- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-02-03
- Bylos Nr.
- e1-826-859/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirba, teistas – Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2021 m. sausio 12 d. (LITEKO), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą 1 metų 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį 1 metus būti namuose nuo 23 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J., turėdamas tikslą išvengti turtinės prievolės, apgaule, iš anksto neketindamas vykdyti prisiimtos prievolės, tačiau sudarydamas įspūdį, kad prievolė bus vykdoma bei žinodamas, kad nukentėjusysis V. Č. dėl objektyvių priežasčių negalės savo pažeistų teisių apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, 2018 m. spalio 19 d. žodžiu susitarė su V. Č., kad šis tą pačią dieną atliks griovimo demontavimo darbus statybų objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po ko, V. Č. atlikus darbus, su pastaruoju neatsiskaitė, tačiau pasiūlė atlikti griovimo demontavimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po ko žadėjo atsiskaityti su V. Č. už visus atliktus darbus, tačiau V. Č. 2018 m. spalio 25 d. pradėjus atlikti nurodytus darbus, jis (R. J.) V. Č. sustabdė nurodydamas, kad kilo nesutarimų su namo gyventojais, ir pasiūlė V. Č. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiksliau nenustatytame name ir bute, atlikti kitus darbus – iš buto išnešti daiktus, išlupti duris ir ant sienų esančias apdailos detales, V. Č. sutikus, pastarasis šiuos darbus atliko 2018 m. spalio 26 d. ir tą pačią susisiekė su juo (R. J.), kuris pažadėjo, kad už visus atliktus darbus jis V. Č. sumokės 450 eurų, tačiau minėtų pinigų nesumokėjo, prisiimtos prievolės sumokėti už atliktus darbus neįvykdė ir apgaule išvengė turtinės prievolės sumokėti 450 eurų V. Č..
Ikiteisminio tyrimo metu R. J. parodė, kad 2018 metais maždaug spalio mėnesį, dienos tiksliau neprisiminė, pagal skelbimą rado telefono numerį, prie kurio buvo nurodyta, kad yra atliekami griovimo darbai, tad šiuo numeriu jis paskambino. Juo atsiliepė V. Jis su V. susitarė, kad V. atliktų statybos griovimo darbus (duomenys neskelbtini) pl. Pokalbio metu, telefonu jie apie atlygį nekalbėjo, V. sutiko, darbus atliko, bet tą kartą jis V. nesumokėjo, kadangi su juo nebuvo atsiskaitę užsakovai, o tuo laiku jis neturėjo pinigų. Kitą kartą jis V. vėl pasiūlė atlikti griovimo darbus (duomenys neskelbtini). Vilniuje. V. jų iki galo neatliko. Jis su V. neatsiskaitė, kadangi darbas nebuvo atliktas iki pat galo, todėl jis nematė pagrindo sumokėti pinigų. Trečią kartą, kuomet jis samdė V. griovimo darbams atlikti (duomenys neskelbtini), V. juos atliko tik dalinai, todėl jis V. ir nesumokėjo, nes jo netenkino padarytų darbų rezultatas. Bendrai už visus minėtus 3 objektus jis su V. buvo sutarę 160 eurų atlygį – toks buvo V. prašymas. Jis V. nesumokėjo, nes V. tiesiog dingo, o jis neturėjo V. telefono numerio bei kitų kontaktų, kad galėtų susisiekti su V.. Kontaktus jis sužinojo nesenai per antstolius, kurie, kaip jis supranta, atstovavo V. teises. Samdydamas V. griovimo darbams atlikti, jis tikrai neturėjo tikslo V. apgauti, kadangi tikrai norėjo su V. atsiskaityti sąžiningai ir būtų tą padaręs, jeigu jie būtų viską iki galo sutarę dėl darbų atlikimo objektuose ir jis būtų žinojęs kaip V. surasti. Lėšų atsiskaityti su V. jis turėjo, kadangi pats tuo metu dirbo statybose, tad tikrai neketino sukčiauti ar ką nors apgauti. Yra sutaręs su V. susitikti ir V. atlyginti 450 eurų už darbus (b. l. 133).
Papildomos apklausos metu R. J. parodė, kad prisipažįsta pilnai. <...>. V. nesumokėjo, nes neturėjo pinigų, kadangi jis pats tuo metu oficialiai niekur nedirbo, jokio turto neturėjo, kad būtų galėjęs kažką parduoti ir sumokėti V. už atliktus darbus. Be to, žinojo, kad teismas neturės iš ko išieškoti, jeigu V. kreiptųsi. Jam labai gėda, kad jis taip pasielgė, jis nežinojo, kodėl melavo V.. Jis bandė nutolinti tuos atsiskaitymus už atliktus darbus tempdamas laiką ir taip tikėdamasis iš kur nors gauti pinigų V. sumokėti, tačiau to nepadarė. Aną kartą jis pamelavo, kad pametė V. kontaktus, taip pasielgė iš baimės. Jis kontaktų nebuvo pametęs, tiesiog, kaip ir sakė, vengė V. sumokėti. Nurodė, kad pilnai atsiskaitė su V. – jis sumokėjo V. 1023,33 eurų, V. jam pretenzijų neturi. Jis labai gailisi dėl šios savo veikos (b. l. 143).
Be R. J. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, patvirtina bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta byloje įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Nukentėjusysis V. Č. parodė, kad jis vykdo individualią veiklą, t. y. teikia (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 19 d., jis sulaukė telefoninio skambučio iš nepažįstamo vyro, kuris pasiteiravo dėl griovimo demontavimo darbų. Pokalbio metu buvo sutarta, kad vakare, Vilniuje jis atliks to vyro nurodytoje vietoje griovimo demontavimo darbus, galėjo būti sutarta apie 130 eurų. Po pokalbio jis jokios SMS žinutės negavo, todėl apie 16.30 val. paskambino. Atsiliepė tas pats vyras, jis vyrą atpažino iš balso. Pokalbio metu jis (V. Č.) nurodė, kad jis negavo SMS žinutės su tiksliu adresu kur reiks atlikti griovimo demontavimo darbus. Vyras nurodė, kad tuoj atsiųs. Iš karto po pokalbio, 16.32 val. gavo SMS žinutę, kurioje buvo nurodytas adresas. Tą pačią dieną jis atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Jis paskambino jam SMS žinutėje nurodytu telefono numeriu. Atsiliepė jam nepažįstamas vyras. Jis tam vyrui nurodė, kad atvyko atlikti griovimo demontavimo darbų ir nurodė savo buvimo vietą. Tas vyras nurodė, kad tuoj jį pasitiks ir parodys kur reikia atlikti griovimo demontavimo darbus. Po kelių minučių prie jo priėjo nepažįstamas vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, trumpais šviesiais pražilusiais plaukais, vidutinio kūno sudėjimo, apie 1.75 m ūgio, su juo pasisveikino ir nuvedė į vieną didelį pilkos spalvos angarą, kuris buvo padalintas į kelias skirtingas dalis. Jis nežino tikslaus angaro adreso, bet angaras buvo prie (duomenys neskelbtini) pl. Vyras tiksliai parodė agare vietą, kurioje jam reikėjo atlikti griovimo demontavimo darbus. Jis iškarto pradėjo darbus, kuriuos baigė. Prie jo priėjo tas pats vyras, kuris jį pasitiko. Vyras apžiūrėjo jo atliktus darbus ir nurodė, kad jis darbus atliko tinkamai. Taip pat vyras parodė šalia esančią kitą vietą, kurioje reikėjo atlikti kitus griovimo darbus – užbaigti kasti duobę. Apie 21 val. jis baigė minėtus darbus. Prie jo priėjo tas patas vyras, kuris jį pasitiko. Vyras apžiūrėjo jo atliktus darbus ir nurodė, kad jis darbus atliko tinkamai. Susirinkęs savo darbinius įrankius, jis grįžo prie automobilio ir paskambino turėtu numeriu. Atsiliepė tas pats vyras, su kuriuo jis tarėsi dėl minėtų darbų, vyrą jis atpažino iš balso. Pokalbio metu buvo sutarta, kad vyras nebeatvyks su juo atsiskaityti dėl vėlyvo laiko ir susitarė atsiskaitymą už jo atliktus darbus atlikti rytojaus dieną. Jis paprašė atlygį už jo atliktus darbus pervesti į jam priklausančią banko sąskaitą. Vyras sutiko su jo prašymu ir suma už atliktus darbus. Iš karto po pokalbio jis išsiuntė žinutę su banko sąskaitos numeriu ir savo vardu bei pavarde. Kai jis dirbo minėtame angare, jis susipažino su vyru, kuris ten dirbo su (duomenys neskelbtini). Kitą dieną nebuvo gauta sutarta suma į jam priklausančią banko sąskaitą. Jis susisiekė su tuo pačiu vyru, kuris atsiliepęs nurodė, kad pinigus pervedė. Kitą dieną nebuvo gauta sutarta suma į jam priklausančią banko sąskaitą, todėl jis vėl paskambino. Atsiliepęs vyras nurodė, kad pinigus pervedė bei gali atsiųsti patvirtinimą bei pasiaiškins kodėl jis dar negavo pinigų. Iki 2020 m. spalio 25 d. nebuvo gauta sutarta suma į jam priklausančią banko sąskaitą. Kiekvieną dieną jis skambindavo ir susisiekdavo su tuo pačiu vyru, kurį atpažindavo iš balso. Vyras nurodydavo vis skirtingas priežastis, kodėl jis negavo pinigų už atliktus darbus. 2020 m. spalio 25 d. rytą jis paskambino minėtam vyriškiui, kuris pokalbio metu pasiūlė atlikti darbus antrame objektą ir iš karto po jo darbų atlikimo atsiskaityti už visus vyrui atliktus jo darbus. Jie susitarė, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. jis atliks griovimo demontavimo darbus, susitarta suma galėjo būti sutarta apie 130 eurų. Vyras nurodė, kad pats atvyks į objektą ir su juo atsiskaitys už visus atliktus darbus. Po pokalbio 10.12 val. gavo SMS žinutę, kurioje buvo nurodyta „(duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną, jis su draugu E., atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atvykęs jis paskambino vyrui, su kuriuo tarėsi dėl darbų. Jis nurodė, kad atvyko. Vyras nurodė, kad tuo prie jo prieis. Po kelių minučių prie jo priėjo nepažįstamas vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 1.8 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų, tamsių plaukų. Vyrui pradėjus kalbėti jis suprato, kad tai tas pats vyras, su kuriuo prieš kelias minutes jis kalbėjo telefonu. Vyrą jis atpažino iš balso. Jį ir E. palydėjo į pastato vidinį kiemą. Vyras nurodė minėtame kieme tikslią vietą, kur reikėjo išmušti duobę betone. Jiems susiruošus ir pradėjus pjauti minėtą medį, prie jų priėjo tas pats juos pasitikęs vyras, kuris nurodė, kad jie baigtų darbus, nes kilo nesutarimai su namo gyventojais. Vyras nurodė, kad darbus jie baigs kitą dieną ir pasiūlė vykti į kitą objektą, esantį (duomenys neskelbtini), apie kurį buvo bendravę, t. y. vyras siūlė atlikti demontavimo griovimo darbus už 130 eurų. Jis su E. susirinkę savo įrankius išvyko. Prieš išvykstant jis matė, kad kieme, adresu (duomenys neskelbtini), buvo vienas jam nepažįstamas vyras, kuris fotografavo jo automobilį bei prieš tai šnekėjo su vyru, kuris juos pasitiko ir nurodė darbų vietą. Jis su E. atvyko vyro nurodytu adresu. Atvyko tas pats vyras, kuris juos pasitiko (duomenys neskelbtini) g. Vyras nuvedė juos į vieną iš daugiabučio kraštinę laiptinę. Jie pakilo iki (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) aukšto ir vyras atrakino kairėje pusėje esančio buto duris. Jame buvo daug įvairių daiktų, rūbų, šiukšlių. Žmonių bute nebuvo. Vyras nurodė, kad reikia iš buto išnešti visus daiktus, išlupti duris su staktomis, senus virtuvės baldus bei nuo sienų nulupti esančias medines apdailos detales, lenteles. Pamačius darbų kiekį, buvo sutarta, kad vyro nurodyti darbai kainuos ne 130 eurų, o 200 eurų. Vyras sutiko ir nurodė, kad po darbų atlikimo iškarto su jais atsiskaitys už visus atliktus darbus. Po sutarimo jie išvyko, bet prieš tai vyras perdavė minėto buto raktus. Kitą dieną, apie 9 val. jie atvyko į ankščiau minėtą butą kartu su E. ir M.. Nuo 9 val. iki 15 val. iš buto į lauką jie nešė šiukšles, kur turėjo atvykti šiukšlių išvežimo paslaugas teikiantys asmenys ir išvežti jų išneštas šiukšles. Taip buvo sutarta su vyru, kuris parodė butą. Atvyko šiukšlių išvežimo paslaugą teikianti įmonė, kuri sužinojusi užsakovą, paprašė iškarto sumokėti pinigus už suteikiamas paslaugas. Jis atsisakė ir paskambino iš užsakovui, kuriam papasakojo, kad šiukšlių išvežimo paslaugas teikianti įmonė prašo prieš darbus su jais atsiskaityti. Vyras paprašė jo su tais asmenimis atsiskaityti, tačiau jis atsisakė tai daryti. Atvykę šiukšlių išvežimo paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai nesulaukę atsiskaitymo išvyko nesuteikdami paslaugos. Iš atvykusio šiukšlių išvežimo paslaugas teikiančios įmonės vairuotojo jis sužinojo, kad užsakovas nėra mokus ir yra jiems skolingas už suteiktas paslaugas. Kai buvo neišvežtos jų išneštos šiukšlės, jis paskambino tam pačiam vyrui, kuris atsiliepęs paprašė, kad jis išvežtų šiukšles. Jis atsisakė, nes suprato, kad su atsiskaitymu bus problemų. Jie sunešė išneštas šiukšles atgal į butą. Baigę darbus jie išvyko. Vakare paskambino užsakovui ir pokalbio metu buvo susitarta, kad kitą dieną prie PC „Mandarinas“ jie susitiks ir vyras atsiskaitys už visus atliktus darbus, t. y. už (duomenys neskelbtini) pl., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. atliktus darbus vyras sumokės jam 450 eurų. Po pokalbio jis parengė sąskaitą faktūrą, kurios serijos (duomenys neskelbtini), tik neįrašė užsakovo duomenų, nes jų nesulaukė. Kitą dieną nepavyko susitikti, nes vyras nurodė, kad negali ir susitikimą atidėjo kitai dienai. Taip ir nepavyko su vyru susitikti visą mėnesį. Jis nurodydavo vis kitokią priežastį, kodėl negali su juo susitikti ir atsiskaityti. Vėliau jis pradėjo ieškoti informacijos apie minėtus darbus užsakantį vyrą ir sužinojo, kad tas vyras yra R. J., kuris yra apgavęs daug žmonių (b. l. 56, 57).
Papildomai nukentėjusysis V. Č. parodė, kad pinigus, o būtent 1023,33 eurų iš buvusio savo kliento R. J. jis tikrai atgavo – pirmą dalį 450 eurų jis gavo pavedimu į savo asmeninę banko sąskaitą, o likusią sumą – 573,33 eurų, jis gavo grynais pinigais, tad šiuo metu jokių pretenzijų R. J. jis nebeturi, kadangi pastarasis pinigus jam sumokėjo, nors ir delsė beveik 3 metus, vis nurodydamas skirtingas priežastis. R. J. visą laiką jo kontaktus turėjo ir su juo bendravo, tiesiog delsė jam sumokėti (b. l. 60).
2021 m. sausio 12 d. pinigų priėmimo kvite nurodoma, kad R. J. perdavė V. Č. 573,33 eurų (b. l. 63)
2021 m. sausio 6 d. Lietuvos pašto pinigų priėmimo perlaidos akte nurodoma, kad R. J. pervedė V. Č. 450 eurų (b. l. 140).
Pakvitavime nurodoma, kad V. Č. gavo iš R. J. skolą, pretenzijų jam neturi, nuo pareiškimo atsisako (b. l. 62).
Liudytojas E. Ž. parodė, kad buvo pasiūlyta tokius darbus kaip vienoje vietoje nupjauti medį, iš vieno buto išnešti šiukšles ir senus baldus, duris su staktomis. Jis neprisiminė tikslios datos, laiko ir vietos, kai jį pats V. Č. nuvežė nupjauti minėto medžio, bet jis prisimena, kad juos pasitiko vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, juodos spalvos plaukais. Jis minėto vyro veidą įsidėmėjo ir galėtų jį atpažinti. Minėtas vyras juos palydėjo iki medžio, kurį reikėjo nupjauti. Jis neprisimena ar buvo nupjautas medis ar tik apgenėtas. Jis prisimena, kad tą pačią dieną iškarto kartu su V. Č. su jo automobiliu jie vyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso neprisimena, butas buvo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) aukšte. Bevykstant jam V. Č. užsiminė, kad juos pasitikęs vyras jau su juo yra neatsiskaitęs už atliktus darbus kitoje vietoje. Jis prisimena, kad į butą buvo atvykęs minėtas vyras, kuris būdamas bute kalbėjo su V. Č., o jis (E. Ž.) pradėjo darbuotis, t. y. iš buto į lauką iš nešinėjo šiukšles. Dirbdamas jis girdėjo, kai V. Č. su minėtu vyru kalbėjo apie atsiskaitymą ir objektus. Jis tiksliai neatsimena apie kokius objektus ir apie kokias sumas jie kalbėjo. Minėtas vyras po kurio laiko išvyko, o jie dar liko darbuotis. Tikslaus laiko jis neprisimena, bet apie 20 val. jie baigę darbus išvyko iš minėto buto. Po minėtų jo darbų atlikimo V. Č. su juo atsiskaitė, t. y. jam sumokėjo apie 30 eurų, tikslios sumos neatsimena. Daugiau į minėtą butą jis nevyko. Po kurio laiko jis susitiko su V. Č., kuris papasakojo, kad minėtas vyras su juo neatsiskaitė už atliktus darbus minėtame bute ir už kitus V. Č. atliktus darbus (b. l. 71).
Liudytojas M. J. parodė, kad darbus jam surasdavo ir organizuodavo V. Č.. Jo darbas yra statybose griovimas, iškrovimas. 2018 metų spalį V. Č. nurodė vykti į (duomenys neskelbtini) rajoną, į objektą atlikti griovimo darbus. Ryte, objekte V. Č. buvo susitikęs su užsakovu R. J. dėl pinigų apmokėjimo. Tačiau atlikus darbus, užsakovas į objektą nebesugrįžo ir pinigų jiems nesumokėjo. Objekte darbų jie nebaigė. R. J. jis yra matęs tik vieną kartą. Atlygio už atliktus darbus objekte iki šios dienos jis negavo (b. l. 75).
Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymu nutarta išieškoti iš skolininko R. J. kreditoriaus (V. Č.) naudai: 920,00 EUR (devynis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) skolos, 35,33 EUR (trisdešimt penkis eurus 33 ct) palūkanų, 5,00 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gegužės 15 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 68,00 EUR (šešiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (b. l. 7).
Vyresniosios tyrėjos R. J. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad tyrimo metu policijos duomenų bazėje buvo patikrinta informacija apie R. J. ir gauta duomenų, kad nuo 2020 m. liepos 13 d. jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019 m. gruodžio 12 d. jis vykdo individualią veiklą. Jam ne kartą buvo skirtos administracinės nuobaudos – piniginės baudos dėl jo padarytų įvairių administracinių nusižengimų, tačiau jis nėra įvykdęs jam paskirtų administracinių nuobaudų. Jam nuosavybės teise nepriklauso joks nekilnojamas turtas (b. l. 106).
VĮ „Regsitrų centras“ rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, kad R. J. nuosavybės ir kitų daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, registruotą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, neturi ir neturėjo (b. l. 110).
BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Be to, būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus, taip pat ištyręs ir įvertinęs byloje esančius kitus įrodymus, sprendžia, kad yra įrodyta, jog R. J. 2018 m. spalio 19 d. žodžiu susitarė su V. Č., kad šis tą pačią dieną atliks griovimo demontavimo darbus statybų objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), po ko, V. Č. atlikus darbus, su pastaruoju neatsiskaitė, tačiau pasiūlė atlikti griovimo demontavimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po ko žadėjo atsiskaityti su V. Č. už visus atliktus darbus, tačiau V. Č. 2018 m. spalio 25 d. pradėjus atlikti nurodytus darbus, jis (R. J.) V. Č. sustabdė nurodydamas, kad kilo nesutarimų su namo gyventojais, ir pasiūlė V. Č. (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, tiksliau nenustatytame name ir bute, atlikti kitus darbus – iš buto išnešti daiktus, išlupti duris ir ant sienų esančias apdailos detales, V. Č. sutikus, pastarasis šiuos darbus atliko 2018 m. spalio 26 d. ir tą pačią susisiekė su juo (R. J.), kuris pažadėjo, kad už visus atliktus darbus jis V. Č. sumokės 450 eurų, tačiau minėtų pinigų nesumokėjo, prisiimtos prievolės sumokėti už atliktus darbus neįvykdė ir apgaule išvengė turtinės prievolės sumokėti 450 eurų V. Č..
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. J. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 147).
2021 m. sausio 22 d. nukentėjusiajam V. Č. elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 149), 2021 m. sausio 22 d. elektroniniu laišku V. Č. patvirtino apie pranešimo gavimą (b. l. 150).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veikos motyvai savanaudiški, padaryta reali turtinė žala, kuri yra atlyginta (b. l. 140-142), į tai, kad kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad atlygino žalą, kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. R. J. yra darbingo amžiaus, SODROS duomenimis dirba, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas, taip pat už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, padarymą (b. l. 100-105), baustas už administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 87-97), Lietuvos antstolių rūmų elektroniniame laiške nurodoma, kad R. J. atžvilgiu šiuo metu yra pradėtos ir neužbaigtos (duomenys neskelbtini) vykdomosios bylos (b. l. 115–122).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį R. J. apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį nei šio bausmės rūšies vidurkis, bet didesnis nei jos minimumas.
Nors prokurorė prašė teismo skiriant laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam nustatyti įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal naują BK 48 straipsnio 3 dalies redakciją (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), skiriant nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonės paskiriama intensyvi priežiūra, yra laikytina pakankamai griežta bei nagrinėjamu atveju neproporcinga priemone. Teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju ši priemonė nėra būtina ir neskirtina.
Tuo tarpu, skiriant bausmę, kaltinamajam kartu taikytinas įpareigojimas, numatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte – tęsti darbą, o jo netekus, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl kaltinamajam R. J. paskirta bausmė mažintina 1/3 (BK 64¹ straipsnis).
Dėl kardomosios priemonės ir kitų klausimų.
Ikiteisminio tyrimo metu R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
R. J. atlygino turtinę žalą nukentėjusiajam V. Č., pretenzijų nepareikšta (b. l. 62, 63, 140).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti bausmę 1/3, paskiriant sumažintą – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam.
Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant ir prie Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu Nr. 1-118-670/2020 (įsiteisėjo 2021 m. sausio 12 d.), paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėti dalį, t. y. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalies, paskirtos šiuo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 17 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.
Bausmės vykdymą skaičiuoti nuo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, jam įsiteisėjus panaikinti.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų aklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytų taisyklių, laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5. įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.