Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Avertis“ ieškinį atsakovams ŽŪB „Vadokliai“, R. Š., tretiesiems asmenims dėl žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Avertis“, vadovaudamasi CK 1.5 str., 1.82 str.,1.91 str. ŽŪB „Vadokliai“ įstatų 10-12 p. reikalavimų nesilaikymo pagrindais, prašo pripažinti negaliojančiomis 2008-09-12 žemės sklypo (unikalus Nr. 6642-0001-0053), esančio Panevėžio r. sav., Geležių km., Mikėnų k. v. nuomos sutartes, 2008-09-13 žemės sklypo (unikalus Nr. 6687-0005-0079), esančio Panevėžio r. sav., Jotainėlių k., Vadoklių k. v. nuomos sutarties, 2008-09-13 žemės sklypo (unikalus Nr. 6687-0005-0078), esančio Panevėžio r. sav., Jotainėlių k., Vadoklių k. v. nuomos sutartį; 2008-11-13 žemės sklypo (unikalus Nr. 6642-0001-0039), esančio Panevėžio r. sav. Geležių km., Mikėnų k. v. nuomos sutarties, 2008-11-13 žemės sklypo (unikalus Nr. 6687-0002-0005), esančio Panevėžio r. sav. Geležių km., Mikėnų k. v. nuomos sutarties, 2008-11-13 žemės sklypo (unikalus Nr. 6642-0001-0052), esančio Panevėžio r. sav. Geležių km., Mikėnų k. v. nuomos sutarties 4 punkto sąlygas dėl nuomos mokesčio dydžio nuo jų sudarymo momento, nes jos prieštarauja juridinio asmens tikslams , konkrečiai pelno siekiui, nes minėtų sutarčių 4 p. įtvirtintas už 1 ha 460 Lt dydžio žemės metinis nuomos mokestis buvo žymiai didesnis už vidutinį 2008 m. šalyje vyravusį žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokestį ir gerokai didesnis už pačios bendrovės mokamą žemės nuomos mokestį kitiems nuomotojams, kuris sudarė apie 150-160 Lt už 1 ha žemės ūkio paskirties žemės. Tokie sandoriai nuostolingi. Šių sutarčių pasirašymui įtakos turėjo faktas, kad viena iš ŽŪB „Vadokliai“ stambesnių pajininkių buvo atsakovo R. S. buvusi sutuoktinė D. S.. Dėl to tuometinis bendrovės vadovas V. Č. jautė spaudimą sudaryti tokias sutartis, nes, atsisakius jas pasirašyti, baiminosi būsiąs atleistas iš darbo.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė išdėstė analogiškus teiginius, papildomai nurodė, jog bendrovės vadovas neturėjo įgaliojimų tokiems sutartims pasirašyti, nes metinis nuomos ir žemės mokesčių dydis viršija 10000 Lt, o tai yra investicija, todėl buvo reikalingas pajininkų susirinkimo pritarimas, o jo nebuvo gauta.

Tretysis asmuo V. Č. su ieškinio reikalavimais sutiko, nurodė, kad 2008 m. pasirašant žemės nuomos sutartis su atsakovu ir iki 2011m. gegužės mėnesio, jis buvo ŽŪB „Vadokliai“ direktoriumi. Jam paskambino atsakovas ir pasakė, jog jo darbuotojai atveš žemės nuomos sutartis, kurias reikia pasirašyti. Nuomos mokesčio dydžio jie nederino. Po kurio laiko darbuotoja šias sutartis atvežė. Jis matė, kad įrašyta nuomos mokesčio kaina 460 Lt už 1 ha per metus. Tai buvo didelė kaina. Telefonu susisiekė su kitų pajininku žentu Lisausku ir aptarus nusprendė pasirašyti sutartis su tokia kaina, nes atsakovas buvo stambios pajininkės vyras. Be to, jis jautė psichologinį spaudimą, nes D. S. buvo ŽŪB „Vadokliai“ pajininkė, o jis nežinojo kad ji su R. S. išsituokę. Ji pati nedarė jam jokio spaudimo. Jis vengė R. S. dėl jo ūmaus būdo. Pasirašius žemės nuomos sutartis, jas išsivežė R. S. atstovė, jam nuorašo nepaliko. R. S. mokesčių nereikalavo tris metus , todėl bendrovė negalėjo jam mokėti žemės nuomos mokesčių. Kitiems nuomotojams nuomą mokėjo paprastai kas metai. Iš R. S. išnuomotais žemės sklypais bendrovė naudojosi, juos deklaravo kaip žemės ūkio naudmenas su tikslu gauti tiesiogines paramos žemės ūkiui išmokas ir jas gavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad ŽŪB „Vadokliai“ ir R. S. penkerių metų laikotarpiui sudarė žemės sklypų nuomos sutartis dėl 2008-09-12 žemės sklypo (unikalus Nr. 6642-0001-0053), esančio Panevėžio r. sav., Geležių km., Mikėnų k. v. , 2008-09-13 žemės sklypo (unikalus Nr. 6687-0005-0079), esančio Panevėžio r. sav., Jotainėlių k., Vadoklių k. v. nuomos sutartį; 2008-09-13 žemės sklypo (unikalus Nr. 6687-0005-0078), esančio Panevėžio r. sav., Jotainėlių k., Vadoklių k. v. , 2008-11-13 žemės sklypo (unikalus Nr. 6642-0001-0039), esančio Panevėžio r. sav. Geležių km., Mikėnų k. v. , 2008-11-13 žemės sklypo (unikalus Nr. 6687-0002-0005), esančio Panevėžio r. sav. Geležių km., Mikėnų k. v. , 2008-11-13 žemės sklypo (unikalus Nr. 6642-0001-0052), esančio Panevėžio r. sav. Geležių km., Mikėnų k. v. nuomos. Pagal minėtų sutarčių nuostatas nuomotojas R. S. už užmokestį: 460 Lt už 1 ha žemės per metus ŽŪB „Vadokliai“ išnuomojo nurodytus žemės sklypus( t.1,b.l.26-37). Šalys pripažįsta, kad ŽŪB „Vadokliai“ išnuomotais žemės sklypais naudojosi, juos deklaravo kaip žemės ūkio naudmenas, siekė gauti tiesiogines paramos žemės ūkiui išmokas ir jas gavo. Ieškovas nemokėjo atsakovui R. S. nuomos mokesčio už 2008m., 2009 m., ir 2010 m. 2011-06-13 Panevėžio apylinkės teismas priteisė iš ŽŪB „Vadokliai“ 58 168,21 Lt. žemės nuomos mokesčio, 5 554,14 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų, 952,38 Lt. žyminio mokesčio, 2 021,68 išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, sprendimo įvykdymas atidėtas iki 2012-01-31. Sprendimas įsiteisėjęs ( t.1,b.l.83-88).Šalių paaiškinimu nustatyta, jog bylos nagrinėjimo laikui jis jau įvykdytas. 2011-04-08 ŽŪB „Vadokliai“ informavo atsakovą R. S., kad bendrovė vienašališkai nutraukia visas tarp šalių sudarytas žemės nuomos sutartis nuo 2011-10-31( t.1,b.l.89-90). Atakovo ŽŪB“Vadokliai„ pažyma nustatoma ,jog 2008 metais vienas žemės ūkio paskirties žemės hektaras nuomotas vidutiniškai už 193 Lt, 2009 m.-174 Lt, 2010 m.-165 Lt ( t.1,b.l.96).

Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 str. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandorio šalis veikė nesąžiningai. CK 1.82 str.numatyti sandoriai, pažeidžiantys juridinio asmens teisnumą, yra nuginčijami, todėl reikalavimą pripažinti juos negaliojančiais gali reikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK 1.78 str. 4 d.). Tokie asmenys įvardyti CK 1.82 str. 3 d.: ieškinį dėl sandorio, pažeidžiančio juridinio asmens teisnumą, pripažinimo negaliojančiu turi teisę pareikšti pats juridinis asmuo, jo steigėjai, juridinio asmens dalyviai; įstatymai gali nustatyti ir kitus asmenis, turinčius teisę pareikšti tokį ieškinį, arba specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tą ieškinį reiškiantys asmenys (pvz., tam tikro akcijų (balsų) skaičiaus turėjimas).

Ieškovas yra juridinio asmens dalyviu-pajininku, todėl ieškinį teikti galėjo.

Kasacinio teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, yra plėtojama ta linkme, jog, sprendžiant dėl CK 1.82 str. pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB Vasmangas v. UAB Valdo leidykla, bylos Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Beltateksas“ v. UAB „Sarteksas“, bylos Nr. 3K-3-534/2007).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, ieškinio pagrindu nurodydamas CK 1.82 straipsnį, teigia, kad ginčijamas sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams, nes pasirašyti dokumentai nesukūrė teisinio gėrio, įsipareigojimas sumokėti žemės nuomotojui R. S. net kelis kartus didesnį žemės nuomos mokestį, nei kitiems žemės nuomotojams, prieštaravo juridinio asmens tikslui siekti pelno. Ieškovė sandorio prieštaravimą juridinio asmens tikslams siejo su sandorio nuostolingumu.

Juridinio asmens veiklos tikslai yra nustatyti juridinio asmens įstatuose. Bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iš privačių interesų tenkinimo būdų. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 1.82 str.nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su tik juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Ši aplinkybė galėtų turėti reikšmės juridinio asmens sudaromų sandorių galiojimui tik tada, jei juridinio asmens teisnumą ir veiklos tikslus apibrėžiančiuose įstatymuose ar steigimo dokumentuose būtų nurodyta pareiga sudaryti tik komerciškai naudingus sandorius. Priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas.Šiuo atveju tokios nuorodos įstatuose nėra. Kaip žinia, ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui, būtų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciškai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai šaliai komerciškai nenaudingi sandoriai galėtų būti ginčijami. Suprantama, kad tokiu atveju svarbus civilinės teisės tikslas – užtikrinti sąžiningą ir teisėtą civilinę apyvartą – nebūtų pasiektas, nes būtų sudarytos kliūtys egzistuoti pačiai civilinei apyvartai. Ši išvada grindžiama ir ankstesne kasacinio teismo praktika, pagal kurią sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., su didesnėmis palūkanomis, nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje. Tik jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 str. taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v. UAB „Birių krovinių terminalas, bylos Nr. 3K-3-73/2008).

Atsakovas ŽŪB „Vadokliai“ yra verslo subjektas- privatus juridinis asmuo( CK2.34 str.), aktyviai veikia rinkoje, taigi turi patirties verslo ir derybų srityje. Ieškovas nė nebando įrodyti, kad , kad bendrovės vadovas ne laisva valia sudarė ginčijamus sandorius. Tretysis asmuo nurodo, jog jis žinojo dėl kokių nuomos mokesčių susitariama, suvokė, jog jie dideli. Turėdamas dėl to abejonių,jis netgi tarėsi su vienu iš stambesnių pajininkų. Tik po to buvo apsispręsta ir pasirašyta. Taigi, nėra nei suklydimo, nei apgaulės požymių .Ieškovo bei trečiojo asmens tvirtinimas, jog sandorį vadovas pasirašė jausdamas spaudimą, kuris pasireiškė vadovo abejone ar jo neatleis iš darbo, kad atsakovas P. S. yra ūmaus būdo, todėl sandoris dėl to dalyje negalioja, nepagrįstas ir neįrodytas.

Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus aplinkybes ,kurios neįrodinėtinos (CPK 178 str.) Taigi, šalis( tretysis asmuo) teigianti ir atsikertanti pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę turi savo teiginius įrodyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Šis teismas pažymi, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005, ir kt.).. Teismo nuomone, ieškovės nurodytas ieškinio pagrindas neįrodytas.

Atsakovas R. S. nebuvo bendrovės pajininku ar pajininko sutuoktiniu, todėl faktiškai negalėjo daryti jokios įtakos bendrovės veiklai, tarp to ir įtakoti bendrovės vadovo darbą. Netgi jeigu tretysis asmuo ir būtų klydęs dėl galimos atsakovo pajų dalies, jam kaip vadovui negalėjo būti nežinoma kiek pajų turi S.ir kiek ji gali įtakoti į bendrovės sporendimus.Viso bendrovėje sutarčių sudarymo laikui buvo 7.861.179 pajai ( t.2,b.l.168). D. S. priklausė 3.584.521, t.y. apie 45 proc. V. Č. priklausė 1165255 pajai, t.y. maždaug 15 proc.. Vienok, sprendimai dėl vadovo pakeitimo galėjo būti priimami tik pajininkų susirinkime paprasta balsų dauguma ( įstatų 60.3,63 p.). Įvertinant tą, jog pasak V. Č. jis ir jo duktė J. S., turinti 1200199 pajus, su žentu L. S., turinčiu 1768398 pajus, balsuodavo vieningai, tai turėdami bendrai 4133852 pajus, kaip bendrai turintys daugiau pajų galėjo ignoruoti D. S. nepasitenkinimą. Atsižvelgiama ir į tą, jog nepateikta įrodymų, kad pati D. S. būtų dariusi kokią nors įtaką V. Č. dėl sutarčių ar jų atskirų sąlygų surašymo.Neįrodytas ir kitokio poveikio, galėjusio įtakoti laisvą bendrovės vadovo valią, padarymas dėl ūmaus R. S. būdo. Visų pirma nepateikta įrodymų apie „ūmų būdą“. Antra, V. Č. pasirašant sutartį R. S. apskritai nebuvo, nes sutartį atvežė pastarojo siųsta mergina. Trečia, V. Č. neteigia jautęs nors kokį spaudimą iš R. S. pusės pasirašyti būtent tokio turinio sutartis. Ketvirta, V. Č.- suaugęs ir išsilavinęs žmogus, žinojęs tikrąjį jėgų-pajų santykį, todėl naiviai skamba jo aiškinimas, kad jis negalėjęs pasipriešinti siūlomoms sąlygoms, kurių iki pat vienašališko sutarties nutraukimo net nebandė ginčyti. Apibendrinant teismas daro išvadą, jog ŽŪB“Vadokliai“ per savo atstovą V. Č. šio laisvos valios niekam ir niekaip neįtakojant sudarė sandorius su R. S.. Per atstovą sudarytas sandoris, neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria pakeičia, naikina atstovaujamojo civilines teise ir pareigas( CK 2.133 str.).

Šiuo atveju tokios teisė ir pareigos( mokėti suderintą nuomos mokestį) bendrovei V. Č. veiksmais ir buvo sukurtos. Pastarasis veikė jam įstatais suteiktų įgaliojimų ribose. Pagal įstatų 67 p. direktorių renka ir atleidžia narių susirinkimas, direktorius vadovauja komercinei ir gamybinei veiklai. Nepagrįstas aiškinimas esą santoriams sudaryti reikėjo narių susirinkimo pritarimo, nes tai investicijos, viršijančios 100000 Lt sumą. Įstatų 60.11 p. reikalauja susirinkimo pritarimo ne mažesnėms nei nurodyta investicijoms, kreditams gauti. Sutarčių dėl faktiškai naudojamos žemės nuomos sudarymas( šią žemę bendrovė iki sutarčių su R. S. sudarymo nuomojo iš kitų asmenų, o R. S. buvo pasikeitusiu savininku) nėra investicija, nes bendrovė nei gavo, nei pati patyrė tokias investicijas, o yra kasdienės gamybinės ( komercinės) veiklos vykdymu. Nenuomodama atsakovo žemės bendrovė būtų turėjusi mažinti, siaurinti veiklą, o tai buvo ne jos interesais, nes nebūtų gavusi nei įplaukų iš veiklos, nei išmokų, skaičiuojamų pagal dirbamą plotą.

Galiausia, netgi jeigu tretysis asmuo ir būtų viršijęs įgaliojimus, tai nebūtų pagrindu ginčyti sandorių dalis. Sutinkamai su CK 1.79 str., patvirtinusi nuginčijamą sandorį, šalis praranda teisę jį ginčyti. Iki pat sutarties nutraukimo ieškovas neginčijo sandorių, nors jų sąlygas žinojo, laikėsi kai kurių nuomos sutarties sąlygų-naudojosi žeme, gavo iš to naudą. Tokiu elgesiu –daliniu sandoriu įvykdymu ieškovas patvirtino sandorį ir neteko teisės jį užginčyti.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija žemės nuomos sutartis dėl jos nuomone didesnės nei kitiems žemės nuomotojams mokamo žemės nuomos mokesčio dydžio. Netgi , jeigu šis teiginys ir būtų akivaizdus, tai savaime nereikštų jų neatitikimo juridinio asmens tikslams. Iš aukščiau aptartų įrodymų nustatyta, jog sandoriai buvo sudaryti laisva valia, taigi prisiimant galimą verslo riziką ir atitiko abiejų šalių interesus. Remdamosi sutarčių laisvės principu, abi sutarties šalys buvo laisvos susitarti dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Teisės aktai nenustato privačios žemės nuomos mokesčio dydžio.Tai, jog šalys susitarė dėl tokios nuomos, nereiškia, jog sandoriai nuostolingi, nes susitariantys asmenys galėjo turėti ir kitokių įstatymais nedraudžiamų intencijų sutartims sudaryti. CK 1.5 str. įtvirtinti minėti principai reikalauja, kad ir juridinio asmens valdymo organo nariai (CK 2.81 str. 4 d.) elgtųsi taip, kad jų veiksmai atitiktų juridinio asmens interesus ir nepažeistų juridinio asmens veiklos teisėtumo reikalavimų. Byloje nesurinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ieškovės valdymo organo narių veiklos neteisėtumą, siekį patvirtinti teisingumui bei sąžiningumui priešingus sandorių tikslus, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius( jų dalis) niekiniais ar negaliojančiais.

Ieškinį atmetus bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93,96 str.reikalavimus, t.y. priteisiamos iš ieškovo..

Iš ieškovės UAB „Avertis priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 84,50 Lt. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu ir 4820 Lt (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt) Lt ( t.1,b.l.94,140) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79, 80, 88, 92, 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 262 , 263 , 268, 270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Avertis“, į. k. 302625879, valstybei 84,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24730001011239300 banke AB Swedbank, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš UAB „Avertis“, į. k. 164780489, R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 4820 Lt (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.