- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-01
- Bylos Nr.
- 2A-254/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Vincas Verseckas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Teisingumo ministerijai
- Ieškovas
- D. J., I. J.
- Kategorijos
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą ir atsakovo antstolio Arūno Balčiūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2095-55/2007 pagal ieškovų D. J. ir I. J. ieškinį atsakovams Teisingumo ministerijai ir antstoliui Arūnui Balčiūnui dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ ir R. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ieškovai D. J. ir I. J. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė teismo priteisti iš Lietuvos Respublikos 5 954,43 Lt lygiomis dalimis kiekvienam iš ieškovų turtinei žalai, padarytai teismo antstolių kontoros prie Panevėžio apylinkės teismo ir teismo antstolių kontoros prie Šakių rajono apylinkės teismo, atlyginti ir 114 800,29 Lt neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš atsakovo antstolio Arūno Balčiūno 3 907,60 Lt lygiomis dalimis kiekvienam iš ieškovų turtinei žalai, padarytai antstolio Arūno Balčiūno, atlyginti ir 75 337,68 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nurodė, jog nutraukus ieškovų tėvų santuoką, Trakų rajono apylinkės teismas 2000 m. balandžio 3 d. nutarimu nutarė išieškoti išlaikymą ieškovams iš ieškovų tėvo G. J. . Buvo pateiktas vykdomasis raštas antstoliams, tačiau antstoliai neišieškojo pinigų. Antstoliai neaprašė skolininko nekilnojamojo turto – buto Panevėžyje, kuriame gyveno skolininkas, nebuvo atliktas turto aprašymas ir buvo išrašyti neteisėti negalimumo išieškoti aktai. Dėl antstolių neveikimo ieškovai patyrė turtinę žalą dėl lėšų stygiaus ieškovė 18 metų išvyko dirbti į Londoną, nes negalėjo mokytis universitete, o ieškovui dėl lėšų stygiaus labai sunku studijuoti universitete. Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai tinkamai neprižiūrėjo antstolių veiklos, nereikalavo, jog antstoliai tinkamai vykdytų savo pareigas. CK 6.271 straipsnis nustato atsakomybę už žalą, padarytą valdžios institucijų veikomis, todėl dėl antstolių neveikimo turi atsakyti juos kontroliuojančios institucijos. Pagal Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnį, už žalą padarytą iki 2003 m. sausio 1 d. antstolių neteisėtomis veikomis atsako valstybė, kurią atstovauja Teisingumo ministerija. Už vėliau atsiradusią žalą atsako pats antstolis. Turtinė žala yra 9 862,03 Lt. Išieškojimą laikotarpiu nuo 2000 m. balandžio 3 d. iki 2002 m. gruodžio 3 d. vykdė teismo antstolių kontora prie Panevėžio apylinkės teismo ir teismo antstolių kontora prie Šakių rajono apylinkės teismo, todėl iš už šių kontorų neveikimą 5 954,43 Lt priteistini iš valstybės. Antstolis Arūnas Balčiūnas išieškojimą vykdė laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 3 d. iki 2004 m. spalio 25 d., todėl iš jo priteistina 3 907,60 Lt turtinės žalos atlyginimo. Be turtinės žalos ieškovai patyrė neturinę žalą, nes patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo sutrikdytas asmenybės vystimasis, negalėjo lankyti norimų būrelių, pilnavertiškai bendrauti su draugais, ieškovė 18 metų turėjo vykti dirbti į Didžiąją Britaniją. Šie išgyvenimai patirti dėl pinigų stygiaus, nes nebuvo išieškotas išlaikymas. Iš viso patyrė neturtinės žalos 190 137,97 Lt sumai, kuri priteistina iš atsakovų proporcingai neišieškotam terminui. Todėl prašo priteisti iš atsakovo antstolio Arūno Balčiūno 75 337,68 Lt, iš valstybės 114 800,29 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš Lietuvos valstybės D. J. naudai 2 938,22 Lt turtinės žalos ir 6 000 lt neturtinės žalos, o taip pat 156,08 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei I. J. priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės 3 016,21 Lt turtinės žalos ir 6 000 Lt neturtinės atlyginimui. Iš atsakovo antstolio Arūno Balčiūno ieškovės I. J. naudai priteisė 2 721,77 Lt turtinės žalos atlyginimo, o ieškovui D. J. 102,42 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas sprendime nustatė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2000 m. balandžio 3 d. nutarimu nutarė išieškoti alimentus iš G. J. V. J. vaikų I. (gim. 1986 m. spalio 25 d.) ir D. J. (gim. 1984 m. vasario 26 d.) išlaikymui. Minėto nutarimo pagrindu išrašytas vykdomasis raštas 2000 m. balandžio 7 d. buvo pateiktas teismo antstolių kontoroje prie Panevėžio miesto apylinkės teismo, nuo 2002 m. sausio 9 d. išlaikymo išieškojimas buvo vykdomas teismo antstolių kontoroje prie Šakių rajono apylinkės teismo, o nuo 2003 m. sausio 1 d. – antstolio Arūno Balčiūno kontoroje. Laikotarpiu iki 2004 m. spalio 25 d. išlaikymo įsiskolinimas yra 9862,03 Lt. 2006 m. sausio 13 d. G. J. mirė. G. J. laikotarpiu nuo 2000 m. balandžio 3 d. iki 2006 m. sausio 13 d. nedirbo, laikotarpiu nuo 2001 m. birželio 21 d. iki 2001 m. gruodžio 30 d. buvo įsigijęs patentą, laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 27 d. iki 2003 m. rugpjūčio 31 d. buvo įsigijęs verslo liudijimą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad G. J. iš šios veiklos būtų gavęs pajamas, G. J. buvo registruotas darbo biržoje, tačiau bedarbio pašalpa jam nebuvo mokama. Vykdymo metu nustatyta, jog bankuose, Informatikos ir ryšių departamente bei VĮ ŽKNTKR apie G. J. turimas pinigines lėšas (išskyrus 1,95 Lt), transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą duomenų nėra. Skolininko gyvenamojoje vietoje turto taip pat nerasta. Teismas nustatė, jog G. J. 1993 m. birželio 26 d. buvo sudaręs santuoką su R. J. , ši santuoka nutraukta 1996 m. sausio 9 d. santuokos metu R. J. vardu 1994 m. birželio 29 d. buvo įsigytas butas, kuris buvo parduotas 2004 m. balandžio 9 d. Teismo nuomone, išlaikymo išieškojimą vykdantys antstoliai nesiaiškino, ar G. J. nebuvo sudaręs santuokos ir ar jis neturėjo turto, įgyto bendrąja jungtine nuosavybe, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas. Butas buvo įgytas už R. J. ir G. J. santuokos metu uždirbtus pinigus. Nutraukus santuoką, santuokos metu įsigytas turtas padalintas nebuvo ir R. J. su G. J. su pertraukomis kartu gyveno minėtame bute iki 2004 m. pavasario. Santuokos metu įsigytas turtas buvo padalintas tik 2004 m. balandžio 9 d., pardavus butą už 25 000 Lt, G. J. teko 10 000 Lt. Teismo nuomone, senaties terminas prasidėjo nuo vykdomojo dokumento pateikimo datos - 2000 m. balandžio 7 d. G. J. iki 2004 m. balandžio 9 d. turėjo turtą, kuris buvo jo bendroji jungtinė nuosavybė, šis turtas iki nurodytos datos nebuvo padalintas, todėl iš šio turto galėjo būti išieškotas 9862,03 Lt išlaikymas ieškovams. Kadangi skolininkas turėjo turto, o antstoliai jo neišieškojo, todėl antstolių neveikimu iki ieškovo D. J. pilnametystės nebuvo išieškotas 2938,22 Lt išlaikymas, ieškovei I. J. iki Antstolių įstatymo įsigaliojimo (2002-12-31) neišieškotas 4201,61 Lt išlaikymas, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki pilnametystės (2004-10-24), ieškovei I. J. dėl antstolio A.Balčiūno neveikimo, nebuvo išieškotas 2721,77 Lt išlaikymas. Žala ieškovams atsirado nuo buto pardavimo datos – 2004 m. balandžio 9 d., t.y. kai nebeliko G. J. priklausančio turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išlaikymo išieškojimas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas nusprendė, kad ieškovui D. J. iš Lietuvos valstybės priteistina 2938,22 Lt žalos atlyginimui, ieškovei I. J. – 3016,21 Lt, tai pat 2721,77 Lt iš atsakovo antstolio A.Balčiūno. Teismo nuomone, nors antstolis A. Balčiūnas buvo apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau reikalavimas atlyginti žalą nebuvo pareikštas per 1 metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos, todėl antstolio A.Balčiūno neveikimu padaryta žala nelaikytina draudiminiu įvykiu. Kadangi teismo antstoliai neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, todėl teismas iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovams priteisė po 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos dydį teismas grindė tuo, jog ieškovai, negaudami jiems priklausančio išlaikymo buvo priversti riboti savo poreikius, tuo jie patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, iš dalies sumažėjo jų bendravimo galimybės su bendraamžiais. Ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos Respublika apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria priteistas nuostolių atlyginimas iš valstybės ir ieškinį šiam atsakovui atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:
Valstybei deliktinė atsakomybė šiuo atveju negalima, nes nekonstatuoti antstolio neteisėti veiksmai ir nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovų reikalaujamos žalos ir neteisėtų antstolių veiksmų. G. J. 1996 m. sausio 9 d. nutraukus santuoką, turtas padalintas nebuvo. Šio turto padalinimui SŠK 23 straipsnio 4 dalis nustatė trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 1999 m. sausio 9 d., todėl jokie kitokie terminai šiems reikalavimams negali būti taikomi. Teismas teigia, jog terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2000 m. balandžio 7 d., tačiau SŠK 23 straipsnio 3 dalis nustato, jog terminas pradedamas skaičiuoti būtent nuo santuokos nutraukimo ir nenustato kitos galimybės senaties terminams skaičiuoti. Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. CK 3.88 straipsnio 3 dalis nustato, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešajame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, o kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jei registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl teismo išvada, jog G. J. turėjo bendrosios jungtinės nuosavybės teise butą iki 2004 m. neteisinga. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, jog R. J. perdavė G. J. 10 000 Lt už butą. Pinigų perdavimas nebuvo tinkamai įformintas, todėl jis negali būtų panaudotas prieš trečiuosius asmenis. 2000 m. lapkričio 22 d. teismo antstolis, atvyko į butą Vilniaus g. 23-24, surašė turto neradimo aktą. Taigi 2000 metais vykdant išieškojimą iš G. J. šis neturėjo jokio turto. Tuo metu antstoliai neturėjo teisės areštuoti R. J. priklausančio turto ar kreiptis dėl turo padalijimo. Dėl šių aplinkybių teismas nepagrįstai priteisė žalą iš valstybės.
Šalies argumentai
Atsakovas Antstolis Arūnas Balčiūnas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria priteistas žalos atlyginimas iš jo ir ieškinį šiam atsakovui atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:
SŠK 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog reikalavimams atidalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų senaties terminas. G. J. trejus metus nepasinaudojo teise dėl jo turto dalies nustatymo, todėl laikytina, jog buvę sutuoktiniai turtą pasidalino ir butas liko R. J. . Kad butas priklausė R. J. patvirtina ir faktas, jog ji perleido butą be G. J. sutikimo. Jei teismas manytų, jog nepraleistas turto padalinimo senaties terminas, tuomet turėtų būti laikoma, jog R. J. pardavė jai nepriklausantį turtą ir nepagrįstai praturtėjo, todėl išlaikymo skola turėtų būti priteista iš R. J. . Teismas nenustatė antstolio kaltės, todėl nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą ieškovei I. J. . Teismas nesprendė kreditoriaus (išieškotojo) kaltės klausimo, nes išieškotojas, turėdamas informacijos, kad skolininkui priklauso butas Panevėžyje, turėjo teisę skųsti antstolio veiksmus ir reikalauti, jog įsiskolinimas būtų nukreiptas į išieškotojo nurodytą turtą, tačiau išieškotojas to nepadarė. Vykdomojoje byloje išieškotoja nurodyta V. J. . Išieškotos sumos išmokamos išieškotojui. Išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą išieškotoją V. J. turėjo patraukti ieškovu ir spręsti ar jai padaryta žala.
Atsiliepimas
Ieškovai D. J. ir I. J. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundai nepagrįsti, todėl atmestini.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ieškovai ieškinio pareiškime (1 t., b.l. 70-75) kaip ieškinio pagrindą (faktines aplinkybes) nurodė antstolių neveikimą, dėl ko nebuvo išieškomi alimentai ieškovų išlaikymui. Teismas nagrinėdamas bylą nustatė ir ieškinį dalinai tenkino dėl to, kad antstoliai nenukreipė išieškojimo į ieškovų tėvo G. J. santuokoje įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Deliktinė atsakomybė gali kilti tik tada, kai įrodyti asmens neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje ieškovams kyla pareiga įrodyti antstolių neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę ir priežastinį ryšį tarp antstolių neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Iš nutarimo dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo (1 t., b.l. 9) matyti, kad alimentai iš G. J. ieškovų išlaikymui buvo priteisti 2000 m. balandžio 3 d. Iš Panevėžio miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus pažymos matyti, kad G. J. su G. A. – J. susituokė 1993 m. birželio 26 d. ir ši santuoka nutraukta 1996 m. sausio 9 d. Santuokoje butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1994 m. birželio 29 d. ir nuosavybė užregistruota R. J. vardu.
Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad alimentai, dėl kurių neišieškojimo pareikštas ieškinys, buvo priteisti praėjus daugiau kaip keturiems metams nuo santuokos nutraukimo tarp G. J. ir R. J. . Iki buto pardavimo 2004 m. Lietuvoje nebuvo giminystės registro. Byloje nėra jokių duomenų, kad alimentų išieškojimą vykdžiusiems antstoliams buvo žinoma apie G. J. buvusią santuoką su R. J. . Šio fakto antstoliams nepranešė ir ieškovų motina V. J. . Todėl sprendimą dėl alimentų išieškojimo vykdę antstoliai nežinojo apie G. J. ankstesnę santuoką. Atitinkamai, antstoliai nežinojo ir negalėjo numatyti apie jo teises į nuosavybę, registruotą R. J. vardu.
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. L. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui J. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriui dėl antstolio veiksmų, išaiškino, kad „bendroji jungtinė nuosavybė paprastai pasibaigia šį turtą pasidalijus. Pagal santuokos nutraukimo metu galiojusias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reglamentavusias teisės normas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą buvo galima pasidalinti sutuoktinių susitarimu arba pareiškus ieškinį teisme dėl tokio turto padalijimo (SŠK 24 straipsnis). SŠK 23 straipsnio 4 dalyje buvo nustatytas trejų metų senaties terminas reikalavimui dėl turto, kuris yra bendroji junginė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, pareikšti. Nagrinėjamu atveju senaties terminas reikalavimui dėl pareiškėjai ir A. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto (taip pat ir įmonės) padalijimo teisme pareikšti suėjo iki 2001 m. CK įsigaliojimo. Tokiomis aplinkybėmis, nei pareiškėjai, nei A. L. per nustatytą terminą tokio reikalavimo teisme nepareiškus, pareiškėjos skundą nagrinėję teismai turėjo išsiaiškinti sutuoktinių tokio neveikimo pasekmes. SŠK 24 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu sutuoktiniai nesusitaria dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, tai toks turtas padalijamas pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį. Iš to seka, kad, nustatęs, jog nė vienas iš sutuoktinių reikalavimo padalyti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą per įstatyme (SŠK 23 straipsnio 4 dalis) nustatytą terminą teismine tvarka nepareiškė, teismas gali daryti išvadą, jog sutuoktiniai dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, pasidalijimo susitarė“ (LAT CBS 2007 m. birželio 26 d. nutartis c.b. Nr.3K-3-268/2007). Todėl antstoliai, neturėdami informacijos apie likusį nepasidalintą santuokoje įgytą turtą, neturėjo pagrindo tikėtis surasti tokį turtą.
1964 m. ir 2002 m. redakcijos CPK Vykdymo procese buvo įtvirtintas principas, kad teismo antstolių ir antstolių procesinės veiklos kompetencija ribojama antstolio veiklos teritorija. Atliekant vykdymo veiksmus Teismo antstolių kontoroje prie Šakių rajono apylinkės teismo ir antstolio A.Balčiūno kontoroje antstoliai neturėjo galimybės ieškoti skolininkui priklausančio turto, esančio Panevėžio mieste.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad antstoliai kalti dėl neveikimo vykdant alimentų išieškojimą, išskyrus išieškojimą iš aukščiau minėto buto. Sprendimo dalis, kuria ieškinys dalinai atmestas, neskundžiama.
Vertindama nurodytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad ieškovai neįrodė, jog dėl antstolių kalto neveikimo ieškovams buvo padaryta žala, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas.
Apeliantas A. Balčiūnas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą išieškotoją V. J. turėjo patraukti ieškovu ir spręsti ar jai padaryta žala. Šis argumentas nepagrįstas. Ieškovai nurodo, kad dėl alimentų neišieškojimo jiems asmeniškai buvo padaryta žala (sutrikdytas jų vystymasis, negalėjo mokytis), todėl jie teisingai byloje dalyvauja kaip ieškovai. V. J. gali užvesti atskirą bylą, jeigu mano, kad jai padaryta žala. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad alimentų įsiskolinimas galėtų būti išieškotas pagal vykdomąjį raštą dėl alimentų išieškojimo, laikantis CPK 606 straipsnio nustatytų terminų, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti ir antrą kartą priteisti alimentų įsiskolinimo nereikia.
Byloje buvo 20,50 Lt (2 t., b.l. 38) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios priteistinos iš ieškovų valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d., 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys ir iš atsakovų ieškovams priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų D. J. (a/k (duomenys neskelbtini) ir I. J. (a/k (duomenys neskelbtini) po 10,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.