Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-02-22 · Civilinė byla Nr. 2-1132-845/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-22
Bylos Nr.
2-1132-845/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Visokavičienė
Ieškovas
J. D.
Atsakovas
D. B.
Civilinė byla Nr. 2-1132-845/11Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.1; 45.6; 99.5; 99.7; 116.4.
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 22 d.Vilnius
Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė,sekretoriaujant Dmitrijui Latušinskiui,dalyvaujant ieškovei J. D. ir jos atstovei adv. Reginai Vasiliauskienei,atsakovei D. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. B. dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 14.550,00 Lt skolos pagal 2010-05-14 dalies buto pirkimo-pardavimo sutartį, 355,02 Lt delspinigių, iš viso – 14.905,02 Lt, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-05-14 notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovei nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, turinčio 42.12 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane indeksu 1A3p, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav. Nurodyta sutartis buvo įregistruota viešame registre. Pažymėjo, jog buto dalis buvo parduota už 50.000,00 Lt, iš kurių 35.450,00 Lt atsakovė sumokėjo iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o likusius - 14.550,00 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2010-06-14, pervedant pinigus į sąskaitą. Tačiau atsakovė nurodytu terminu dalies pinigų nesumokėjo. Todėl prašo priteisti šią skolą bei 0,02 proc. delspinigių, t.y. 355,02 Lt. Taip pat, remiantis CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d., prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metinių palūkanų.

Atsakovė D. B. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2010-05-14 pirkimo –pardavimo sutarties neginčija, taip pat ir jos sąlygos – sumokėti sutarties kainą. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad sutartis yra dvišalė ir abi šalys turi tarpusavyje susijusias teises bei pareigas. Pažymėjo, jog atsakovė iki šiol negali naudotis įsigytu turtu, nes ieškovė nėra perdavusi buto rakto. Taigi atsakovė negali patekti į jai nuosavybės teise priklausantį butą (jo dalį), dėl ko ji sustabdė savo priešpriešinės prievolės įvykdymą ieškovei.

Teismo posėdyje ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, tačiau skolą ieškovei pripažino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2010 m. gegužės 14 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovė J. D. pardavė, atsakovė D. B. asmeninės nuosavybės teise nupirko ½ dalį gyvenamosios (butų) paskirties buto. Pagal sutarties 3.1 punktą, dalis buto buvo parduota už 50.000,00 Lt, iš kurių 35.450,00 Lt pardavėja (ieškovė) gavo iš pirkėjos (atsakovės) pilnai iki šios sutarties sudarymo, o likusius - 14.550,00 Lt pirkėja įsipareigojo sumokėti pardavėjai iki 2010-06-14, pervedant pinigus į pardavėjos sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ (b.l. 12-13). Pagal Sutarties 6.1 p., pirkėjas įgijo nuosavybės teisę į perkamą turtą surašius parduoto turto perdavimo-priėmimo aktą ir perdavus šį turtą. 2010 m. gegužės 14 d. šalys pasirašė perdavimo-priėmimo aktą (b.l. 14), kuriuo pardavėja (ieškovė) perdavė pirkėjai (atsakovei) ½ dalį gyvenamosios paskirties buto, esančio 42.12 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakų raj. savivaldybėje, o pirkėja parduotą turtą priėmė.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, tačiau ginčas kilo dėl pirkėjos pareigos sumokėti pardavėjai ½ buto kainos dalį nevykdymo. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai iš sutartinių santykių kyla ginčas, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalys 2010-05-14 sudarė buto dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartis notariškai buvo patvirtinta ir 2010-05-26 įregistruota Nekilnojamojo turto registre (b.l. 15-17). Pagal CK 6.344 str., pirkėjas privalo sumokėti daikto kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje, šio straipsnio 4 dalyje - kad jeigu įstatymai nustato, jog pirkimo–pardavimo sutartį būtina sudaryti notarinės formos ir po to įregistruoti viešame registre, tai pirkėjas kainą sutarties pasirašymo metu privalo sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o pardavėjui pinigus notaras perduoda po sutarties įregistravimo viešame registre, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato kitokią atsiskaitymo tvarką. Pažymėtina, kad CK 6.344 straipsnio 4 dalies nuostata, nustatanti atsiskaitymo tvarką, yra dispozityvi. Todėl šalys 2010-05-14 pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punkte nustatė kitokią atsiskaitymo tvarką, t.y. 35.450,00 Lt pardavėja (ieškovė) gavo iš pirkėjos (atsakovės) pilnai iki sutarties sudarymo, o likusius - 14.550,00 Lt pirkėja (atsakovė) įsipareigojo sumokėti iki 2010-06-14 į ieškovės sąskaitą. Tačiau tiek šalių paaiškinimai, tiek AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas (b.l. 18) patvirtina, kad atsakovė įvykdė tik dalį 2010-05-14 sutarties, nes 14.550,00 Lt ieškovei pagal Sutartį iki šiol nėra sumokėjusi.

Pažymėtina, kad atsakovė teismo posėdyje pripažino aplinkybę, jog 14.550,00 Lt pagal pirkimo-pardavimo sutartį nėra sumokėjusi ieškovei. Tačiau atsisakymą sumokėti nurodytą sumą atsakovė grindė aplinkybe, jog ieškovė iki šiol jai nėra perdavusi buto raktų. Tačiau nurodyti atsakovės teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad pagrindinis pirkimo–pardavimo sutarties požymis yra tas, jog sudarydamas tokią sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį. Ši pagrindinė pardavėjo pareiga nurodyta CK 6.317 straipsnyje, kiti straipsniai detalizuoja pardavėjo pareigos perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jų įvykdymą. Pagal CK 6.393 str. 4 d., nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas CK 6.398 str. nustatyta tvarka, pagal kurią nekilnojamojo daikto perdavimas ir priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Pagal CK 6.398 str. 2 d., jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo. Pažymėtina, kad Pirkimo-pardavimo sutarties 6.1 punktu pirkėja (atsakovė) patvirtino, jog įgijo nuosavybės teisę į perkamą turtą surašius parduoto turto perdavimo-priėmimo aktą ir perdavus šį turtą. Turto perdavimo faktą atsakovei patvirtina 2010-05-14 perdavimo-priėmimo aktas, kurio 2 p. nurodyta, kad ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė parduotą turtą. Be to, šalys Akto 2 punktu patvirtino, kad ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė visus su parduodamo turto disponavimo teise susijusius dokumentus, o Akto 3 punktu atsakovė pareiškė, kad perduotas turtas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, neturi trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam atsakovė ketina jį naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad atsakovė apie tuos trūkumus žinodama apskritai nebūtų to daikto pirkusi, arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Taigi akivaizdu, jog atsakovė 2010-05-14 Perdavimo-priėmimo aktu patvirtinusi, jog ½ buto jai buvo perduota, pripažino, jog daiktas, kurį ji įgijo yra tinkamas, jį galima naudotis pagal paskirtį. Be to, kad ieškovė tinkamai įvykdė prievolę atsakovei, patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2010-05-26 atsakovė įregistravo nuosavybės teisę į ½ buto dalį viešame registre (b.l. 15-17). Taigi nurodytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia atsakovės teiginius apie tai, kad nebuvo įvykęs realus buto dalies perdavimas.

Taip pat atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog sutiktų sumokėti ieškovei 10 000 Lt, nes ji patyrė 5000 Lt dydžio nuostolius. Paaiškino, kad kita buto dalies savininkė paprašė sumokėti 5000 Lt už remontą Taigi atsakovė prašo įskaityti nuostolius į pareikalavimą sumokėti kainą. Tačiau pirkėjai pareiškus reikalavimą dėl nuostolių įskaitymo, ji privalo įrodyti faktinius, t.y. patirtus nuostolius. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjamu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Tačiau atsakovė įrodymų, patvirtinančių faktiškai patirtus nuostolius pagal 2010-05-14 pirkimo-pardavimo sutartį, nepateikė. Juolab, kad teismo posėdyje patvirtino, kad kitos buto dalies savininkė jai įrodymų, patvirtinančių, jog remontas kainavo 5000 Lt nepateikė. Be to, šiuo atveju svarbu įvertinti aplinkybę, kad sutartiniai santykiai yra susiklostę tarp ieškovės ir atsakovės, tuo tarpu atsakovė nėra susijusi jokiais prievoliniais santykiais su buto dalies savininke (ieškovės seserimi).

Be to, teismas atsakovės paaiškinimus vertina kaip prieštaraujančius, nes vienu atveju ji teigė, kad negali naudotis nupirkto buto dalimi, nes ieškovė neperdavė rakto, tačiau vėliau teismo posėdyje paaiškino, kad bendrauja su buto dalies savininke, santykiai jų geri ir ji į butą ateina. Teismo manymu, tokio pobūdžio atsakovės paaiškinimai paneigia aplinkybę, jog buto dalis realiai nebuvo perduota. Be to, nesuprantama atsakovės pozicija, jog vienu atveju ji teigia, kad negali naudotis buto dalimi, nes jis nėra perduotas, tačiau vėliau ji sutinka mokėti 10 000 Lt. Pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovei buvo perduota buto dalis (b.l. 14-17) ir ji nereiškė dėl to jokių reikalavimų įstatymo nustatyta tvarka, o tiesiog atsisakė už turtą sumokėti, motyvuodama tuo, kad nebuvo perduoti buto raktai, o vėliau keitė savo paaiškinimus, teigdama, kad iš jos buvo pareikalauta sumokėti už buto remontą, nors įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes teismui nepateikė. Tokiu būdu tokio pirkėjos (atsakovės) elgesio negalima kvalifikuoti kaip teisėtai sustabdžiusios prievolių vykdymą, nes prievolių vykdymo sustabdymas taikomas reikalaujant tinkamai vykdyti prievolę, taigi tikintis tam tikro elgesio. Prievolių vykdymo sustabdymas nėra abstraktaus taikymo teisių gynimo būdas – jis yra laikina priemonė, taikytina tikintis konkretaus kreditoriui naudingo ir teisėto elgesio iš skolininko, bet ne būdas galutinai išvengti prievolių vykdymo. Jei asmuo nevykdo savo prievolių, bet ir įstatymo nustatyta tvarka nereiškia teisinių reikalavimų, toks elgesys nelaikytinas teisėtu prievolių vykdymo sustabdymu, sudarančiu pagrindą nemokėti už perduotą ½ buto dalį. Todėl pirkėjos pasyvus elgesys ir įstatymo suteiktų teisių gynimo būdų netaikymas lemia, kad nėra pagrindo atsisakyti tenkinti ieškovės ieškinį dėl atsakovės tinkamo prievolės – sumokėti likusią ½ buto kainos dalį vykdymo. Juolab, kad CK 6.38 str., 6.256 str. 1 d. įtvirtinti prievolių vykdymo principai reikalauja, jog prievolės būtų vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais.

CK 6.189 str. 1 d. nustato, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Taigi iš šių įstatymo nuostatų seka, kad sutartis įpareigoja atlikti tai, kas joje yra numatyta. Pagal 2010-05-14 Pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punktą, dalis buto buvo parduota už 50.000,00 Lt, iš kurių 35.450,00 Lt ieškovė gavo iš atsakovės pilnai iki sutarties sudarymo, o likusius -14.550,00 Lt įsipareigojo sumokėti ieškovei iki 2010-06-14 (b.l. 12-13). Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė pareigos – sumokėti likusią buto dalies kainą neįvykdė, nors Sutartis ir iš jos kylančios pareigos galioja tol, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra pakeičiama, pabaigiama ar pripažįstama negaliojančia. Kai yra sutartis ir viena jos šalis reikalauja sutartį vykdyti, tai kita šalis arba turi tam paklusti ir ją vykdyti, arba nuo vykdymo gintis tokiais teisių gynimo būdais, kurie leidžia sustabdyti ar panaikinti vykdymo prievolę. Pavyzdžiui, kreditoriui pareikalavus vykdyti prievolę, skolininkas, kai yra tam įstatyminis pagrindas, gali sustabdyti prievolės vykdymą, taikyti įskaitymą, reikšti priešieškinį dėl sutarties nutraukimo ir pan. Taigi tam, kad jis teisėtai išvengtų prievolės vykdymo, jis turi reikšti įstatymo nustatytus reikalavimus dėl savo teisių gynimo būdų taikymo ar remtis kitomis įstatymo nustatytomis sąlygomis, leidžiančiomis nevykdyti atsiskaitymo prievolės. Tačiau jei pirkėjas elgiasi pasyviai ir priėmęs daiktą nepareiškia jokių reikalavimų taikyti įstatymo nustatytus teisių gynimo būdus, jis negali pagrįstai tikėtis, kad priešingos šalies reikalavimas nebus tenkinamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės ieškinį tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovės 14.550 Lt skolos pagal 2010-05-14 Pirkimo-pardavimo sutartį.

Kadangi atsakovė pažeidė prievolės įvykdymo terminą (CK 6.38 str., 6.256 str. 1 d.), remiantis Sutarties 3.1 p., iš jos ieškovės naudai priteistini 0,02 proc. dydžio delspinigiai, t.y. 355,02 Lt (b.l. 20).

Taip pat, remiantis CK 6.210 str. 1 d., iš atsakovės priteistinos ieškovės naudai 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, t.y. 14.905,02 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010-10-18 iki sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovė 2010-08-09 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo atleista 50 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų, ji už pareikštą ieškinį sumokėjo 223,79 Lt (b.l. 6,11). Patenkinus ieškinį visiškai, remiantis CPK 93 str. 1 d., ieškovei priteistina iš atsakovės 223,79 Lt žyminio mokesčio. Taip pat, remiantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovės priteistina 223,36 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Be to, pagal CPK 88 str. 1 d. 7 p., 93 str. 1 d., 98 str., iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos 680 Lt dydžio teisinės pagalbos išlaidos (b.l. 24-25, 35).

Kadangi ieškovė patyrė kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, remiantis CPK 88 str. 1 d. 8 p., ieškovei priteistina iš atsakovės 40 Lt už banko sąskaitos išrašo išspausdinimą (b.l. 18-19).

Pagal CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos 11,75 Lt dydžio pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 96 str., 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei J. D., a.k.: (duomenys neskelbtini) gyv.: (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., iš atsakovės D. B., a.k.: (duomenys neskelbtini) gyv.: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 14.550 Lt skolos pagal 2010-05-14 Pirkimo-pardavimo sutartį, 355,02 Lt delspinigių, iš viso - 14.905,02 Lt (keturiolika tūkstančių devyni šimtai penki Lt 02 ct).

Priteisti ieškovei J. D. iš atsakovės D. B. 223,79 Lt žyminio mokesčio ir 40 Lt už banko sąskaitos išrašo išspausdinimą, iš viso – 263,79 Lt (du šimtai šešiasdešimt trys Lt 79 ct).

Priteisti iš atsakovės D. B. į valstybės biudžetą 223,36 Lt žyminio mokesčio, 680 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 11,75 Lt pašto išlaidų, iš viso - 915,11 Lt (devyni šimtai penkiolika Lt 11 ct).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė