Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad skundžiamas Sprendimas priimtas remiantis dviem argumentais: 1) VMI specialistų nuomone, vištų girdymo ir šėrimo technologines linijas vištidėse 2020 metais negalėjo sumontuoti vienas darbuotojas (moteris) be kitų pagalbos; 2) MB „Gėrybė“ veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes visi darbuotojai išsiųsti dirbti į Švediją, po darbuotojų išsiuntimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje. Teigia, kad tokie Sprendimo argumentai neatitinka faktinės situacijos, yra klaidingi.

Pareiškėjos manymu, Kauno apskrities VMI specialistai neturi reikiamos kompetencijos spręsti apie konkretaus asmens gebėjimą atlikti tam tikrus darbus. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų vištidėse montavimo darbai buvo atlikti, linijos yra veikiančios, užsakovas dėl darbų atlikimo pretenzijų nereiškė, nėra. Šią aplinkybę, pasak pareiškėjos, patvirtina tiek pateiktas 2020 m. spalio 15 d. darbų perdavimo – priėmimo aktas, tiek aplinkybė, jog Kauno VMI specialistams nuvykus į darbų atlikimo vietą vištų girdymo ir šėrimo technologinės linijos vištidėse faktiškai buvo rastos įrengtos ir tinkamai veikiančios. Taip pat nurodo, kad už šiuos darbus pareiškėja gavo 4 000 Eur pajamų, o tai yra pakankama suma, jog ji būtų laikoma atitinkančia reikalavimą, nustatytą Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 (toliau – Tvarkos aprašas) 8.4 punkte, jog darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudarytų ne mažiau nei 10 procentų visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti.

Pareiškėja pažymi, kad minimo Kauno apskrities VMI rašto turinys jai nėra žinomas, tačiau kartu su šiuo skundu pareiškėja pateikia Kauno apskrities VMI 2021 m. rugpjūčio 10 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (7.45) FR1042-2326, kurioje nėra konstatuota, jog vištų girdymo ir šėrimo technologines linijas vištidėse negalėjo sumontuoti vienas darbuotojas be kitų pagalbos. Atkreipia dėmesį, kad patikrinimo metu buvo nustatyta tik, kad nebuvo deklaruota pareiškėjos veiklos vykdymo vieta – biuras. Kitų pažeidimų nenustatyta.

Nesutikdama su antruoju Sprendimo argumentu, kad ji netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje, pareiškėja teigia, jog ji atsakovui pateikė sutartį, sudarytą 2019 m. rugsėjo 5 d. su UAB „Agrokonsultos grupė“, bei 2020 m. spalio 15 d. darbų perdavimo – priėmimo aktą, patvirtinančius faktą, jog ji nuolat vykdo ekonominę veiklą Lietuvoje, o taip pat išrašomų sąskaitų – faktūrų registrą, kuris patvirtina, jog ji gauna pajamas Lietuvoje ir jos sudaro daugiau nei 10 procentų bendrų pajamų.

Pareiškėja atkreipia dėmesį ir į tai, kad tarp jos ir Švedijos įmonės AB Hakantorp slakteri, paslaugų teikimo sutarties pagrindu yra susiklostę tęstiniai santykiai, dėl kurių pareiškėjo darbuotojai tam tikrais laikotarpiais yra komandiruojami darbui į Švediją. Komandiruotės laikotarpiai tiesiogiai priklauso nuo AB Hakantorp slakteri aptarnaujamų ūkininkų vištų auginimo planų. Pažymi, kad, teikdama papildomus dokumentus dar 2021 m. kovo 25 d. ji atsakovui nurodė, jog darbuotojai komandiruojami į Švediją 2-3 savaitėms per mėnesį. Darbuotojai keičiami. Likusį laiką jie dirba Lietuvoje. Tai reiškia, kad turint 6 darbuotojus, į vieną komandiruotę gali būti siunčiami trys ar keturi, o kiti lieka dirbti Lietuvoje, o į kitą komandiruotę – atvirkščiai. Taip pat pažymi, jog siunčiamų darbuotojų skaičius tiesiogiai priklauso nuo darbuotojų poreikio AB Hakantorp slakteri, todėl būna atvejų, kuomet visi darbuotojai yra siunčiami į komandiruotę, tačiau, grįžę iš komandiruotės, dvi – tris savaites jie tęsią darbo funkcijų atlikimą Lietuvoje. Taigi, jos veiklos specifika lemia tai, kad būna laikotarpių, kuomet darbai atliekami ir Lietuvoje, ir Švedijoje tuo pačiu metu, o taip pat būna ir laikotarpių, kuomet darbai atliekami tik Lietuvoje arba tik Švedijoje. Dėl nurodytų priežasčių, teikdama prašymą, ji neturėjo objektyvios galimybės nurodyti, kurie konkrečiai darbuotojai tęs veiklos vykdymą Lietuvoje, o juo labiau, nurodyti, kurie konkrečiai darbuotojai tęs veiklą Lietuvoje ateities perspektyvoje. Atitinkamai, pareiškėja pagrįstai tikėjosi, jog, atsižvelgiant į jos veiklos specifiką Lietuvoje (pagalbiniai darbai Lietuvos ūkiuose), sutarčių bei darbų priėmimo – perdavimo aktų pateikimas bus pakankamas konstatuoti, jog ji tęsia ekonominės veiklos vykdymą Lietuvoje.

Pareiškėja skunde pateikia darbuotojų vardus ir pavardes bei laikotarpius, kuriais jie darbo funkcijas atliko Lietuvoje. Teigia, kad jos darbuotojai nurodytais laikotarpiais dirbo įvairius pagalbinius darbus Lietuvoje pagal sutartį, sudarytą 2019 m. rugsėjo 5 d. su UAB „Agrokonsultos grupė“, kuri galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d. Be to, pagal civilinių paslaugų sutartį veiklą Lietuvoje nuolat vykdo ir pareiškėjos direktorius, bendradarbiaudamas bei teikdamas paslaugas UAB „Agrokonsultos grupė“, o taip pat nuolat vykdydamas naujų klientų bei partnerių paiešką. Taip pat pažymi, kad, jeigu pareiškėja nevykdytų ir netęstų veiklos Lietuvoje, Lietuvoje nebūtų gautos jokios pajamos, nebūtų sudarytos paslaugų sutartys su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis ir pan. Mano, kad vien šios aplinkybės įrodo tai, jog pareiškėja vykdo ir po darbuotojų komandiravimo tęsia ekonominę veiklą Lietuvoje.

Pareiškėja skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas tokiomis pačiomis aplinkybėmis veikiančiai kitai bendrovei išdavė A1 pažymėjimus. Todėl mano, kad palikus Sprendimą galioti, susiklostytų tokia teisinė situacija, kuomet tos pačios teisės normos identiškais atvejais būtų taikomos skirtingai, skirtingiems subjektams. Tokia situacija neabejotinai prieštarautų iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.

Paaiškina, jog pažymėjimų dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų (A1 pažymėjimų) išdavimo atvejus, sąlygas ir išdavimo tvarką nustato Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 5 punkte nustatytos sąlygos, kurioms esant asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje darbdaviui, paprastai vykdančiam savo veiklą Lietuvoje, ir kuris darbdavio siunčiamas į kitą Europos Sąjungos valstybę narę dirbti tam darbdaviui (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalis), išduodamas A1 pažymėjimas. Viena iš sąlygų yra tai, kad tokį asmenį siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje (Tvarkos aprašo 5.5 papunktis). Kriterijai nustatant, ar siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje yra įtvirtinti Tvarkos aprašo 7 punkte, t. y. atsižvelgiama į buveinės registracijos ir administracijos vietą (7.1 papunktis); administracijos darbuotojų skaičių ir vietą, kur dirba samdomi darbuotojai ir administracijos personalas (7.2 papunktis); sutartis, sudarytas vykdant ekonominę veiklą Lietuvoje ir užsienyje (7.3 papunktis); pajamas iš veiklos Lietuvoje ir užsienyje per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti (7.4 papunktis); ekonominės veiklos Lietuvoje trukmę per pastaruosius 12 mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti (įmonės, pradedančios veiklą Lietuvoje – visą veiklos vykdymo laikotarpį) (7.5 papunktis); ekonominę veiklą Lietuvoje po darbuotojų siuntimo dirbti (7.6 papunktis); kitus objektyvius kriterijus, atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį (7.7 papunktis).

Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad darbdavio veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, jei: iki darbuotojų siuntimo dirbti į Europos Sąjungos valstybę narę darbdavys Lietuvoje vykdė ekonominę veiklą trumpiau nei 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių (8.1 papunktis); po darbuotojų siuntimo dirbti darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje (8.2 papunktis); Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklą (8.3 papunktis); darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 procentų visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti. Ši nuostata nėra taikoma įmonėms, pradedančioms veiklą Lietuvoje (8.4 papunktis).

Nurodo, MB „Gėrybė“ 2021 m. sausio 27 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu išduoti A1 pažymėjimus apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą šiems į Švediją siunčiamiems įmonės darbuotojams: A. A., M. B., V. P., G. P., V. Š. ir Z. K. VSDFV Vilniaus skyrius, gavęs MB „Gėrybė“ prašymą išduoti A1 pažymėjimus, nustatė, kad buvo pateikti ne visi dokumentai, reikalingi taikytinos teisės nustatymui ir tai patvirtinančių pažymėjimų išdavimui, todėl 2021 m. vasario 2 d. raštu Nr. (12.5E) DV_S-8196 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo MB „Gėrybė“ kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti: 1) Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos Darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; 2) sutarčių, įrodančių įmonės vykdomą faktinę ekonominę veiklą Lietuvoje 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti į Švediją ir darbuotojų siuntimo dirbti į Švediją laikotarpiu, patvirtintas kopijas; 3) darbuotojų sąrašą, kurie dirba Lietuvoje, tęsdami įmonės ekonominę veiklą po darbuotojų išsiuntimo dirbti į Švediją, nurodant jų vardą, pavardę, pareigas ir sutartis, pagal kurias jie atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje; 4) išrašytų sąskaitų-faktūrų registro už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtintą kopiją, nurodant, kurios pajamos gautos iš veiklos Lietuvoje, o kurios – iš veiklos užsienyje. MB „Gėrybė“ 2021 m. vasario 26 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė Darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketą; 2019 m. rugsėjo 5 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį, sudarytą su UAB „Agrokonsultos grupė“; išrašomų sąskaitų-faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., o 2021 m. kovo 25 d. – 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. darbų perdavimo-priėmimo aktus.

Atkreipia teismo dėmesį, kad pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriui pateikė ne visus prašomus dokumentus – nebuvo pateiktas darbuotojų, kurie dirba Lietuvoje, tęsdami įmonės ekonominę veiklą po darbuotojų išsiuntimo dirbti į Švediją, sąrašas, nurodant likusių dirbti Lietuvoje darbuotojų vardus, pavardes, pareigas bei nurodant, pagal kokias įmonės pasirašytas sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbo funkcijas Lietuvoje. Todėl VSDFV Vilniaus skyriui kilo abejonių, ar pareiškėja vykdė ir vykdo faktinę ekonominę veiklą Lietuvoje. Atsakovas 2021 m. balandžio 2 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) su prašymu patikrinti MB „Gėrybė“ veiklą.

Nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs turimus ir MB „Gėrybė“ pateiktus duomenis, 2021 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. VTT_SP1-2766 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus MB „Gėrybė“ darbuotojams“ nusprendė neišduoti MB „Gėrybė“ 2021 m. sausio 27 d. prašyme nurodytiems darbuotojams A1 pažymėjimų. MB „Gėrybė“ apskundus šį VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą Fondo valdybai, Fondo valdyba 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (1.45E) I-9193 panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. VTT_SP1-2766, nes jis neatitiko administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų ir įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių priimti tinkamai pagrįstą sprendimą. VSDFV Vilniaus skyrius, atsižvelgęs į Fondo valdybos 2021 m. gruodžio 8 d. sprendime Nr. (1.45E) I-9193 nurodytus argumentus, priėmė pareiškėjo ginčijamą 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. VTT_SP1-3146 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus MB „Gėrybė“ darbuotojams“, kuriuo nusprendė neišduoti MB „Gėrybė“ 2021 m. sausio 27 d. prašyme nurodytiems darbuotojams A1 pažymėjimų, kadangi jų siuntimas dirbti į Švediją neatitinka Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies, Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, Sprendimo Nr. A2 ir Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimų, todėl siuntimo laikotarpiu nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės išimtį, t. y. siuntimo laikotarpiu jiems turi būti taikoma darbo vietos (šiuo atveju – Švedijos) socialinio draudimo teisės aktai.

Dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad kitai bendrovei, veikiančiai analogiškomis aplinkybėmis buvo išduoti A1 pažymėjimai, nurodo, kad toks palyginimas yra nekorektiškas, nes aplinkybės nėra visiškai identiškos ir sprendimas dėl A1 pažymėjimų išdavimo kitai bendrovei negali būti nagrinėjamas šios bylos kontekste.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog skunde pateikta informacija dėl darbuotojų darbo Lietuvoje yra nepilna, nes pareiškėja nepateikė visos VSDFV Vilniaus skyriaus prašomos informacijos, t. y. nenurodė, pagal kokias pasirašytas įmonės sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje, nes pagal pateiktų prašymų siunčiamo asmens anketose nurodytus laikotarpius visi 6 darbuotojai yra išsiųsti dirbti į Švediją.

Pažymėtina, kad siunčiamo asmens anketose pareiškėja deklaravo, jog visi jos darbuotojai yra siunčiami dirbti į Švediją laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad jos darbuotojai Švedijoje dirba 2-3 savaites per mėnesį, o likusias dienas – Lietuvoje, prieštarauja minėtose anketose nurodytai informacijai. Be to, pareiškėja atsakovui nepateikė jokių įrodymų, kokias sutartis vykdydami ir kokie konkretūs darbuotojai dirba Lietuvoje.