Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Neringos Malinauskaitės-Posaškovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent:

nuo 2024 m. spalio 28 d. 14.25 val. iki 2024 m. spalio 30 d. 16.47 val. neteisėtai panaudodamas svetimą L. S. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą išgryninti pinigus, suvedęs iš L. S. įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodą, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas:???

1. 2024 m. spalio 28 d. 14.25 val. įstatė L. S. priklausančią AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę į (088873) H292/HB bankomatą, adresu Vilniaus r., Nemenčinės m., Vilijos g. 2 ir įvedęs PIN kodą, išgrynino 230 eurų;

2. 2024 m. spalio 29 d. sumokėjo už pirkinius L. S. priklausančia AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele parduotuvėje „Maxima/x-082“, adresu Baziliojonų g.3, Vilnius, kurių vertė 0,09 eurų,

3. 2024 m. spalio 29 d. sumokėjo už pirkinius L. S. priklausančia AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele parduotuvėje „Maxima/x-082“, adresu Baziliojonų g.3, Vilnius, kurių vertė 1,05 eurų,

4. 2024 m. spalio 29 d. sumokėjo už pirkinius L. S. priklausančia AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele parduotuvėje „IKI Stotis“, adresu Sodų g. 22-1, Vilnius, kurių vertė 3,37 eurų,

5. 2024 m. spalio 30 d. 16.41 val. įstatė L. S. priklausančią AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę į bankomatą H667/HB, adresu L. Asanavičiūtės g. 29 Vilnius, ir įvedęs PIN kodą, įnešė 50 eurų,

6. 2024 m. spalio 30 d. 16.47 val. įstatė L. S. priklausančią AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę į bankomatą H667/HB, adresu L. Asanavičiūtės g. 29 Vilnius, ir įvedęs PIN kodą, išgrynino 50 eurų. Tokiu būdu neteisėtai pasinaudodamas L. S. vardu išduota AB ,,Swedbank“ banko elektronine mokėjimo kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodu, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, inicijavo ir atliko finansines operacijas.

Šiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. Š. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis 2024 m. spalio 27 d. , tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, L. S. leidus pasiimti jos vardu išduotą AB ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri gulėjo jos automobilyje TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išgryninti 20 eurų, jis be L. S. leidimo neteisėtai apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. 2024 m. spalio 28 d., 14.25 val. bankomate ,,H292/HB(088873)“, esančiame adresu Vilniaus r., Nemenčinės m., Vilijos g., 2 įdėjęs šią kortelę į bankomatą ir suvedęs elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, išgrynino 230 eurų; 2024 m. spalio 29 d. sumokėjo už pirkinius L. S. priklausančia AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele parduotuvėje „Maxima/x-082“, adresu Baziliojonų g. 3, Vilnius, kurių vertė 0,09 eurų; 2024 m. spalio 29 d. sumokėjo už pirkinius L. S. priklausančia AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele parduotuvėje „Maxima/x-082“, adresu Baziliojonų g. 3, Vilnius, kurių vertė 1,05 eurų; 2024 m. spalio 29 d. sumokėjo už pirkinius L. S. priklausančia AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele parduotuvėje „IKI Stotis“, adresu Sodų g. 22-1, Vilnius, kurių vertė 3,37 eurų. Šiais veiksmais, tai yra apgaule – identifikuodamas save kaip teisėtą banko sąskaitos savininkę L. S., iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijuodamas finansines operacijas, apgaule įgijo svetimą, L. S. priklausiusį – 234,51 – eurų turtą.

Šiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2024 m. spalio 27 d. buvo užgėręs jau kurį laiką, trūko jam pinigų pragyvenimui, todėl susisiekė su savo gera drauge L. S., kurios paprašė, kad jam paskolintų savo banko sąskaitą, kad jam pervestų paskutinį darbo atlyginimą, nes jo banko sąskaita yra apribota antstolių, o dėl ilgo gėrimo išėjo iš darbo. Pastaroji jam pervedė į jo banko sąskaitą 20 eurų, tačiau jis jų negavo. O jis susitarė su savo kaimynu, kad pastarasis jai už 20 eurų parduos butelį degtinės ir butelį alaus. Kaip įtarime mato, tą ji ir padarė – K. pervedė pati tuos pinigus. Tada tos pačios dienos vakare, ar kitos ryte L. S. sutikimu ir žinia paėmė jos banko kortelę. Tačiau nori paminėti, kad L. S. jam telefonu aiškino, kur yra paslėptas jos automobilis, kuriame ant galinės sėdynės gulėjo jos darbinė liemenė, pastarojoje buvo darbo raktai ir banko kortelė. L. S. jam pasakė savo banko kortelės PIN kodą. Jų susitarimas buvo, kad jis gaus savo atlyginimą į banko sąskaitą ir paprasčiausiai nueis į bankomatą, ir išgrynins. Kažkodėl jam nusišvietė, kad išėjus iš darbo iš karto yra pervedamas atlyginimas, todėl iš karto išgrynino tiek, kiek jam reikėjo grynų, t. y. 230 eurų, net nepagalvojus, kad tai galimai dar ne jo pinigai. Gavus pinigus vėl gėrė, dar kažką pirko parduotuvėje Vilniuje. Naudojosi tas kelias dienas L. S. banko kortele kaip savo asmenine. Tyrėjos paklausus, kodėl buvo įnešęs 50 eurų į jos banko sąskaitą, gali atsakyti, kad jam reikėjo rezervuotis viešbutį per booking.com. Taip padarė bankomate prie parduotuvės Norfa, Karoliniškių mikrorajone. Iš karto po užsakymo išgrynino vėl savo pinigus. Tada dar kelias dienas vartojo, po to jį paguldė į ligoninę dėl apsinuodijimo. Atsistojęs ant kojų ir įsijungęs savo telefoną, rado pranešimus iš savo banko, kad visgi į jo banko sąskaitą buvo pervestas atlyginimas, taip pat L. S. pradėjo kelti vėjus, sakydama, kad jis jos pinigus pasisavino. Jį užblokavo, negalėjo su ja susisiekti. Kodėl iki šiol negrąžino jai pinigų, nežino, buvo gėda, nuo 2025 m. sausio 5 d. tik pradėjo vėl dirbti, laukia pagaliau atlyginimo už visą atidirbtą mėnesį, kaip tik vėl pradėjo su L. S. sutarti, vėl susikabina, sutarė, kad tik gavus atlyginimą iš karto jai perves pinigus, t. y. 234,51 eurus. Taip pat nori palikti prie bylos įsipareigojimą, kad tikrai sumokės per kelis kartus. Dar kartą pasikartos, kad labai gailisi dėl tokio savo neatsakingo poelgio, pasielgė kaip mažas vaikas, reikėjo iš karto prisiimti atsakomybę ir grąžinti pinigus.

BK 215 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

BK 182 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Be R. Š. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: 2025 m. sausio 14 d. objektų apžiūros protokolu, 2024 m. lapkričio 12 d. pareiškimu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. Š. nuo 2024 m. spalio 28 d. 14.25 val. iki 2024 m. spalio 30 d. 16.47 val. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje. Byloje taip pat įrodyta, kad R. Š. 2024 m. spalio 27 d. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus R. Š. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka. Nukentėjusiajai pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę R. Š. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas ir vienas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis. R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 215 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytas ir prokurorės siūlomą bausmės rūšis – laisvės apribojimą.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu L. S. pareiškė 234,51 Eur civilinį ieškinį. R. Š. raštu įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, pervesdamas pinigus į L. S. banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. S. civilinis ieškinys tenkintinas ir iš R. Š. priteistina L. S. naudai 234,51 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su banko sąskaitos išklotinių įrašu – paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir R. Š. paskirti bausmę – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. skirti galutinę bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. S. pareikštą 234,51 Eur civilinį ieškinį tenkinti, iš R. Š. priteisti L. S. naudai 234,51 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną su banko sąskaitos išklotinių įrašu – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.