Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-10-04 · Administracinė byla Nr. eI2-3853-484/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-10-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-05-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-04
Bylos Nr.
eI2-3853-484/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01273-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Diana Butrimienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
mažosios bendrijos „Gėrybė”
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-3853-484/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01273-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Gėrybė” skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja mažoji bendrija „Gėrybė“ (toliau – ir MB „Gėrybė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV ar Fondo valdyba) 2022 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (1.45E) I-2049; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. VTT_SP1-3146; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti A1 pažymėjimus MB „Gėrybė“ darbuotojams.

Pareiškėja skunde nurodo, kad 2021 m. sausio 26 d. kreipėsi į VSDFV Užsienio išmokų skyrių su prašymu išduoti pažymas apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmenims, siunčiamiems dirbti į užsienio valstybę, kuriuo prašė išduoti A1 pažymėjimus 6 (šešiems) pareiškėjos darbuotojams. VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. vasario 2 d. raštu Nr. (12.1E) DV_S-8196 kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo. Pareiškėja, reaguodama į gautą paklausimą, 2021 m. vasario 26 d. ir 2021 m. kovo 25 d. kartu su prašymais pateikė prašomus dokumentus. VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus MB „Gėrybė“ darbuotojams“ Nr. VTT_SP1-2766. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu sprendimu, pateikė skundą, kuris VSDFV 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (1.45E) I-9193 buvo patenkintas. Tačiau VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. VTT_SP1-3146, pakartotinai atsisakė išduoti A1 pažymėjimus pareiškėjos darbuotojams. Pareiškėja apskundė šį sprendimą VSDFV, tačiau VSDFV 2022 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. (1.45E) I-2049 (toliau – Sprendimas) pareiškėjos skundo netenkino.

Paaiškina, kad skundžiamas Sprendimas priimtas remiantis dviem argumentais: 1) VMI specialistų nuomone, vištų girdymo ir šėrimo technologines linijas vištidėse 2020 metais negalėjo sumontuoti vienas darbuotojas (moteris) be kitų pagalbos; 2) MB „Gėrybė“ veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes visi darbuotojai išsiųsti dirbti į Švediją, po darbuotojų išsiuntimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje. Teigia, kad tokie Sprendimo argumentai neatitinka faktinės situacijos, yra klaidingi.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyrius, nustatydamas, ar MB „Gėrybė“ veikla Lietuvoje gali būti vertinama kaip didelė, nepagrįstai rėmėsi Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno apskrities VMI) 2021 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. (12.1E)K-14189 pateikta informacija, jog Kauno apskrities VMI specialistams nuvykus apžiūrėti sumontuotų vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų ir apklausus vištidžių savininkus, jie nurodė, jog šių linijų montavimo darbams atlikti samdė UAB „Agrokonsultos grupė“, o šie samdė MB „Gėrybė“, tačiau vištidžių savininkai negalėjo įvardinti asmenų, atlikusių montavimo darbus. VMI specialistai nustatė, jog MB „Gėrybė“ 2020 metais samdomų darbuotojų neturėjo ir pagal MB „Gėrybė“ vadovės paaiškinimą minėtus darbus, nereikalaujančius kvalifikacijos, atliko pati vadovė. VMI specialistų nuomone, vištų girdymo ir šėrimo technologines linijas vištidėse negalėjo sumontuoti vienas darbuotojas (moteris) be kitų pagalbos.

Pareiškėjos manymu, Kauno apskrities VMI specialistai neturi reikiamos kompetencijos spręsti apie konkretaus asmens gebėjimą atlikti tam tikrus darbus. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų vištidėse montavimo darbai buvo atlikti, linijos yra veikiančios, užsakovas dėl darbų atlikimo pretenzijų nereiškė, nėra. Šią aplinkybę, pasak pareiškėjos, patvirtina tiek pateiktas 2020 m. spalio 15 d. darbų perdavimo – priėmimo aktas, tiek aplinkybė, jog Kauno VMI specialistams nuvykus į darbų atlikimo vietą vištų girdymo ir šėrimo technologinės linijos vištidėse faktiškai buvo rastos įrengtos ir tinkamai veikiančios. Taip pat nurodo, kad už šiuos darbus pareiškėja gavo 4 000 Eur pajamų, o tai yra pakankama suma, jog ji būtų laikoma atitinkančia reikalavimą, nustatytą Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 (toliau – Tvarkos aprašas) 8.4 punkte, jog darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudarytų ne mažiau nei 10 procentų visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti.

Pareiškėja pažymi, kad minimo Kauno apskrities VMI rašto turinys jai nėra žinomas, tačiau kartu su šiuo skundu pareiškėja pateikia Kauno apskrities VMI 2021 m. rugpjūčio 10 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (7.45) FR1042-2326, kurioje nėra konstatuota, jog vištų girdymo ir šėrimo technologines linijas vištidėse negalėjo sumontuoti vienas darbuotojas be kitų pagalbos. Atkreipia dėmesį, kad patikrinimo metu buvo nustatyta tik, kad nebuvo deklaruota pareiškėjos veiklos vykdymo vieta – biuras. Kitų pažeidimų nenustatyta.

Nesutikdama su antruoju Sprendimo argumentu, kad ji netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje, pareiškėja teigia, jog ji atsakovui pateikė sutartį, sudarytą 2019 m. rugsėjo 5 d. su UAB „Agrokonsultos grupė“, bei 2020 m. spalio 15 d. darbų perdavimo – priėmimo aktą, patvirtinančius faktą, jog ji nuolat vykdo ekonominę veiklą Lietuvoje, o taip pat išrašomų sąskaitų – faktūrų registrą, kuris patvirtina, jog ji gauna pajamas Lietuvoje ir jos sudaro daugiau nei 10 procentų bendrų pajamų.

Pareiškėja atkreipia dėmesį ir į tai, kad tarp jos ir Švedijos įmonės AB Hakantorp slakteri, paslaugų teikimo sutarties pagrindu yra susiklostę tęstiniai santykiai, dėl kurių pareiškėjo darbuotojai tam tikrais laikotarpiais yra komandiruojami darbui į Švediją. Komandiruotės laikotarpiai tiesiogiai priklauso nuo AB Hakantorp slakteri aptarnaujamų ūkininkų vištų auginimo planų. Pažymi, kad, teikdama papildomus dokumentus dar 2021 m. kovo 25 d. ji atsakovui nurodė, jog darbuotojai komandiruojami į Švediją 2-3 savaitėms per mėnesį. Darbuotojai keičiami. Likusį laiką jie dirba Lietuvoje. Tai reiškia, kad turint 6 darbuotojus, į vieną komandiruotę gali būti siunčiami trys ar keturi, o kiti lieka dirbti Lietuvoje, o į kitą komandiruotę – atvirkščiai. Taip pat pažymi, jog siunčiamų darbuotojų skaičius tiesiogiai priklauso nuo darbuotojų poreikio AB Hakantorp slakteri, todėl būna atvejų, kuomet visi darbuotojai yra siunčiami į komandiruotę, tačiau, grįžę iš komandiruotės, dvi – tris savaites jie tęsią darbo funkcijų atlikimą Lietuvoje. Taigi, jos veiklos specifika lemia tai, kad būna laikotarpių, kuomet darbai atliekami ir Lietuvoje, ir Švedijoje tuo pačiu metu, o taip pat būna ir laikotarpių, kuomet darbai atliekami tik Lietuvoje arba tik Švedijoje. Dėl nurodytų priežasčių, teikdama prašymą, ji neturėjo objektyvios galimybės nurodyti, kurie konkrečiai darbuotojai tęs veiklos vykdymą Lietuvoje, o juo labiau, nurodyti, kurie konkrečiai darbuotojai tęs veiklą Lietuvoje ateities perspektyvoje. Atitinkamai, pareiškėja pagrįstai tikėjosi, jog, atsižvelgiant į jos veiklos specifiką Lietuvoje (pagalbiniai darbai Lietuvos ūkiuose), sutarčių bei darbų priėmimo – perdavimo aktų pateikimas bus pakankamas konstatuoti, jog ji tęsia ekonominės veiklos vykdymą Lietuvoje.

Pareiškėja skunde pateikia darbuotojų vardus ir pavardes bei laikotarpius, kuriais jie darbo funkcijas atliko Lietuvoje. Teigia, kad jos darbuotojai nurodytais laikotarpiais dirbo įvairius pagalbinius darbus Lietuvoje pagal sutartį, sudarytą 2019 m. rugsėjo 5 d. su UAB „Agrokonsultos grupė“, kuri galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d. Be to, pagal civilinių paslaugų sutartį veiklą Lietuvoje nuolat vykdo ir pareiškėjos direktorius, bendradarbiaudamas bei teikdamas paslaugas UAB „Agrokonsultos grupė“, o taip pat nuolat vykdydamas naujų klientų bei partnerių paiešką. Taip pat pažymi, kad, jeigu pareiškėja nevykdytų ir netęstų veiklos Lietuvoje, Lietuvoje nebūtų gautos jokios pajamos, nebūtų sudarytos paslaugų sutartys su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis ir pan. Mano, kad vien šios aplinkybės įrodo tai, jog pareiškėja vykdo ir po darbuotojų komandiravimo tęsia ekonominę veiklą Lietuvoje.

Pareiškėja skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas tokiomis pačiomis aplinkybėmis veikiančiai kitai bendrovei išdavė A1 pažymėjimus. Todėl mano, kad palikus Sprendimą galioti, susiklostytų tokia teisinė situacija, kuomet tos pačios teisės normos identiškais atvejais būtų taikomos skirtingai, skirtingiems subjektams. Tokia situacija neabejotinai prieštarautų iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime su skundu nesutinka.

Paaiškina, jog pažymėjimų dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų (A1 pažymėjimų) išdavimo atvejus, sąlygas ir išdavimo tvarką nustato Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 5 punkte nustatytos sąlygos, kurioms esant asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje darbdaviui, paprastai vykdančiam savo veiklą Lietuvoje, ir kuris darbdavio siunčiamas į kitą Europos Sąjungos valstybę narę dirbti tam darbdaviui (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalis), išduodamas A1 pažymėjimas. Viena iš sąlygų yra tai, kad tokį asmenį siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje (Tvarkos aprašo 5.5 papunktis). Kriterijai nustatant, ar siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje yra įtvirtinti Tvarkos aprašo 7 punkte, t. y. atsižvelgiama į buveinės registracijos ir administracijos vietą (7.1 papunktis); administracijos darbuotojų skaičių ir vietą, kur dirba samdomi darbuotojai ir administracijos personalas (7.2 papunktis); sutartis, sudarytas vykdant ekonominę veiklą Lietuvoje ir užsienyje (7.3 papunktis); pajamas iš veiklos Lietuvoje ir užsienyje per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti (7.4 papunktis); ekonominės veiklos Lietuvoje trukmę per pastaruosius 12 mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti (įmonės, pradedančios veiklą Lietuvoje – visą veiklos vykdymo laikotarpį) (7.5 papunktis); ekonominę veiklą Lietuvoje po darbuotojų siuntimo dirbti (7.6 papunktis); kitus objektyvius kriterijus, atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį (7.7 papunktis).

Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad darbdavio veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, jei: iki darbuotojų siuntimo dirbti į Europos Sąjungos valstybę narę darbdavys Lietuvoje vykdė ekonominę veiklą trumpiau nei 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių (8.1 papunktis); po darbuotojų siuntimo dirbti darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje (8.2 papunktis); Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklą (8.3 papunktis); darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 procentų visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti. Ši nuostata nėra taikoma įmonėms, pradedančioms veiklą Lietuvoje (8.4 papunktis).

Nurodo, MB „Gėrybė“ 2021 m. sausio 27 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu išduoti A1 pažymėjimus apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą šiems į Švediją siunčiamiems įmonės darbuotojams: A. A., M. B., V. P., G. P., V. Š. ir Z. K. VSDFV Vilniaus skyrius, gavęs MB „Gėrybė“ prašymą išduoti A1 pažymėjimus, nustatė, kad buvo pateikti ne visi dokumentai, reikalingi taikytinos teisės nustatymui ir tai patvirtinančių pažymėjimų išdavimui, todėl 2021 m. vasario 2 d. raštu Nr. (12.5E) DV_S-8196 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo MB „Gėrybė“ kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti: 1) Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos Darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; 2) sutarčių, įrodančių įmonės vykdomą faktinę ekonominę veiklą Lietuvoje 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti į Švediją ir darbuotojų siuntimo dirbti į Švediją laikotarpiu, patvirtintas kopijas; 3) darbuotojų sąrašą, kurie dirba Lietuvoje, tęsdami įmonės ekonominę veiklą po darbuotojų išsiuntimo dirbti į Švediją, nurodant jų vardą, pavardę, pareigas ir sutartis, pagal kurias jie atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje; 4) išrašytų sąskaitų-faktūrų registro už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtintą kopiją, nurodant, kurios pajamos gautos iš veiklos Lietuvoje, o kurios – iš veiklos užsienyje. MB „Gėrybė“ 2021 m. vasario 26 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė Darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketą; 2019 m. rugsėjo 5 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį, sudarytą su UAB „Agrokonsultos grupė“; išrašomų sąskaitų-faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., o 2021 m. kovo 25 d. – 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. darbų perdavimo-priėmimo aktus.

Atkreipia teismo dėmesį, kad pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriui pateikė ne visus prašomus dokumentus – nebuvo pateiktas darbuotojų, kurie dirba Lietuvoje, tęsdami įmonės ekonominę veiklą po darbuotojų išsiuntimo dirbti į Švediją, sąrašas, nurodant likusių dirbti Lietuvoje darbuotojų vardus, pavardes, pareigas bei nurodant, pagal kokias įmonės pasirašytas sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbo funkcijas Lietuvoje. Todėl VSDFV Vilniaus skyriui kilo abejonių, ar pareiškėja vykdė ir vykdo faktinę ekonominę veiklą Lietuvoje. Atsakovas 2021 m. balandžio 2 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) su prašymu patikrinti MB „Gėrybė“ veiklą.

Nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs turimus ir MB „Gėrybė“ pateiktus duomenis, 2021 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. VTT_SP1-2766 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus MB „Gėrybė“ darbuotojams“ nusprendė neišduoti MB „Gėrybė“ 2021 m. sausio 27 d. prašyme nurodytiems darbuotojams A1 pažymėjimų. MB „Gėrybė“ apskundus šį VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą Fondo valdybai, Fondo valdyba 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (1.45E) I-9193 panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. VTT_SP1-2766, nes jis neatitiko administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų ir įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių priimti tinkamai pagrįstą sprendimą. VSDFV Vilniaus skyrius, atsižvelgęs į Fondo valdybos 2021 m. gruodžio 8 d. sprendime Nr. (1.45E) I-9193 nurodytus argumentus, priėmė pareiškėjo ginčijamą 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. VTT_SP1-3146 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus MB „Gėrybė“ darbuotojams“, kuriuo nusprendė neišduoti MB „Gėrybė“ 2021 m. sausio 27 d. prašyme nurodytiems darbuotojams A1 pažymėjimų, kadangi jų siuntimas dirbti į Švediją neatitinka Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies, Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, Sprendimo Nr. A2 ir Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimų, todėl siuntimo laikotarpiu nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės išimtį, t. y. siuntimo laikotarpiu jiems turi būti taikoma darbo vietos (šiuo atveju – Švedijos) socialinio draudimo teisės aktai.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškina, kad nustatydamas, ar pareiškėjo MB „Gėrybė“ veikla Lietuvoje gali būti vertinama kaip didelė, VSDFV Vilniaus skyrius vertino: 1) Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenis, pagal kuriuos MB „Gėrybė“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre yra įregistruota 2015 m. spalio 28 d.; 2) Registro duomenis, kuriais remiantis pareiškėjo įmonėje 2020 metais įdarbintų darbuotojų nebuvo; 3) Registro duomenis, pagal kuriuos MB „Gėrybė“ 2021 m. sausio 8 d. buvo įdarbinti 6 darbuotojai ir pagal pareiškėjo 2021 m. sausio 27 d. pateikto prašymo išduoti A1 pažymėjimus siunčiamo asmens anketose nurodytus laikotarpius visi 2021 m. sausio 8 d. įmonėje įdarbinti 6 darbuotojai nuo 2021 m. sausio 8 d. yra išsiųsti dirbti į Švediją; 4) VDI Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. rašte Nr. SD-2-9066 pateiktą informaciją, kad atlikus patikrinimą įmonės buveinės adresu, duomenų, kad įmonė nurodytu adresu vykdo veiklą, negauta; 5) Kauno apskrities VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. (12.1E) K-14189 pateiktą informaciją, kad Kauno apskrities VMI specialistams nuvykus apžiūrėti sumontuotų vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų ir apklausus vištidžių savininkus, jie nurodė, kad šių linijų montavimo darbams atlikti jie samdė UAB „Agrokonsultos grupė“, o šie samdė MB „Gėrybė“, tačiau vištidžių savininkai negalėjo įvardinti asmenų, atlikusių montavimo darbus. VMI specialistai nustatė, kad MB „Gėrybė“ 2020 metais samdomų darbuotojų neturėjo ir pagal MB „Gėrybė“ vadovės paaiškinimą minėtus darbus, nereikalaujančius kvalifikacijos, atliko pati vadovė. VMI specialistų nuomone, vištų girdymo ir šėrimo technologines linijas vištidėse negalėjo sumontuoti vienas darbuotojas (moteris) be kitų pagalbos.

VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs turimus ir pareiškėjo MB „Gėrybė“ pateiktus duomenis nustatė, kad pareiškėjo veiklos dalis Lietuvoje negali būti pripažinta didele, kadangi visi įmonės darbuotojai išsiųsti dirbti į Švediją, ir po darbuotojų išsiuntimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje.

Nesutikdamas su skundo argumentais, kad pareiškėjos veiklos specifika lemia tai, jog būna laikotarpių, kai darbai atliekami Lietuvoje ir Švedijoje tuo pačiu metu, tačiau taip pat būna ir laikotarpių, kuomet darbai atliekami tik Lietuvoje arba tik Švedijoje, todėl teikdama VSDFV Vilniaus skyriui prašymą išduoti A1 pažymėjimus, neturėjo objektyvios galimybės nurodyti, kurie konkrečiai darbuotojai tęs veiklos vykdymą Lietuvoje, atsakovas atkreipia dėmesį, kad siunčiamo asmens anketose pareiškėja nurodė, jog visi 6 pareiškėjo darbuotojai yra siunčiami dirbti į Švediją laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Be to, pareiškėja pateikė ne visą VSDFV Vilniaus skyriaus prašomą informaciją – nebuvo pateiktas darbuotojų, kurie dirba Lietuvoje, tęsdami įmonės ekonominę veiklą po darbuotojų išsiuntimo dirbti į Švediją, sąrašas, nurodant likusių dirbti Lietuvoje darbuotojų vardus, pavardes ir pareigas, taip pat informacijos, pagal kokias įmonės pasirašytas sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje. Taigi, VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas ginčijamą 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą neišduoti A1 pažymėjimų MB „Gėrybė“ darbuotojams, vertino turimus bei pareiškėjo pateiktus duomenis, pagal kuriuos nustatė, kad MB „Gėrybė“ veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes visi pareiškėjo darbuotojai buvo išsiųsti dirbti į Švediją, ir po darbuotojų išsiuntimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje.

VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, pareiškėjos skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas ir Fondo valdybos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, priimti laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą VSDFV nurodo iš esmės tuos pačius nesutikimo su skundu argumentus, kaip ir atsakovas. Papildomai pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimą remdamasis jam pateiktais dokumentais ir informacija, o Fondo valdyba nagrinėjo sprendimo priėmimo pagrįstumą remdamasi VSDFV Vilniaus skyriaus pateikta informacija. Visi kiti paaiškinimai ir dokumentai, jeigu jie buvo pateikti po sprendimo priėmimo, gali būti vertinami tik pateikus naują prašymą dėl A1 pažymėjimo išdavimo.

Dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad kitai bendrovei, veikiančiai analogiškomis aplinkybėmis buvo išduoti A1 pažymėjimai, nurodo, kad toks palyginimas yra nekorektiškas, nes aplinkybės nėra visiškai identiškos ir sprendimas dėl A1 pažymėjimų išdavimo kitai bendrovei negali būti nagrinėjamas šios bylos kontekste.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog skunde pateikta informacija dėl darbuotojų darbo Lietuvoje yra nepilna, nes pareiškėja nepateikė visos VSDFV Vilniaus skyriaus prašomos informacijos, t. y. nenurodė, pagal kokias pasirašytas įmonės sutartis likę darbuotojai atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje, nes pagal pateiktų prašymų siunčiamo asmens anketose nurodytus laikotarpius visi 6 darbuotojai yra išsiųsti dirbti į Švediją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. VTT_SP1-3146 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus MB „Gėrybė“ darbuotojams“ ir VSDFV 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (1.45E) I-2049 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. VTT_SP1-3146“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja VSDFV Užsienio išmokų skyriui 2021 m. sausio 26 d. pateikė prašymą išduoti pažymą (-as)/pažymėjimą (-us) apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui (-ims), siunčiamam (-iems) dirbti į užsienio valstybę laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. dirbti į Švediją siunčiamiems įmonės darbuotojams: V. P., M. B., Z. K., V. Š., A. A. ir G. P. (toliau – Darbuotojai), prie prašymo pridėjo siunčiamų dirbti asmenų anketas, darbo sutartis, 2019 m. sausio 2 d. Paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su Švedijos įmone Hakantorp slakteri AB.

VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. vasario 2 d. Nr. (12.5E) DV_S-8196 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo MB „Gėrybė“ paprašė pareiškėjos pateikti papildomus dokumentus, reikalingus prašymo dėl A1 pažymėjimų išdavimo nagrinėjimui: 1) Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos Darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; 2) sutarčių, įrodančių įmonės vykdomą faktinę ekonominę veiklą Lietuvoje 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti į Švediją ir darbuotojų siuntimo dirbti į Švediją laikotarpiu, patvirtintas kopijas; 3) darbuotojų sąrašą, kurie dirba Lietuvoje, tęsdami įmonės ekonominę veiklą po darbuotojų išsiuntimo dirbti į Švediją, nurodant jų vardą, pavardę, pareigas ir sutartis, pagal kurias jie atlieka savo darbines funkcijas Lietuvoje; 4) išrašytų sąskaitų-faktūrų registro už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtintą kopiją, nurodant, kurios pajamos gautos iš veiklos Lietuvoje, o kurios – iš veiklos užsienyje.

MB „Gėrybė“ 2021 m. vasario 26 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė Darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketą; 2019 m. rugsėjo 5 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį, sudarytą su UAB „Agrokonsultos grupė“; išrašomų sąskaitų-faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., o 2021 m. kovo 25 d. pateikė 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. darbų perdavimo-priėmimo aktus.

Sprendžiant klausimą dėl A1 pažymėjimų išdavimo MB „Gėrybė“ darbuotojams, VSDFV Vilniaus skyriui kilo abejonių, ar pareiškėjas vykdė ir vykdo faktinę ekonominę veiklą Lietuvoje, todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. balandžio 2 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) su prašymu patikrinti MB „Gėrybė“ veiklą.

VMI 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. R-1774 informavo VSDFV Vilniaus skyrių, kad buvo priimtas sprendimas MB „Gėrybė“ atžvilgiu atlikti kontrolės veiksmus ir kad apie atliktų veiksmų rezultatus informuos Kauno apskrities VMI.

Kauno apskrities VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (12.1E) K-14189 informavo, kad Kauno apskrities VMI specialistams nuvykus apžiūrėti sumontuotų vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų ir apklausus vištidžių savininkus, jie nurodė, kad šių linijų montavimo darbams atlikti jie samdė UAB „Agrokonsultos grupė“, o šie samdė MB „Gėrybė“, tačiau vištidžių savininkai negalėjo įvardinti asmenų, atlikusių montavimo darbus. VMI specialistai nustatė, kad MB „Gėrybė“ 2020 metais samdomų darbuotojų neturėjo ir pagal MB „Gėrybė“ vadovės paaiškinimą minėtus darbus, nereikalaujančius kvalifikacijos, atliko pati vadovė. VMI specialistų nuomone, vištų girdymo ir šėrimo technologines linijas vištidėse negalėjo sumontuoti vienas darbuotojas (moteris) be kitų pagalbos, tačiau paneigiančių faktų nustatyti nepavyko.

VDI Kauno teritorinis skyrius 2021 m. gegužės 7 d. raštu Nr. SD-2-9066 informavo VSDFV Vilniaus skyrių, kad atlikus patikrinimą įmonės buveinės adresu, duomenų, kad įmonė nurodytu adresu vykdo veiklą, negauta. MB „Gėrybė“ vadovė pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad įmonė 2020 metais paslaugas teikė, taip pat kad visas paslaugas 2020 metais teikė pati įmonės vadovė.

VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. VTT_SP1-2766 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus MB „Gėrybė“ darbuotojams“ nusprendė neišduoti MB „Gėrybė“ 2021 m. sausio 27 d. prašyme nurodytiems darbuotojams A1 pažymėjimų.

MB „Gėrybė“ apskundė šį VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą Fondo valdybai. Fondo valdyba 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (1.45E) I-9193 panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. VTT_SP1-2766, nes jis neatitiko administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų ir įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių priimti tinkamai pagrįstą sprendimą.

VSDFV Vilniaus skyrius, vykdydamas Fondo valdybos 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (1.45E) I-9193, 2021 m. gruodžio 22 d. priėmė naują sprendimą Nr. VTT_SP1-3146 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus MB „Gėrybė“ darbuotojams“, kuriuo nusprendė neišduoti MB „Gėrybė“ 2021 m. sausio 27 d. prašyme nurodytiems darbuotojams A1 pažymėjimų.

Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. VTT_SP1-3146, pateikė skundą Fondo valdybai, kuri 2022 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. (1.45E) I-2049 MB „Gėrybė“ skundą atmetė, konstatuodama, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. VTT_SP1-3146 yra teisėtas ir pagrįstas.

Europos Sąjungoje migruojančių asmenų socialines garantijas užtikrina socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Vienas iš pagrindinių šiuose reglamentuose įtvirtintų socialinės apsaugos sistemų koordinavimo principų yra tai, kad asmuo draudžiamas socialiniu draudimu tik vienoje valstybėje narėje, taip išvengiama dvigubo socialinio draudimo įmokų mokėjimo dirbant skirtingose valstybėse narėse ir kartu garantuojama, kad asmuo būtų apdraustas socialiniu draudimu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004) ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau ­– Reglamentas (EB) Nr. 987/2009), Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 (toliau – Tvarkos aprašas; aktuali 2019 m. balandžio 3 d. redakcija), nustatantis pažymėjimų dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų (A1 pažymėjimų) išdavimo atvejus ir sąlygas, šių pažymėjimų išdavimo tvarką.

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdaviui, kuris joje paprastai vykdo savo veiklą, ir kurį tas darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę dirbti tam darbdaviui, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta tokio darbo trukmė neviršija 24 mėnesių ir jis nesiunčiamas pakeisti kito komandiruoto asmens.

Reglamento EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką, 14 straipsnyje nurodyta, kad taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, „asmuo, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdavio, kuris paprastai ten verčiasi savo veikla, vardu, ir kurį darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę“ apima asmenį, įdarbintą siekiant jį išsiųsti į kitą valstybę narę, jei atitinkamam asmeniui prieš pat jo darbo pagal darbo sutartį pradžią jau taikomi valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs jo darbdavys, teisės aktai (1 dalis); to paties straipsnio 2 dalis nustato, kad taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, žodžiai „kuris paprastai ten verčiasi savo veikla“ reiškia darbdavį, kuris valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs, paprastai vykdo didelę veiklos dalį, išskyrus vien tik vidaus valdymo veiklą, atsižvelgiant į visus kriterijus, apibūdinančius atitinkamos įmonės vykdomą veiklą. Atitinkami kriterijai turi atitikti kiekvieno darbdavio konkrečias savybes ir tikrąjį vykdomos veiklos pobūdį.

Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos 2009 m. birželio 12 d. sprendimu A2 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio dėl teisės aktų taikymo komandiruotiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, laikinai dirbantiems ne kompetentingoje šalyje, aiškinimo 1 punkte, aiškinant Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio turinį, reglamentuota, kad siekiant nustatyti, ar darbdavys paprastai vykdo didelę veiklos dalį valstybės narės, kurioje jis įsisteigęs, teritorijoje, kompetentinga įstaiga patikrina visus kriterijus, kuriais apibūdinama darbdavio vykdoma veikla, įskaitant įmonės apyvartą per atitinkamą laikotarpį kiekvienoje susijusioje narėje ir siunčiančiojoje valstybėje įgyvendinamų sutarčių skaičių.

Tvarkos aprašo 5 punkte nustatytos sąlygos, kurioms esant asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje darbdaviui, paprastai vykdančiam savo veiklą Lietuvoje, ir kuris darbdavio siunčiamas į kitą Europos Sąjungos valstybę narę dirbti tam darbdaviui (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalis), išduodamas A1 pažymėjimas. Viena iš tokių sąlygų yra tai, kad tokį asmenį siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje (Tvarkos aprašo 5.5 papunktis).

Kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant, ar siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje, yra įtvirtinti Tvarkos aprašo 7 punkte, t. y. atsižvelgiama į: 1) buveinės registracijos ir administracijos vietą (7.1 papunktis); 2) administracijos darbuotojų skaičių ir vietą, kur dirba samdomi darbuotojai ir administracijos personalas (7.2 papunktis); 3) sutartis, sudarytas vykdant ekonominę veiklą Lietuvoje ir užsienyje (7.3 papunktis); 4) pajamas iš veiklos Lietuvoje ir užsienyje per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti (7.4 papunktis); 5) ekonominės veiklos Lietuvoje trukmę per pastaruosius 12 mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti (įmonės, pradedančios veiklą Lietuvoje – visą veiklos vykdymo laikotarpį) (7.5 papunktis); 6) ekonominę veiklą Lietuvoje po darbuotojų siuntimo dirbti (7.6 papunktis); 7) kitus objektyvius kriterijus, atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį (7.7 papunktis).

Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad darbdavio veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, jei: 1) iki darbuotojų siuntimo dirbti į Europos Sąjungos valstybę narę darbdavys Lietuvoje vykdė ekonominę veiklą trumpiau nei 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių (8.1 papunktis); 2) po darbuotojų siuntimo dirbti darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje (8.2 papunktis); 3) Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklą (8.3 papunktis); 4) darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 procentų visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti. Ši nuostata nėra taikoma įmonėms, pradedančioms veiklą Lietuvoje (8.4 papunktis).

Aukščiau nurodytos Tvarkos aprašo nuostatos leidžia daryti išvadą, kad nustačius bent vieną Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta kriterijų, A1 pažymėjimas negali būti išduotas.

Tvarkos aprašo III.1 dalyje nustatyta A1 pažymėjimų išdavimo tvarka.

Tvarkos aprašo 25 punkte nustatyta, kad darbdavys, kreipdamasis dėl A1 pažymėjimo(-ų) apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui(-ims), siunčiamam(-iems) dirbti į užsienio valstybę, užpildo VSDFV direktoriaus nustatytos formos prašymą išduoti pažymą(-as)/pažymėjimą(-us) apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui(-ims), siunčiamam(-iems) dirbti į užsienio valstybę, užpildo VSDFV direktoriaus nustatytos formos prašymo išduoti pažymą(-as)/pažymėjimą(-us) apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui(-ims), siunčiamam(-iems) dirbti į užsienio valstybę, priedą dėl kiekvieno siunčiamo darbuotojo. Taip pat tame pačiame punkte išvardyti dokumentai, kurie pridedami su minėtu priedu (darbuotojo asmens dokumento patvirtintą kopiją (jei siunčiamas asmuo nėra Lietuvos Respublikos pilietis) (25.1 p.); darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketą, įmonė, nuolat (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) siunčianti darbuotojus dirbti į kitą valstybę narę, darbdavio užpildytą anketą pateikia kartą per metus arba paprašius (25.2 p.); dokumentus, įrodančius įmonės veiklą Lietuvoje ir užsienyje: bendradarbiavimo sutarties su priimančia įmone (kitu priimančiu asmeniu), darbo sutarčių su siunčiamais darbuotojais, sutarčių, sudarytų su fiziniais ar juridiniais asmenimis dėl veiklos vykdymo Lietuvoje ir užsienyje, patvirtintas kopijas, jei siunčianti įmonė nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja – dvylikos praėjusių mėnesių laikotarpio iki darbuotojų siuntimo išrašomų sąskaitų faktūrų registro patvirtintą išrašą (kopiją) (25.3 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą prašymą ir papildomus dokumentus nusprendė neišduoti A1 pažymėjimų pareiškėjos darbuotojams, nes jų siuntimas dirbti į Švediją neatitinka Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies, Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, Sprendimo Nr. A2 ir Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimų, todėl siuntimo laikotarpiu nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės išimtį, t. y. siuntimo laikotarpiu jiems turi būti taikoma darbo vietos (šiuo atveju – Švedijos) socialinio draudimo teisės aktai. Atsakovas ginčijamame sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjos veiklos dalis Lietuvoje negali būti pripažinta didele, kadangi visi įmonės darbuotojai išsiųsti dirbti į Švediją, ir po darbuotojų išsiuntimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje.

Kaip matyti iš skundžiamų sprendimų turinio, buvo vertinama pareiškėjos atitiktis Tvarkos aprašo 5 punktui, t. y., ar pareiškėja vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje. VSDFV Vilniaus skyrius, nustatydamas, ar MB „Gėrybė“ veikla Lietuvoje gali būti vertinama kaip didelė, vertino tai, kad: 1) Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenimis pareiškėja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. spalio 28 d.; 2) Registro duomenimis 2020 metais MB „Gėrybė“ įdarbintų darbuotojų nebuvo; 3) Registro duomenimis 2021 m. sausio 8 d. MB „Gėrybė“ įdarbinta 6 darbuotojai ir pagal pateikto prašymo siunčiamo asmens anketose nurodytus laikotarpius visi 6 darbuotojai yra išsiųsti dirbti į Švediją. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad taip pat buvo vertinama VDI Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. rašte Nr. SD-2-9066 ir Kauno apskrities VMI 2021 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. (12.1E)K-14189 pateikta informacija, gauta atlikus pareiškėjos veiklos patikrinimą.

Pareiškėja skunde tvirtina, kad ji tęsia veiklą Lietuvoje. Aplinkybę, kad ji negalėjo nurodyti, kurie konkrečiai darbuotojai tęs veiklos vykdymą Lietuvoje, pareiškėja motyvuoja vykdomos veiklos specifika, nurodydama, kad būna laikotarpių, kai darbai atliekami Lietuvoje ir Švedijoje tuo pačiu metu, tačiau taip pat būna ir laikotarpių, kuomet darbai atliekami tik Lietuvoje arba tik Švedijoje.

Pažymėtina, kad siunčiamo asmens anketose pareiškėja deklaravo, jog visi jos darbuotojai yra siunčiami dirbti į Švediją laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad jos darbuotojai Švedijoje dirba 2-3 savaites per mėnesį, o likusias dienas – Lietuvoje, prieštarauja minėtose anketose nurodytai informacijai. Be to, pareiškėja atsakovui nepateikė jokių įrodymų, kokias sutartis vykdydami ir kokie konkretūs darbuotojai dirba Lietuvoje.

Pareiškėjos atsakovui pateikti 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. darbų perdavimo-priėmimo aktai yra neinformatyvūs. 2020 m. gruodžio 28 d. darbų perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad vykdytojas perdavė užsakovui – Švedijos įmonei AB Hakantorp slakteri automatizavimo konsultacines paslaugas, biuro administravimo ir marketingo paslaugas, verslo administravimo ir konsultavimo paslaugas, tačiau nėra aišku, kur šios paslaugos buvo teikiamos, koks konkretus darbuotojas jas suteikė. Pagal 2020 m. spalio 15 d. pateiktą darbų perdavimo priėmimo aktą buvo perduoti paukščių fermoje vištų auginimui, esančioje (duomenys neskelbtini), atlikti technologinės įrangos montavimo darbai, kaip numatyta techniniame projekte. Pareiškėja tvirtina, kad šiuos darbus atliko direktorė. Toks pareiškėjos direktorės paaiškinimas užfiksuotas Kauno apskrities VMI atlikto patikrinimo metu. Teismo įsitikinimu, vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų montavimo darbai reikalauja specialių įgūdžių, pasirengimo. Darbų užsakovai negalėjo įvardinti, kas šiuos darbus atliko. Vien pareiškėjos direktorės paaiškinimų, kad ji atliko vištų girdymo ir šėrimo technologinių linijų montavimo darbus, nepakanka, jokie įrodymai, kad pareiškėjos direktorė turėjo tam gebėjimų ir žinių, nėra.

Pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, kad jos darbuotojai skunde nurodytais laikotarpiais dirbo įvairius pagalbinius darbus Lietuvoje pagal sutartį, sudarytą 2019 m. rugsėjo 5 d. su UAB „Agrokonsultos grupė“, kuri galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d., nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, yra abstraktaus pobūdžio.

Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji pateikė įrodymus apie gautas pajamas, pati savaime nepatvirtina, kad ji tęsia veiklą Lietuvoje. Atitinkamo pajamų dydžio gavimas tai tik vienas iš kriterijų pripažinti darbdavio veiklos Lietuvoje dalį didele (Tvarkos aprašo 8 p.).

Taigi, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjos pateiktus dokumentus ir atsakovo surinktus papildomus įrodymus, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad atsakovas, laikydamasis Tvarkos apraše nustatytos tvarkos tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos 2021 m. sausio 27 d. prašymą dėl A1 pažymėjimų išdavimo ir padarė pagrįstą išvadą, kad MB „Gėrybė“ veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes visi darbuotojai išsiųsti dirbti į Švediją, po darbuotojų išsiuntimo darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje. Atitinkamai VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai atsisakė išduoti A1 pažymėjimus prašyme išvardintiems pareiškėjos darbuotojams, nurodytu laikotarpiu išsiųstiems dirbti į Švediją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. VTT_SP1-3146 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus MB „Gėrybė“ darbuotojams“ ir VSDFV 2022 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. (1.45E) I-2049 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nėra teisinio pagrindo. Kadangi ginčijami sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl A1 formos pažymėjimų išdavimo Darbuotojams netenkintinas.

Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad kitai bendrovei, veiklą vykdančiai tomis pačiomis aplinkybėmis, buvo išduoti A1 pažymėjimai, nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi sprendimai dėl A1 pažymėjimų išdavimo priimami vertinant individualias su konkrečiu ūkio subjektu susijusias aplinkybes.

Dėl išlaidų atlyginimo

Pareiškėja prašo priteisti šioje byloje jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį į tokių išlaidų atlyginimą. Todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos mažosios bendrijos „Gėrybė“ skundą atmesti.

Pareiškėjos mažosios bendrijos „Gėrybė“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Diana ButrimienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė