstumo.

2022 m. liepos 8 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad UAB „Briliantinės lubos“ ketina dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą (tinkuotojas) UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Migracijos departamentas 2022 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 22S138427 išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams.

Pareiškėjas, ketindamas dirbti tinkuotoju MB „Euro format“, Migracijos departamentui 2023 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Atsakovas 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 23S70205 leido pakeisti darbdavį ir dirbti Bendrijoje.

Duomenis apie pareiškėją atsakovas patikrino Sodros duomenų bazėje ir nustatė, kad UAB „Briliantinės lubos“ jis dirbo nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 8 d., tačiau nebuvo mokėtas tarpininkavimo rašte nustatytas 750 Eur darbo užmokestis. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas MB „Euro format“ dirba nuo 2023 m. birželio 9 d., bet nė karto nebuvo mokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas 850 Eur. darbo užmokestis.

Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad užsieniečiui anksčiau nebuvo išduotas nei leidimas laikinai gyventi, nei Lietuvos nacionalinė viza, Lietuvos Respublikoje įdarbintas nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Tai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog asmuo turi ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, kurie sąlygoti išimtinai tik darbo santykiais.

Atsakovas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento duomenimis, asmens šeimos nariams nėra išduoti dokumentai, suteikiantys ar patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, 2024 m. gegužės 21 d. priėmė sprendimą Nr. 24S126062 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipiasi į teismą, prašydamas jį panaikinti.

UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, būtent užsieniečiui (pareiškėjui) tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nenumatytos.

UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktyje nustatyta, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Migracijos departamento teismui pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenys apie pareiškėją patvirtina, kad UAB „Briliantinės lubos“ jis dirbo nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 8 d., tačiau nė karto nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas mokėti 750 Eur. darbo užmokestis.

Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje pateiktus duomenis nustatė, kad pareiškėjas MB „Euro format“ dirba nuo 2023 m. birželio 9 d. iki šiol. Tuo laikotarpiu nė karto nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte įsipareigotas mokėti 850 Eur darbo užmokestis. Pažymėtina, kad 2023 m. liepos, spalio ir lapkričio mėn. (iš viso 3 mėn.) buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas tarpininkavimo rašte (841 Eur), o 2023 m. birželio, rugpjūčio, rugsėjo, gruodžio mėn. ir 2024 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėn. (iš viso 8 mėn.), užsieniečiui buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas MMA (397,9 – 487,14 Eur). Pareiškėjas, paduodamas prašymą dėl darbdavio pakeitimo, Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad dirbs ne visą darbo laiką ar bus mokamas kitas, nei nurodytas Bendrijos pateiktame tarpininkavimo rašte, atlyginimas.

Bendrijos pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyta, jog asmeniui bus mokamas 850 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad nė kartą tokio dydžio darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl darbdavio pakeitimo, atsakovui pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis.

Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti Leidimą, pats nurodė, jog jo pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje bus darbo užmokestis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Atsižvelgus į Sodros informacinės sistemos duomenis, t. y., kad asmeniui nuo 2023 m. gruodžio mėn. nemokamas darbo užmokestis, kurio dydis siektų 1 MMA, jokių kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, jis negauna, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui Leidimas, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad jis ketino dirbti Bendrovėje.

Nustačius, jog pareiškėjui nuo jo įdarbinimo Bendrovėje iki Migracijos departamento atlikto Sodros duomenų patikrinimo nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, jog tokiais veiksmais buvo sistemingai nevykdomos UTPĮ nustatytos prievolės, kaip pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir toks nuolatinis iš Įstatymo kylančių prievolių pažeidimas negali būti pateisinamas teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352- 415/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalėjo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas aptariamas Leidimas. UTPĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nustatė, kad nuo sprendimo leisti pakeisti darbdavį priėmimo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes (dėl darbo Bendrijoje ne visą darbo dieną, pareiškėjui nemokamo nustatyto dydžio mėnesinio atlyginimo Bendrovėje) Migracijos departamento neinformavo ir dėl naujo Leidimo nesikreipė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad UTPĮ 50 straipsnyje įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai, o nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) panašaus pobūdžio bylose, 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 konstatavo, kad „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas atkreipia dėmesį, kad būtent pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose“. Pažymėtina ir tai, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Taigi, įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad Migracijos departamentas teisingai nustatė, jog pareiškėjas neatitiko UTPĮ nustatytų reikalavimų, todėl išduotas leidimas laikinai gyventi panaikintas pagrįstai. Be to, pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nes apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra.

Atsižvelgusi į pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento vertinimu, jog asmuo turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, tačiau jie sąlygoti išimtinai tik darbo santykiais. Taigi byloje nepateikta įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti pateisintas pareiškėjo interesas likti Lietuvoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės buvo motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje tarp išvardytų reikalavimų –administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

LVAT, aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, jog šio straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamame Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Iš jo turinio matyti, kad Migracijos departamentas išsamiai įvertino pareiškėjo ekonominius ir socialinius ryšius su Lietuvaos Respublika, todėl negalima teigti, kad jis tik formaliai pripažintas neatitinkančiu sąlygų, kurios būtinos leidimui gyventi gauti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo naikinti atsakovo Migracijos departamento 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 24S102414, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėIndrė Pukanasytė-Biekšė