Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) R. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2‑26907‑558/2017 pagal kreditoriaus R. I. pareiškimą dėl paramos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismui kreditorius R. I. pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė išieškoti iš skolininkės D. S. išlaikymą pilnamečiam kreditoriui periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį iki kreditorius sulauks 24 metų amžiaus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatė kreditoriui R. I. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. Nurodė, jog nepašalinus trūkumų, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.Teismas nustatė, kad pareiškimo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115, 433 straipsnių reikalavimų. Išaiškino kreditoriui, kad nors kreditorius prašo paramą priteisti iki 24 metų, tačiau byloje nėra galimybės nustatyti, kur ir kokiomis sąlygomis kreditorius studijuos baigęs vidurinę mokyklą, kiek truks studijos, kokie bus jo poreikiai ir kitų svarbių aplinkybių, reikšmingų paramos reikalingumui pripažinti, dydžiui nustatyti. Sprendė, kad reikalavimas tikslintinas, nes nėra aiškus, tikslinant išlaikymą pilnamečiam R. I. mokamomis periodinėmis išmokomis iš skolininkės D. S. (kreditoriaus motinos) mokant po 190 Eur kas mėnesį nuo kada (ar kai tapo pilnamečiu ar nuo teismo įsakymo priėmimo dienos), konkrečiai nurodant datą iki kada, t.y. kol jis mokysis gimnazijoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atskiruoju skundu apeliantas R. I. prašo panaikinti 2017 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Pateikto pareiškimo turinys visiškai atitinka CPK 115 ir 433 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjas (kreditorius) savo pateiktame pareiškime nurodė reiškiamą reikalavimą ir pateikė visus teismui reikalingus dokumentus, patvirtinančius, kad jis šiuo metu mokosi gimnazijoje dieniniame skyriuje. Todėl yra pagrindas iš skolininkės priteisti išlaikymą pareiškėjo (kreditoriaus) naudai iki kol jam sueis 24 metai ir išduoti teismo įsakymą.

Teismo argumentai, jog byloje nėra galimybės nustatyti, kur ir kokiomis sąlygomis studijuos kreditorius baigęs vidurinę mokyklą, kiek truks studijos, kokie bus jo poreikiai ir kitų svarbių aplinkybių, reikšmingų paramos reikalingumui pripažinti, dydžiui nustatyti, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, o nurodymas tikslinti pareiškimą, tik apsunkina pareiškėjo galimybę supaprastinta tvarka kreiptis į teismą.

Skolininkei manant, jog ji neturi ir neturės galimybių teikti išlaikymo pilnamečiam dieniniame skyriuje besimokančiam sūnui (kreditoriui) iki kol jam sueis 24 metai, pateiks prieštaravimą dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl tai nėra priežastis teismui atsisakyti išduoti teismo įsakymą.

Pareiškėjas negali pateikti įrodymų apie tai, kur studijuos baigęs vidurinę mokyklą, kiek truks studijos, kokie bus jo poreikiai ir kt., kadangi kol kas nėra pateikęs prašymo stoti į aukštąją mokyklą (prašymas bus teikiamas tik tuomet, kai bus gautas mokyklos baigimo diplomas), todėl teismas negali reikalauti to, ko neįmanoma pateikti. Tai negali būti priežastis neišduoti teismo įsakymo, kuomet yra galimybė priteisti išlaikymą iki kol pareiškėjui sueis 24 metai.

Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nėra prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, todėl prašomas priteisti išlaikymas yra nuo teismo įsakymo priėmimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Nagrinėjamu atveju analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė pareiškėjui (kreditoriui) R. I. terminą nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta.

Teismas pažymi, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą, tačiau CPK nustatyta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas, taip pat jį pagrindžiančios aplinkybės, sudaro sąlygas efektyviai gintis nuo pareikšto reikalavimo, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 str.). Taigi visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti šalies pateiktas procesinis dokumentas, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas ir taikomi taip, kad nevaržydami pareiškėjo teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą.

LR CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų), taip pat dėl kilnojamojo daikto priteisimo. Teismas, gavęs kreditoriaus pareiškimą, patikrina, ar pareiškimas atitinka nustatytus reikalavimus ir išsprendžia pareiškimo priėmimo klausimą (CPK 435 str. 1, 2 d.). Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio trūkumai šalinami CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. CPK 433 str. reglamentuoja pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formą ir turinį. Šiame straipsnyje numatyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta: 1) kreditoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, o kai kreditorius yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai, taip pat kreditoriaus atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas; 2) skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu ji žinoma), o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (jeigu jis žinomas) ir kredito įstaigos rekvizitai (jeigu jie žinomi); 3) reikalavimo suma; 4) kai prašoma priteisti palūkanas ar delspinigius, – palūkanų ar delspinigių norma, palūkanų ar delspinigių dydis, skaičiavimo laikotarpis; 5) ar reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties ir, kai reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, – bendros vartojimo kredito kainos metinė norma; 6) reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą; 7) motyvuotas prašymas taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra tam pagrindas, ir duomenys apie skolininko turtą; 8) patvirtinimas, kad nėra šio Kodekso 431 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų; 9) pridedamų prie pareiškimo dokumentų sąrašas. CPK 433 str. 2 d. reglamentuoja, kad pareiškime dėl išlaikymo priteisimo taip pat nurodoma skolininko gimimo data ir vieta, išlaikytinio gimimo data, išlaikytinio gyvenamoji vieta, jeigu pareiškimą paduoda ne pats išlaikytinas asmuo, priteistino išlaikymo dydis kiekvieną mėnesį ir priteistino išlaikymo terminas.Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas (pareiškėjas) R. I. LR CPK XXIII skyriuje dėl teismo įsakymo išdavimo nustatyta tvarka kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu, kuriuo prašė išieškoti iš skolininkės D. S. išlaikymą pilnamečiam kreditoriui (pareiškėjui) periodinėmis išmokomis po 190 Eur, mokamomis kas mėnesį, iki kol kreditorius sulauks 24 metų amžiaus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi, konstatavęs, kad pareiškimas neatitinka CPK 433 str. 1 d. 5 p. (Nauja redakcija nuo 2017-07-01, 433 str. 1 d. 6 p.) nurodytų reikalavimų, nustatė pareiškimo trūkumus bei pareigą per septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, juos ištaisyti. Pareiškėjas R. I. 2017-06-05 atskiruoju skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti. Atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, jog savo pateiktame pareiškime nurodė reiškiamą reikalavimą ir pateikė visus teismui reikalingus dokumentus, patvirtinančius, kad jis šiuo metu mokosi gimnazijoje dieniniame skyriuje (nutarties 4 punktas). Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio pirmoje dalyje. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197. 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl tėvų pareigos išlaikyti besimokančius pilnamečius savo vaikus įstatyminės nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio trečią dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M. , bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009). Taigi, sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties, turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.), taip pat protingų galimybių jas gauti išnaudojimas.Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiui, akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį išsilavinimą, kuris būtų teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos ir darnios visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Pilnamečiam asmeniui, pateikus teismui pareiškimą dėl išlaikymo priteisimo, jeigu jam yra būtina parama ir jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, skolininkas, gavęs teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam jo vaikui, turės teisę teikti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo (CPK 439 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra galimybės nustatyti, kur ir kokiomis sąlygomis studijuos apeliantas (pareiškėjas) baigęs vidurinę mokyklą, kiek truks studijos, kokie bus jo poreikiai ir kitų svarbių aplinkybių, reikšmingų išlaikymo (paramos) reikalingumui pripažinti, dydžiui nustatyti, kadangi, kaip minėta, išlaikymo (paramos) asmeniui, kuris dar nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo, priteisimo sąlygos skiriasi nuo išlaikymo (paramos) priteisimo kitokio išsilavinimo siekiančiam asmeniui, be to nėra aišku, kokioje mokymosi įstaigoje mokysis apeliantas (pareiškėjas) baigęs gimnaziją, kokia bus jo bei jo motinos (tėvų) turtinė padėtis tuo laikotarpiu, t.y. nėra aiškus faktinis pareiškimo pagrindas.Atmestinas apelianto (pareiškėjo) argumentas, kad teismas, nurodymas tikslinti pareiškimą, apsunkina pareiškėjo galimybę supaprastinta tvarka kreiptis į teismą, kadangi teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, nes priešingu atveju, be pagrindo iškėlus bylą, gali būti pažeistos kitų šalių teisės. Teismas, naudodamasis įstatyme nustatytomis teisėmis, privalo veikti aktyviai, kad užtikrintų sąžiningą procesinių teisių naudojimą, greitą, ekonomišką ir sąžiningą procesą ir nesudarytų sąlygų procesui vilkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-181/2009).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškimas neatitiko formalių pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų, ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo pareiškėją pašalinti pareiškimo trūkumus (CPK 435 straipsnio 4 dalis).Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus R. I. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir nustatydamas terminą nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. I. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.