- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-13
- Bylos Nr.
- 2S-1467-527/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- UAB „Baldai Jums“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Baldai Jums“ atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1490-217/2011 pagal pareiškėjos UAB „Baldai Jums“ skundą dėl 2011-04-12 antstolio Nikolajaus Alenino patvarkymo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Jonavos rajono apylinkės teisme 2011-04-27 buvo gautas pareiškėjos skundas (b. l. 1-2), kuriuo prašoma panaikinti antstolio 2011-04-12 patvarkymą Nr. V/TA -DU-332 vykdomojoje byloje Nr. 0165/11/00332 bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal antstolio 2011-04-12 patvarkymą Nr. V/TA-DU-332, kad nebūtų neteisėtai padarytos išskaitos iš D. G. darbo užmokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-04-29 nutartimi (b. l. 3-4) atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad CPK 633 str. nurodyta, kad išieškotojas ir skolininkas yra laikomi vykdymo proceso šalimis, o kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes – suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. CPK 510 str. įtvirtinta vykdymo proceso dalyvių teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja skunde nurodė, kad šių metų balandžio 15 d. gavo antstolio 2011-04-12 patvarkymą išieškoti iš D. G. darbo užmokesčio 13.379,07 Lt skolą pagal vykdomąjį dokumentą, kurį prašo panaikinti. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad yra įpareigota atstovauti skolininką D. G. vykdymo procese, pareiškėja šiuo atveju nėra laikoma vykdymo proceso šalimi ar proceso dalyviu ir pareiškėjo teisės, vadovaujantis CPK reikalavimais, negali būti ginamos ypatingosios teisenos tvarka. Šiuo atveju skundą dėl antstolio veiksmų gali pateikti skolininkė E. G. arba asmuo, iš kurio darbo užmokesčio yra vykdomas išieškojimas, t. y. skolininkės sutuoktinis D. G. Pažymėtina, kad kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK yra įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas, t. y. CPK 603 str. 1 d. nustatyta, kad kiti asmenys (t. y. asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviai) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Tokią pačią nuostatą savo praktikoje formuoja ir LAT (LAT 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-524/2005, 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008, 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008 ir kt.). Šiuo atveju ginčo teisenos tvarka į teismą gali kreiptis tik asmenys, kurių teisės yra pažeidžiamos, t. y. turintys tiesioginį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 str. 1 d.). Atsisakius skundą priimti, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu (b. l. 6-7) prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-04-29 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjos nuomone, atsisakymas priimti nagrinėti skundą yra neteisėtas. Teismo teiginys, kad pareiškėja nėra vykdymo proceso dalyvė, todėl neturi teisės skųstis ir prašyti bylą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka, yra neteisingas ir prieštarauja LAT formuojamai praktikai (LAT 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008). CPK 633 str. nustatyta, kad išieškotojas ir skolininkas yra laikomi vykdymo proceso šalimis, o kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (pvz. varžytynėse dalyvaujantys asmenys, įkaito davėjai ir pan., t. y. konkretaus vykdymo proceso veiksmo būtini dalyviai, kurių dalyvavimas atliekant vykdymo veiksmas gali būti nebūtinas, tačiau jie apie vykdymo veiksmo atlikimo laiką ir vietą privalo būti tinkamai informuoti),- suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Visi šie asmenys yra vykdymo proceso dalyviai, o CPK 510 str. yra įtvirtinta vykdymo proceso dalyvių teise paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Pagal šio straipsnio 1 dalį skundo objektas gali būti tik antstolio atliekami procesiniai veiksmai arba atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, ir šie skundai yra nagrinėjami ypatingąja teisena, tai reiškia, kad byla yra nedispozityvi, t. y. tokioje byloje teismas turi būti aktyvus (CPK 179 str. 2 d., 443 str. 8 d.). Vykdymo proceso dalyviai yra tiesioginiai ir netiesioginiai. Iš CPK LI skyriaus matyti, kad pareiškėja yra tiesioginė vykdymo proceso dalyvė, turinti teisę skųsti antstolio neteisėtus veiksmus. Jeigu įstatymas nustato asmeniui pareigas, tai tuo pačiu suteikia ir teises. CPK 443 str. 3 dalyje pasakyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla, ir nors pareiškėjos teises šioje byloje nėra pažeidžiamos, manytina, kad pareiškėja, vadovaudamasi LR įstatymais, turi teisę ir net privalo nevykdyti neteisėtų nurodymų, tame tarpe ir antstolio patvarkymų, kurie prieštarauja įstatymui. CPK 586 str. nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra vykdyti pateiktas vykdomasis dokumentas. Ten pat nurodyta, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Pagal CPK 733 str. antstolis išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio pradeda skolininko darbdaviui pateikdamas vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamu atveju antstolis ginčo patvarkymu įpareigoja pareiškėją pradėti išieškojimą iš D. G. darbo užmokesčio, pateikdamas E. G. vykdomojo rašto kopiją, kas, pareiškėjos nuomone, yra grubus CPK nustatytų vykdymo proceso normų pažeidimas. Pareiškėja mano, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio galima daryti tiktai antstoliui pateikus vykdomąjį dokumentą (CPK 733 str.). Antstoliui pateikus patvarkymą be vykdomojo dokumento (kito skolininko vykdomojo dokumento kopijos pateikimas, pareiškėjos nuomone, nėra vykdomasis dokumentas) atsiranda teisė ir pareiga apskųsti neteisėtą antstolio patvarkymą. Pažymėtina, kad dabartinė teismo nutartis verčia pareiškėją pažeidinėti įstatymą, t. y. neteisėtai daryti išskaitymus iš darbuotojo darbo užmokesčio, o pagal kitą antstolio patvarkymą be numerio pareiškėja privalo daryti išskaitymus vietoje vykdomajame dokumente nurodytų 13.379,07 Lt, kažkodėl tai 16.000 Lt. Pagal CPK 594 str. antstolio veiksmų teisėtumą kontroliuoja teismas, todėl manytina, kad teismas, gindamas viešąjį interesą, privalo pats imtis priemonių panaikinti neteisėtą patvarkymą, o ne leisti pareiškėjai jį vykdyti ir tuo pačiu leisti pažeidinėti įstatymus.
Atsiliepimas
Antstolis atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 19-20) prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 2 str. numatyta, jog civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (...). CPK 5 str. 1 d. numatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tokia pati teisminės gynybos taisyklė taikoma ir skundžiant antstolio procesinius veiksmus (LAT 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011). Kolegijos nuomone, pareiškėja nenurodė ir nepateikė įrodymų apie tai, kad ginčijamas antstolio patvarkymas pažeidžia būtent jos subjektines teises ir įstatymų saugomus interesus ar kad ji turi teisę atstovauti asmenis, kurie turi teisę skųsti antstolio veiksmus ypatingosios teisenos tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėja CPK 733 str. prasme privalo vykdyti vykdomuosius dokumentus, todėl negali būti suinteresuota vykdymo procese. Be to, pareiškėjai nėra suteikta teisė kontroliuoti antstolio procesinę veiklą (CPK 594 str.) ir spręsti, ar teismas tinkamai vykdo antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 6 str.). Kolegijos nuomone, pareiškėja neturi teisinio subjektiškumo ginčyti antstolio patvarkymo, kuris nepažeidžia jos teisių ar teisėtų interesų, ne tik remdamasi skundu dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo procedūrų teisiniu reglamentavimu, bet ir pareiškėjos tikrąja valia, siekiant pripažinti antstolio patvarkymą neteisėtu ir jį panaikinti. Skundo turinys suponuoja išvadą, kad pareiškėjos tikrasis tikslas yra ne apsaugoti ir ne atkurti, jos nuomone, pažeistą teisinę tvarką, o kvestionuoti ginčijamo antstolio atlikto vykdymo veiksmo rezultatą - antstolio patvarkymą, kurį ji prašo panaikinti. Nors pareiškėja ir teigia, kad jai yra svarbus ginčo rezultatas - antstolio patvarkymo panaikinimas - dėl kurio nevykdymo jai gali kilti procesinė atsakomybė (baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimas), kolegijos nuomone, CPK VI dalies nuostatų prasme ji negali būti laikoma suinteresuota įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis dokumentas, vykdymu arba nevykdymu (CPK 18 str., 733 str., 585 str. 1 d.). Teisinis suinteresuotumas antstolio patvarkymo panaikinimu reiškia pareiškėjos suinteresuotumą išvengti CPK numatytų pareigų vykdymo, tačiau nereiškia naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo vykdomojo dokumento vykdymo rezultatu, kaip tokiu, ypač nagrinėjamo pobūdžio vykdymo proceso objekto atžvilgiu. Tam tikras antstolio procesinis veiksmas, kuriuo asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas yra ne faktinis ar realus, o tik potencialus, nesuponuoja ir teisminės gynybos poreikio dėl tokio veiksmo apskundimo, t. y. tokio asmens teisinio suinteresuotumo CPK 5 str. prasme (LAT 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011). Nors tarp atliktų vykdymo veiksmų ir suinteresuoto asmens gali egzistuoti ryšys, tačiau šis ryšys nereiškia, kad asmuo yra visiškai laisvas naudotis procesinėmis priemonėmis. Jo laisvę būtent riboja „įstatymų nustatyta tvarka“ (CPK 5 str. 1 dalis), kuriai teisės subjektai turi paklusti. Šios bylos kontekste ,,įstatymų nustatyta tvarka“ reiškia CPK VI dalies nuostatas, kurios nustato kas, kokia tvarka ir kokiais atvejais gali apskųsti antstolio veiksmus ypatingąja teisena (CPK 442 str. 14p., 443 str. 1 d., 639 str. 6p., 643 str. 5p., 603 str.). Civilinį procesą LR teismuose, įskaitant ir antstolio veiksmų apskundimą, reglamentuoja CPK (CPK 1 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas, ar atitinkamas antstolio procesinis veiksmas gali būti skundžiamas teismui ir kada šia teise galima naudotis, turi vadovautis CPK VI dalies normomis. Jei ši normatyvinė tvarka būtų aiškinama ir taikoma priešingai, iškiltų grėsmė teisinės sistemos stabilumui ir teisinio saugumo principui. Sutikus su pareiškėjos pozicija dėl neribojamos laisvės ginčyti vykdymo veiksmus, kiltų grėsmė vykdymo proceso teisinio reguliavimo specifiškumui ir stabilumui: tokiu atveju tiek išieškotojas, tiek skolininkas niekada (skundo padavimo senaties ribose) nebūtų užtikrinti vykdymo nepertraukiamumu, nes visi subjektai, parodę netiesioginį ryšį su ginčijamais vykdymo veiksmais, galėtų juos kvestionuoti, pavyzdžiui, kredito įstaigos galėtų skųsti antstolio patvarkymus areštuoti lėšas jų banko sąskaitose, arešto mastą ir kt. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teisės į teisminę gynybą (tiksliau - dėl šio asmens teisės skųsti vykdymo veiksmus), kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste teisės normų nepažeidė, tinkamai išaiškino ir taikė CPK 5 str. 1 dalies nuostatas, tinkamai aiškino CPK V ir VI dalių (CPK 442 str. 14 p., 443 str. 1 d., 639 str. 6 p., 643 str. 5 p., 603 str.) turinį ir pagristai vadovavosi VI dalies nuostatomis, kaip specialiosiomis normomis, reglamentuojančiomis asmenų teisių gynimą vykdant sprendimą. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą CPK įtvirtinta kaip pažeistų ar ginčijamų asmens teisių ir įstatymo saugomų interesų gynimo garantija (CPK 5 str. 1 d.). Besikreipiantis į teismą asmuo, nenurodantis konkrečių subjektinių teisių ar teisėtų interesų, kuriuos būtina ginti, iš esmės nėra suinteresuotas asmuo CPK 5 str. 1 d. prasme. Skundas yra procesinis dokumentas, kurį pateikiantis asmuo teismo prašo priimti sprendimą, sukeliantį tam tikras teisines pasekmes. Šiuo atveju pareiškėjos skunde nebuvo nurodyta, kokias pasekmes jai sukuria skundžiamas antstolio patvarkymas, kaip ir kokias pareiškėjos teises jis pažeidžia. Pareiškėja turėjo ne tik konkretizuoti savo reikalavimų teismui prigimtį ir pobūdį bei nurodyti, kokios yra pažeistos jo subjektinės teisės ir įstatymų saugomi interesai, bet atitinkamai suformuluoti ir savo reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo nėra vykdymo proceso šalis ir neturi teisės susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, kol sprendimas nėra įvykdytas (CPK 10 str. 1 d., 639 str. 2 p., 643 str. 2 p., Antstolių įstatymo 37 str.), todėl nežino ir neturi teisės žinoti visų vykdymo proceso metu nustatytų aplinkybių ir vykdymo veiksmų, kuriuos jis skundžia, atlikimo pagrindų. Skundžiamas antstolio patvarkymas yra tik maža viso vykdymo proceso sudėtinė dalis, todėl suinteresuotas asmuo negali reikalauti panaikinti apskritai viso patvarkymo, neįrodęs, kad šis patvarkymas visa savo apimtimi pažeidžia būtent jo subjektines teises ar teisėtus interesus. Antstolio patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą (CPK 18 str.), atlikti išskaitas iš skolininko pajamų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą pareiškėjai nesukelia jokių tiesioginių padarinių, todėl toks skundžiamas antstolio veiksmas nesudaro teisinio pagrindo pareiškėjai jį skųsti teismui. Nei išieškotinos sumos dydis, nei iš kokių skolininko pajamų antstolis vykdo išieškojimą apskritai nėra susiję su kokiomis nors pareiškėjos subjektinėmis teisėmis ar įstatymų saugomais interesais. Pats patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą nepažeidžia jokių pareiškėjos subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų, todėl pareiškėjos negali būti skundžiamas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 1 str. 1 d., 2 str., 5 str. 1 d.). Net tuo atveju, jeigu kažkokia apimtimi skundžiamas patvarkymas ir galėtų realiai pažeisti pareiškėjos menamas subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, pareiškėja ne tik turėtų tai pagrįsti, bet ir tinkamai suformuluoti savo reikalavimą teismui, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja to nepadarė. Tai, kad kartu su patvarkymu pareiškėjai nebuvo pateiktas vykdomojo dokumento originalas, nesuteikia pareiškėjai teisės kvestionuoti ginčijamo antstolio patvarkymo turinio. Nors vykdomojo dokumento pateikimas yra susijęs su patvarkymu, tačiau yra visiškai atskiras vykdymo veiksmas (CPK 733 str. 1-2 d.). Pareiškėja savo skundu neprašė teismo įpareigoti antstolį pateikti jai vykdomojo dokumento originalo, todėl teismas, atsižvelgiant į skundo dalyką, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja negali skųsti ginčijamo patvarkymo.
Nagrinėjamu atveju būtent pirmosios instancijos teismas, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis, o ne pareiškėja, kontroliuoja antstolio procesinę veiklą (CPK 594 str. 1 d.). Tai, kad teismas atsisakė priimti suinteresuoto asmens skundą dėl antstolio veiksmų, nepagrindžia pareiškėjos teiginio, kad teismas neatlieka antstolio procesinės veiklos kontrolės. Teismas įgyvendina savo pareigą kontroliuoti antstolio veiksmus ir be skundų dėl antstolio veiksmų. Tai patvirtina CPK 594 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad antstolio procesinės kontrolės metu teisėjo nurodymai pašalinti vykdymo proceso pažeidimus antstoliui yra privalomi ir neskundžiami, nors 513 str. 2 d., kai priimama teismo nutartis antstolio veiksmų klausimu, tokia teisė yra numatyta. Apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis, teisėjas, spręsdamas klausimą dėl suinteresuoto asmens teisės skųsti antstolio patvarkymą, jau vykdo antstolio procesinės veiklos kontrolę. Net priėmęs sprendimą atsisakyti priimti suinteresuoto asmens skundą dėl antstolio veiksmų, teisėjas gali nurodyti antstoliui pašalinti vykdymo proceso pažeidimus, jeigu jis nuspręstų, kad tokie pažeidimai yra. Todėl teismo sprendimas atsisakyti priimti skundą dėl antstolių veiksmų negali būti sutapatinamas su tariamu antstolio procesinės veiklos kontrolės nevykdymu.
Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.