- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-30
- Bylos Nr.
- 1S-820-491/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
Įžanginė dalis
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo R. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio pradinį išsilavinimą, nedirbančio, nevedusio, teisto,
skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama teismo nutartimi R. T. buvo paskirtas suėmimas trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t.y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.
Skundu suimtasis prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir skirti jam kitą kardomąją priemonę – namų areštą. Įtariamasis skunde cituoja minėtą apylinkės teismo nutartį, Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 251 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies, 50 straipsnio 3 ir 9 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir mano, kad teismas nesilaikė BPK 119 str. reikalavimų bei taikomų poveikio priemonių proporcingumo principo. Apylinkės teismo nutartis, pasak jo, yra nemotyvuota. Įtariamasis taip pat teigia, kad niekada netrukdė ikiteisminiam tyrimui, nėra davęs melagingų parodymų, slėpęs įrodymų ar daręs poveikį nukentėjusiesiems, savo kaltę pripažįsta iš dalies, todėl tyrimui jis netrukdys. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos jis tvarkėsi dokumentus dėl tapatybės kortelės gavimo, ieškojo darbo, užsiregistravo darbo biržoje, šiuo metu narkotinių medžiagų nebevartoja ir negeria, turi gyvenamąją vietą, tačiau apylinkės teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Apylinkės teismas taip pat neįvertino to, kad išėjęs į laisvę jis net nespėjo susitikti su savo tėvu, broliu, buvusia sugyventine ir sūnumi. Įtariamasis skunde taip pat pateikia savąjį jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų vertinimą ir teigia, kad jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryti niekas nesutrukdė – baigti juos jis atsisakė pats.
Teismo posėdyje prokurorė prašo įtariamojo skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
R. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d. įtariamas tuo, kad :
1) 2009 m. lapkričio 2 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį bei psichinį smurtą jis pasikėsino išžaginti nepilnametę M. M., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios – išsigandęs tiltu ėjusio vaikino pabėgo.
2) 2009 m. lapkričio 2 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį bei psichinį smurtą jis pasikėsino išžaginti R. M., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pabėgo išsigandęs link jų ateinančios moters.
Pagal baudžiamojoje byloje esančius duomenis įtariamasis iš dalies prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus. Šie, o taip pat kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys – nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai ir kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti įtarimą R. T..
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 3 p. numatytais pagrindais suėmimas skiriamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pats ar per kitus asmenis bandys paveikti kitus proceso dalyvius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti įrodymus ir darys naujus nusikaltimus.
Įtariamojo skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis, išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, tvarkėsi dokumentus dėl tapatybės kortelės gavimo, ieškojo darbo, užsiregistravo darbo biržoje, šiuo metu narkotinių medžiagų nebevartoja ir negeria, yra pakankamai svarbios sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą. Tačiau ne mažiau svarbiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta ir tai, kad R. T. įtariamas pasikėsinęs padaryti du sunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatymų leidėjas numato žymiai griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ir kurie numatyti BPK 122 str. 4 d. Nors suimtasis savo skunde teigia, kad jis turi gyvenamąją vietą, tačiau iš apylinkės teismo posėdžio metu jo duotų paaiškinimų matyti, kad tokios vietos jis neturi – į motinos sugyventinio butą įleidžiamas tik pernakvoti, o dienos metu valkatauja po miestą. Jis nevedęs ir nesaistomas tvirtais šeiminiais ryšiais. Suimtasis teistas devynis kartus, iš jų vieną kartą už anksčiau įvykdytą tokią pat nusikalstamą veiką – išžaginimą. Taip pat R. T. šešis kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, šiuo metu jis niekur nedirba ir neturi savarankiško legalaus pragyvenimo šaltinio, kas pakankamai tvirtai leidžia manyti, jog jis, būdamas laisvėje ir norėdamas pragyventi, lėšų tam gali ieškoti darydamas naujus nusikaltimus. Pasikėsinimuose padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus R. T. įtariamas dalyvavęs tiesiogiai ir betarpiškai pats. Visos šios aplinkybės, o taip pat bausmių už nusikaltimus, kuriuos, kaip įtariama, R. T. pasikėsino padaryti, sunkumas, suteikia tvirtą pagrindą manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.
BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pasak paties suimtojo, 2009 m. spalio 27 d. jis buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau praėjus šešioms dienoms jis vėl įtariamas pasikėsinęs padaryti du sunkius nusikaltimus. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu, užstatu, ar kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog R. T. dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima.
Suėmimą R. T. apylinkės teismas taip pat skyrė BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t.y. manydamas, jog jis trukdys procesui. Tokį manymą teismas iš esmės grindžia tuo, kad tyrimas pradėtas neseniai ir nukentėjusiosios bijo įtariamojo. Tačiau vien tik šių aplinkybių manymui, jog R. T. trukdys procesui, nepakanka. Kitų duomenų apie tai, kad suimtasis trukdys procesui – pats ar per kitus asmenis bandys paveikti kitus proceso dalyvius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti įrodymus – byloje nėra. Taigi, šiuo metu duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui, nepakanka, todėl šis suėmimo R. T. paskyrimo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas nesant pakankamo tam pagrindo.
Įtariamasis skunde pateikia savąjį jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų vertinimą ir ginčija jam inkriminuojamų nusikaltimų baigtumą, tačiau šioje baudžiamojo proceso stadijoje aukštesnės instancijos teismas patikrina tik suėmimo paskyrimo pagrįstumą. Nei nusikalstamų veikų, nei įrodymų vertinimo klausimai aukštesnės instancijos teisme šioje proceso stadijoje nesvarstomi.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir pilnai motyvuota, skiriant suėmimą BPK 122 str. reikalavimai nepažeisti, ši kardomoji priemonė paskirta esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., kurie šiai dienai patvirtinti byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Įtariamojo R. T. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.