- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-07
- Bylos Nr.
- 2-652/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- P. G.
- Ieškovas
- H. M.
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-435-359/2006 pagal ieškovo H. M. ieškinį atsakovui P. G. dėl nuostolių atlyginimo ir trečiojo asmens A. G. ieškinį dėl 2005 m. kovo 24 d. sutarties, sudarytos tarp ieškovo H. M. ir atsakovo P. G. , pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas H. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo P. G. 352 790 Lt žalos atlyginimo, 30 000 Lt avanso, sumokėto pagal 2005 m. kovo 24 d. sutartį bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą 352 790 Lt sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. liepos 31 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą – areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, ne didesnei kaip 352 790 Lt sumai, uždraudžiant jį bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti, tačiau paliekant atsakovui jį saugoti ir naudotis.
Kauno apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi tenkindamas atsakovo P. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų jo turtui 2006 m. liepos 31 d. nutartimi, pakeitimo, areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausančius du žemės sklypus 0,0875 ha ir 0,1023 ha, esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui sklypus bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti ar kitaip sutartimi apsunkinti, tačiau paliekant atsakovui juos saugoti ir naudotis.
Šalies argumentai
Atsakovas P. G. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Prašyme nurodė, kad areštavus atsakovo, užsiimančio žemės sklypų prekyba, du žemės sklypus, jis negalėdamas jų parduoti patiria nuostolių, kurie sudaro 100 000 Lt (t. 2, b. l. 140).
Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 12 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė. Nurodė, kad kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas H. M. pradiniu ieškiniu prašė patvirtinti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp jo ir atsakovo P. G. (CK 6.309 str. 3 d.). Pradiniame ieškinyje nurodė, kad su atsakovu 2005 m. kovo 24 d. sudarė avansinę žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas iki 2005 m. rugsėjo 1 d. įsipareigojo įforminti sklypų pirkimo-pardavimo sutartį notarine forma. Iki nurodyto termino notarine forma sutartis sudaryta nebuvo, todėl ieškovas teismo tvarka prašė patvirtinti sutarties sudarymą. Ieškovas pradiniame ieškinyje taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kuriuos jis įsipareigojo parduoti (t. 1, b. l. 2-3). Teismas 2005 m. spalio 28 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo P. G. vardu registruotus žemės sklypus, dėl kurių buvo kilęs teisminis ginčas. Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovas areštuotą turtą pardavė (t. 2, b. l. 26-35). Todėl 2006 m. liepos 13 d. ieškovas H. M. pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo P. G. 352 790 Lt nuostolių, 30 000 Lt avanso, sumokėto pagal 2005 m. kovo 24 d. avansinę žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, viso 382 790 Lt, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas 2005 m. spalio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pardavė areštuotus žemės sklypus, dėl kurių buvo pareikštas pirminis ieškinys. Patikslintame ieškinyje ieškovas taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo P. G. nekilnojamąjį turtą 352 790 Lt sumai. Teismas 2006 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovo H. M. prašymą dėl patikslinto ieškinio užtikrinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino (t. 2, b. l. 77-78), o 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, tenkindamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones konkrečiam atsakovo turtui – areštą dviems atsakovo žemės sklypams (t. 2, b. l. 119-120). Teismas įvertinęs tai, jog atsakovas jau vieną kartą pardavė areštuotą turtą, be to, nepateikė jokių įrodymų, netgi apytikslių skaičiavimų, pagrindžiančių 100 000 Lt nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimo aplinkybes, sprendė, kad atsakovo prašymas atmestinas. Teismas taip pat pažymėjo kad žemės vertė jau keletą metų Lietuvoje pastoviai kyla, todėl ši aplinkybė pripažintina visiems žinoma ir jos įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 1 p.), todėl draudimas atsakovui, kuris, kaip pats teigia, turi apie 200 žemės sklypų, disponuoti dviem žemės sklypais iki teisminio ginčo pabaigos tikrai nepadarys 100 000 Lt nuostolių.
Atsakovas P. G. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo patenkinti. Skunde nurodė, kad neteisingas teismo argumentas, jog atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dydžio. Byloje yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas užsiima žemės sklypų pirkimu-pardavimu, taip pat yra pateikti duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas. Remiantis šiais rašytiniais įrodymais galima paskaičiuoti kokius nuostolius atsakovas patirs negalėdamas parduoti areštuotų žemės sklypų. Be to, vertinant žemės sklypų kainą pagal teismui pateiktus vertinimo ataskaitos duomenis, ši suma (galimi atsakovo nuostoliai) turėtų būti 352 790 Lt. Teismas atmesdamas atsakovo prašymą pažeidė kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principą.
Atsiliepimas
Ieškovas H. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Ieškovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą gali būti įpareigojamas, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybei, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Atsakovas, prašydamas įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, turi pateikti įrodymus apie patiriamus ar preliminarius būsimus nuostolius. Teismas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo gali pareikalauti tuomet, kai ženklių nuostolių atsiradimas yra akivaizdus arba kai byloje yra pakankamai duomenų apie galimą tokių nuostolių atsiradimą.
Remdamasis CPK 147 straipsnio nuostata atsakovas P. G. prašė teismą įpareigoti ieškovą H. M. pateikti, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nuostolių atlyginimo užtikrinimą 100 000 Lt. Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi šį atsakovo prašymą atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, prašydamas įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, turi pateikti įrodymus apie patiriamus ar preliminarius būsimus nuostolius. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, t. y. reikia įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Atsakovas P. G. , prašydamas įpareigoti ieškovą H. M. užtikrinti atsakovo 100 000 Lt galimų nuostolių atlyginimą, nuostolius pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir byloje nėra duomenų, kad tokie ženklūs nuostoliai galimi ir akivaizdūs. Be to, Kauno apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi tenkindamas atsakovo P. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir siekdamas išvengti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos nuostolių taikymo, atsiradimo, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones būtent paties atsakovo nurodytam turtui – areštavo du atsakovui priklausančius žemės sklypus, uždraudžiant atsakovui sklypus bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti ar kitaip sutartimi apsunkinti, tačiau paliekant atsakovui juos saugoti ir naudotis.
Pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą apeliantas motyvuoja ir tuo, jog teismo taikytos procesinės priemonės šalių atžvilgiu pažeidžia proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principus. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą netenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą todėl, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, patiria ar ateityje patirs ženklius nuostolius ir teismo nutartimi buvo pakeistos pritaikytos laikinosios priemonės, tai yra areštuotas būtent paties atsakovo nurodytas jam priklausantis turtas. Pažymėtina, jog CPK 147 straipsnio pirmosios dalies nuostata įtvirtina teismo teisę, o ne pareigą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinti galimų ieškovo nuostolių atlygimą. Teismo atsisakymas tai padaryti negali būti siejamas su šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimu.
Atsakovas P. G. Apeliaciniam teismui pateikė paaiškinimus dėl ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą, tačiau tokio procesinio dokumento CPK nenumato. Todėl teisėjų kolegija minėtuose paaiškinimuose nurodytų argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog apelianto atskirajame skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.