Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-152-334/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-22
Bylos Nr.
1-152-334/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Nukentėjusysis
L. D., N. P., I. P.
Kaltinamasis
B. P.
Advokatai
Arnoldas Šukaitis, Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-152-334/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55533-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.25.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 22 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Švitinienė,sekretoriaujant Vaidai Grigienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,nukentėjusiajai L. D.,jos atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui,nukentėjusiajai N. P.,nukentėjusiajam I. P.,vertėjai Danutei Šedienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ukrainietis, Rusijos Federacijos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, vedęs, senatvės pensininkas, turintis 2 gr. invalidumą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis B. P. 2015 m. spalio 6 d. apie 9.47 val., Panevėžyje, Klaipėdos-Savitiškio šviesoforu reguliuojamoje gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.11 ir 165 punktų reikalavimus – važiuodamas Klaipėdos gatve, įvažiavo į sankryžą, esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir susidūrė su skersine Savitiškio gatve jam iš dešinės pusės važiavusiu automobiliu „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu L. D., kuris į sankryžą įvažiavo esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Skoda Fabia“ vairuotojos L. D. sveikata, - jai nustatyta galvos kairio momens sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių paburkimu (gumbu), poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos kairiame juosmenyje, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje, kairio raktikaulio petinio galo išnirimas.

Kaltinamasis B. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-10-06, tikslaus laiko neatsimena, vairuodamas automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Klaipėdos gatve nuo miesto centro link prekybos centro „Babilonas“. Kartu važiavo žmona N. P., kuri sėdėjo galinėje keleivio sėdynėje, ir sūnus I. P., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Vairavo su akiniais, skirtais žiūrėjimui į tolį. Kai artėjo prie antrosios Klaipėdos-Savitiškio g. sankryžos, matė, kad sankryžoje neveikė šviesoforas. Sankryžoje norėjo važiuoti tiesiai. Važiavo kaire eismo juosta. Dešinėje eismo juostoje stovėjo krovininis automobilis. Klaipėdos gatve važiavo kiti automobiliai. Kai krovininis automobilis pajudėjo, aplenkė jį, įvažiavo į sankryžą, kitų automobilių nebuvo. Beveik pravažiavo sankryžą, susilygino su gatvės viduryje esančia saugos salele, prieš perėją sumažino greitį, kad galėtų sustabdyti, tačiau tuo metu į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Prieš susidūrimą to automobilio nematė. Susidūrimo metu jam iš rankų išmuštas automobilio vairas, vairuojamas automobilis apsisuko, atsitrenkė į šviesoforą ir kelio ženklą. Išlipo iš automobilio, atsistojo automobilio gale ir žiūrėjo, kuris automobilis atsitrenkė į jo automobilį, nes jokio stabdymo kelio nematė. Dešinėje kelio pusėje pamatė stovintį kitą automobilį, iš kurio ramiai išlipo moteris ir, vaikščiodama šaligatviu, kažkam skambino. Po smūgio jo automobilį kliudęs automobilis iš įvykio vietos nuvažiavo 30-40 metrų. Pėstieji jam sakė, kad prie šviesoforo dirbo elektrikas, kuris eismo įvykio metu nulenkė šviesoforo ir kelio ženklo stulpus. Maždaug po 15 minučių atvažiavo policija, korespondentai, greitoji pagalba, juos išvežė į ligoninę. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 50 metrų atstumu iki sankryžos matė, jog jam degė žalias šviesoforo signalas, nes dvi savaites po eismo įvykio jautėsi blogai. Kai 2015-12-17 buvo pareikštas galutinis įtarimas, dar jautėsi blogai. Eismo įvykis įvyko, nes sankryžoje neveikė šviesoforas. Vaizdo įraše matyti, kad iš vaizdo kameros pusės šviesoforas veikia, o ten, kur važiavo jis, šviesoforas neveikė. Pagal Kelių eismo taisykles, jei sankryžoje neveikia šviesoforas, pirmumas suteikiamas pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, todėl pirmumas turėjo būti suteiktas jam, nes jis važiavo pagrindiniu keliu. Įvykio metu turėjo galiojantį medicininį pažymėjimą, patvirtinantį, kad gali vairuoti automobilį. Negali tik vaikščioti. Specialiai pritaikytas automobilis nereikalingas. Nukentėjusiosios neatsiprašė, nes tai ji atsitrenkė į jo automobilį. Ieškinio nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodoma.

Nukentėjusioji L. D. parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. 2015-10-06 apie 9.00 val. automobiliu „Skoda Fabia“ važiavo Savitiškio gatve link Klaipėdos gatvės, į darbą prekybos centre „Babilonas“. Matomumas buvo geras, šviesu. Privažiuojant prie Klaipėdos-Savitiškio gatvių sankryžos, jai degė raudonas šviesoforo signalas, į kairę Klaipėdos gatvės pusę nežiūrėjo. Neatkreipė dėmesio, ar sankryža judėjo kiti automobiliai. Pėsčiųjų nebuvo. Kai sankryžą privažiavo, jai užsidegė žalias šviesoforo signalas. Prieš įvažiuojant į sankryžą, sustojusi nebuvo. Kitų transporto priemonių nebuvo. Krovininio autombilio nematė. Įvažiavo į sankryžą, važiavo ties antra eismo juosta, kai pamatė Klaipėdos gatve iš kairės pusės, degant raudonam šviesoforo signalui, atvažiuojantį automobilį „Renault Megane Scenic“. Kaltinamojo automobilis važiavo antra eismo juosta, buvo pravažiavęs pusę sankryžos. Bandydama išvengti susidūrimo, stabdė, suko į dešinę pusę, tačiau automobilis „Renault Megane Scenic“ trenkėsi į jos automobilio kairę pusę, nubloškė jos automobilį į dešinę Klaipėdos gatvės pusę, link Berčiūnų. Jos automobilis kelis kartus apsisuko. Nuo smūgio kelias minutes buvo be sąmonės, kadangi sprogo oro pagalvės, pradėjo nuo jų dusti, nesiorientavo. Išlipo iš automobilio. Kadangi važiavo į darbą, paskambino kolegei, paaiškino situaciją, buvo ištikta šoko, vaikščiojo gatvėje. Po kelių minučių atvažiavo policija ir greitoji pagalba, korespondentas. Kaltinamasis buvo su savo šeimos nariais. Su jais nebendravo. Kaltinamasis prie jos automobilio nebuvo priėjęs. Po eismo įvykio labai skaudėjo ranką, galvą, dilbį. Ją nuvežė į ligoninę. Ligoninėje, priėmimo skyriuje, buvo nuo 10.00 val. iki 17.00 val., statė lašelines, darė rentgeno nuotraukas. Išleido į namus tolimesniam stebėjimui, nes buvo aukštas kraujospūdis ir pulsas. Po trijų dienų nuvyko pas šeimos gydytoją, nes nebegalėjo valdyti kairės rankos. Iš karto nusiuntė į konsultacinę polikliniką, po to – į ligoninę, kur buvo padaryta rentgeno nuotrauka, nustatytas kairio raktikaulio petinio galo išnirimas, paskirtas gydymas, vaistai nuo skausmo, tepalai. Septynias savaites nešiojo įtvarą. Visur lydėjo artimieji, nes negalėjo valdyti rankos. Po 7 savaičių įtvaras nuimtas, padarytos rentgeno nuotraukos, paskirta reabilitacija. Po pirmos reabilitacijos ranką sunkiai valdė, nes ji tapo sustingusi, atrofavosi raumenys. Paskirta antra reabilitacija, po kurios rankos aktyvumas nepadidėjo. Padaryta neurografija, nustatyta 4-5 piršto ir rankos vidinės pusės nejautra. Su šia ranka iki šiol nieko negali pakelti, petį pastoviai skauda, petyje rastas skystis. Paskirtas magnetinis rezonansas dėl petyje esančio skysčio ištyrimo, ar jis nėra pūlingas, ar nėra sąnario uždegimo, ar nėra reikalinga atlikti operaciją. Prieš kelias dienas draudimo bendrovė pervedė 1000 Eur. Dėl šios išmokėtos sumos draudimo bendrovė paaiškinimų nepateikė. Dokumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovei pateikti su ieškiniu. Draudimo bendrovei nepateikti tik dokumentai dėl reabilitacijos. Anksčiau draudimo bendrovė atlygino žalą už automobilį, vaistus, įtvarą, gydymą, reabilitaciją. Iš viso draudimo bendrovė atlygino 1697,67 Eur turtinę žalą. Draudimo bendrovei nepateikė gydytojų išvados, nes gydymas tęsiamas toliau. Ieškinį neturtinei žalai atlyginti mažina 1000 Eur, tikslina civilinį ieškinį ir nurodo, kad teikia 4000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pareiškė ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė fizinį skausmą, nuo 2015-10-06 iki 2016-01-26 buvo nedarbinga, gydymas tęsiamas toliau. Traumatologų prognozės nėra geros, kadangi nekrinta temperatūra, rankoje yra skystis, ranka šalta, nejautri, negali jos pakelti. Kaire ranka buities darbų atlikti negali. Anksčiau jokių problemų su ranka neturėjo. Po eismo įvykio automobilio nevairavo. Atsirado baimės jausmas. Šiuo metu dirba tą patį darbą, kurį dirbo prieš eismo įvykį. Darbas susijęs su fizinėmis galimybėmis. Dirba pardavėja, reikia kilnoti prekes, todėl patiria nepatogumų. Dėl rankos atliekami tolimesni tyrimai.

Nukentėjusioji N. P. parodė, kad važiavo kartu su vyru B. P. ir sūnumi I. P.. Automobilį vairavo vyras. Sėdėjo automobilio gale, už vairuotojo. Važiavo ramiai, automobilių buvo mažai. Maždaug 50 m atstumu prieš jų automobilį, važiavo kitas automobilis. Daugiau į nieką neatkreipė dėmesio ir tikrai nieko nematė. Netikėtai žvilgtelėjo ir į jų automobilį atsitrenkė baltos spalvos automobilis. Pretenzijų vyrui neturi.

Nukentėjusysis I. P. parodė, kad eismo įvykis įvyko antroje Klaipėdos-Savitiškio gatvių sankryžoje. Važiavo pagrindine Klaipėdos gatve link PC „Babilonas“. Automobilį vairavo tėvas B. P.. Jis sėdėjo šalia keleivio vietoje, žiūrėjo tiesiai, mama sėdėjo automobilio gale, už vairuotojo. Klaipėdos gatve važiavo pirma eismo juosta, paskui tėtis persirikiavo į kitą juostą, kad galėtų važiuoti tiesiai. Buvo šviesu, matomumas geras. Tiksliai negali pasakyti, koks šviesoforo signalas degė. Iš tos pusės į šviesoforą švietė saulė, todėl atrodė, kad degė visi šviesoforo signalai. Prieš sankryžą iš dešinės pusės juos aplenkė baltos spalvos sunkvežimis. Greičio prieš sankryžą tėtis nesumažino, automobilio greitis buvo apie 45 km/val. Prieš sankryžą krovininis automobilis nestovėjo. Įvažiavus į Klaipėdos-Savitiškio gatvių sankryžą, matė, kad prieš sankryžą iš Savitiškio gatvės kitas automobilis pristabdė, vairuotoja apsidairė ir staiga pradėjo važiuoti, jis suriko: „Kur ji važiuoja?“ Tuo metu įvyko susidūrimas. Po eismo įvykio nukentėjusiąją greitosios pagalbos automobilis išvežė į ligoninę. Nukentėjusioji su tėvu apie įvykio aplinkybes nekalbėjo. Pretenzijų tėvui neturi.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio vietos plano matyti, kad automobilis „Skoda Fabia“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) rastas Klaipėdos g. priekiu į vakarų pusę, nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki Klaipėdos g. rytinio krašto 1 m, nuo tos pačios pusės galinio rato ašies iki rytinio Klaipėdos g. krašto 1,3 m. Nuo automobilio „Skoda Fabia“ galinių ratų ašies 10,3 m atstumu į rytinę pusę stovi automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Nuo automobilio „Renault Megane Scenic“ dešinės pusės priekinio rato ašies iki Klaipėdos g. rytinio krašto 7,6 m, nuo tos pačios pusės galinio rato ašies iki gatvės krašto 5,8 m. Nuo automobilio „Renault Megane Scenic“ kairės pusės galinio rato ašies iki Savitiškio g. vakarinio krašto ištisinės 7,6 m. Automobilio „Renault Megane Scenic“ slydimo žymės yra 10,1 m ilgio, jos prasideda 2,4 m atstumu nuo Klaipėdos g. rytinio krašto ištisinės ir 0,9 m atstumu nuo Savitiškio g. vakarinio krašto ištisinės. Ties automobilio „Renault Megane Scenic“ galine dalimi yra pabyrėjusių šukių plotas, kurio ilgis 5,1 m. (t. 1, b.l. 8-13)

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) deformuotas kairės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis, dešinės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis, dešinės pusės priekinis ratas, dešinės pusės galinis sparnas, dešinės pusės galinės durys, išdužę kairės ir dešinės pusės priekiniai žibintai. (t. 1, b.l. 14-18)

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „Skoda Fabia“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) deformuotas kairės pusės galinis sparnas, galinis bamperis, kairės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis, variklio dangtis, dešinės pusės priekinis sparnas, išdužę priekiniai kairės ir dešinės pusės priekiniai žibintai. (t. 1, b.l. 19-23)

Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo (duomenys neskelbtini), išduoto BTA Insurance Company, veikiančioje per SE Lietuvos filialą, matyti, kad automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė drausta, draudimas galioja iki 2016-04-20. (t. 1, b.l. 37)

Iš alkoholio vartojimo faktui nustatyti prietaisu Alcotest 6810 patikrinimo testo Nr. 6337 matyti, kad B. P. 2015 m. spalio 6 d. 11.32 val. buvo blaivus. (t. 1, b.l. 56)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1256/15(05) matyti, kad L. D. nustatyta galvos kairio momens sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių paburkimu (gumbu), poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos kairiame juosmenyje, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje, kairio raktikaulio petinio galo išnirimas, - sveikata sutrikdyta nesunkiai. (t. 1, b.l. 58-59)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1378/15(05) matyti, kad tyrimui pateiktuose N. P. medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimo požymių nėra užfiksuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. (t. 1, b.l. 61)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1380/15(05) matyti, kad tyrimui pateiktuose I. P. medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimo požymių nėra užfiksuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. (t. 1, b.l. 63)

Iš 2015-10-08 UAB „Eismo valdymo sistemos“ direktoriaus T. S. pateikto rašto matyti, kad šviesoforinės signalizacijos įrenginys ties Klaipėdos-Savitiškio gatvių sankryža Panevėžio mieste nėra įjungtas į Šviesoforinės signalizacijos įrenginių nuotolinio stebėjimo bei valdymo sistemą, todėl informacijos apie šviesoforų veikimą/neveikimą nurodytoje vietoje ir laiku neturi. UAB „Eismo valdymo sistemos“ specialistai šviesoforinės signalizacijos įrenginių gedimą ties Klaipėdos-Savitiškio gatvių sankryža užregistravo „Gedimų registravimo žurnale (F29/PR1) 10.56 val., gavę pranešimą iš Panevėžio miesto VPK budėtojų apie eismo įvykio metu sugadintą šviesoforą. (t. 1, b.l. 84)

Iš 2015-11-20 UAB „Eismo valdymo sistemos“ direktoriaus T. S. pateikto rašto matyti, kad 2015-10-06 eismo įvykio metu buvo sulaužytas šviesoforas su stovu. Dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo kreipsis į draudimo bendrovę ir civilinio ieškinio byloje nereikš. (t. 1, b.l. 86)

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad PC RYO apsaugos darbuotojas S. B. pateikė filmuotą medžiagą. (t. 1, b.l. 88)

Iš filmuotos medžiagos apžiūros protokolo matyti, kad pateiktoje filmuotoje medžiagoje yra įrašytas vienas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „2015.10.06 avarija“. Filmavimo data 2015-10-06 nuo 8:37:52 val. iki 8:51:24 val., vaizdo įrašo trukmė 13 min. 30 sek. Kamera filmuoja Savitiškio-Klaipėdos gatvių sankryžą, vaizdas fiksuojamas iš Savitiškio gatvės link Klaipėdos gatvės ir matosi tik Savitiškio gatvėje esančio šviesoforo veikimas. Filmuotoje medžiagoje pagal automobilių važiavimo srautą matyti, kad sankryžoje šviesoforas veikia abejose gatvėse, nes automobiliai, važiuojantys Klaipėdos gatve, sustoja prie sankryžos, kai Savitiškio gatvėje užsidega žalias šviesoforo signalas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, buvo užfiksuoti tik tie įvykiai, kurie yra reikšmingi nusikalstamos veikos tyrimui. 08:39:14 Savitiškio gatvėje užsidega žalias šviesoforo signalas, šia gatve pradeda važiuoti automobiliai, Klaipėdos gatve važiuojantis automobilis sustoja prie sankryžos. 08:40:28 Savitiškio gatvėje užsidega žalias šviesoforo signalas. 08:40:42 automobilis Skoda Fabia (užstoja baltas mikroautobusas) Savitiškio gatve įvažiuoja į sankryžą, šviesofore jam šviečia žalias signalas, 08:40:43 į sankryžą Klaipėdos gatve įvažiuoja automobilis Renault Megane Scenic, tuo metu Savitiškio gatvėje dega žalias šviesoforo signalas. 08:40:43 automobiliai Renault Megane Scenic ir Skoda Fabia susiduria, tuo metu Savitiškio gatvėje dega žalias šviesoforo signalas. 08:40:44 Savitiškio gatvėje žalias šviesoforo signalas pradėjo mirksėti. 08:40:49 Savitiškio gatvėje užsidega geltonas šviesoforo signalas. 08:40:49 automobiliai po susidūrimo sustoja. 08:40:51 Savitiškio gatvėje užsidega raudonas šviesoforo signalas. 08:40:53 Savitiškio gatvėje sumirksi geltonas šviesoforo signalas. 08:40:53 Savitiškio gatvėje šviesoforas išsijungia ir nebeveikia. (t. 1, b.l. 89-101)

Nors kaltinamasis B. P. savo kaltės nepripažino, parodė, kad, artėdamas prie Klaipėdos-Savitiškio g. sankryžos, matė, kad toje eismo juostoje, kuria jis važiavo, neveikė šviesoforas, todėl sankryžą kirto pagrindine gatve važiuodamas tiesiai, tačiau į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis, mano jog pati nukentėjusioji kalta, galimai viršijusi greitį, nes jis važiavo pagrindine gatve, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė, jog jam degė žalias šviesoforo signalas, galimai dėl to, kad dvi savaites po eismo įvykio jautėsi blogai, kai 2015-12-17 buvo pareikštas galutinis įtarimas, dar jautėsi blogai, tačiau šiuos kaltinamojo parodymus teismas atmeta kaip prieštaraujančius nukentėjusiosios L. D. parodymams, peržiūrėtai vaizdo medžiagai, filmuotos medžiagos apžiūros protokolui, UAB „Eismo valdymo sistemos“ raštui dėl šviesoforo veikimo ir kitai rašytinei bylos medžiagai. Teismas kaltinamojo parodymus, jo neprisipažinimą vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jog kaltinamasis šviesoforu reguliuojamą sankryžą kirto degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, dėl ko įvyko eismo įvykis, patvirtina nukentėjusiosios L. D. parodymai, rašytinė bylos medžiaga, teisme peržiūrėta vaizdo medžiaga. Nukentėjusiosios L. D. parodymai yra nuoseklūs, logiški, vieni kitiems neprieštaraujantys, ji tiek teismo posėdžio metu, tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad savo automobiliu važiavo Savitiškio gatve link Klaipėdos gatvės į darbą prekybos centre „Babilonas“. Privažiuojant prie Klaipėdos-Savitiškio gatvių sankryžos, jai degė raudonas šviesoforo signalas. Bebaigiant privažiuoti sankryžą, užsidegė žalias šviesoforo signalas. Įvažiavo į sankryžą, važiavo antra eismo juosta, kai pamatė Klaipėdos gatve iš kairės pusės, degant raudonam šviesoforo signalui, atvažiuojantį automobilį „Renault Megane Scenic“. Kaltinamojo automobilis važiavo antra eismo juosta, buvo pravažiavęs pusę sankryžos. Bandydama išvengti susidūrimo, stabdė, automobilį suko į dešinę pusę, tačiau automobilis „Renault Megane Scenic“ trenkėsi į jos automobilio kairę pusę, nubloškė jos automobilį į dešinę Klaipėdos gatvės pusę, link Berčiūnų. Išlipo iš automobilio. Po kelių minučių atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Ją išvežė į ligoninę. Tuo tarpu nukentėjusysis I. P. parodė, kad sėdėjo tėvo B. P. vairuojamo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, žiūrėjo tiesiai, tiksliai negali pasakyti, koks šviesoforo signalas degė. Iš tos pusės į šviesoforą švietė saulė, todėl atrodė, kad degė visi šviesoforo signalai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu I. P. taip pat parodė, kad atidžiai į šviesoforo signalą nežiūrėjo, atrodė, kad degė žalias šviesoforo signalas, tačiau dėl to gali klysti. Nukentėjusioji N. P. parodė, kad sėdėjo vyro B. P. vairuojamo automobilio gale, už vairuotojo. Kitų automobilių buvo mažai. Daugiau į nieką neatkreipė dėmesio. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu N. P. taip pat parodė, kad kadangi sėdėjo automobilio gale, aplink nesidairė ir kelio nestebėjo, nematė, koks šviesoforo signalas degė vyrui įvažiuojant į sankryžą. Taigi, kaip matyti iš nukentėjusiųjų I. P. ir N. P. parodymų tiek teismo posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, šie nukentėjusieji reikšmingų aplinkybių nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo kaltės turinio nustatymui nenurodė, todėl teismas remiasi nukentėjusiosios L. D. parodymais, kuriuos patvirtina vaizdo medžiaga. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą matyti, kad Savitiškio gatvėje užsidega žalias šviesoforo signalas. Automobilis Skoda Fabia Savitiškio gatve įvažiuoja į sankryžą, šviesofore jam šviečia žalias signalas, į sankryžą Klaipėdos gatve įvažiuoja automobilis Renault Megane Scenic, tuo metu Savitiškio gatvėje dega žalias šviesoforo sugnalas. Automobiliai Renault Megane Scenic ir Skoda Fabia susiduria. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad įvažiuojant į sankryžą automobiliui Renault Megane Scenic –jam degė raudonas šviesoforo signalas. Taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai, tai yra: kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir eismo įvykio vietos planas, iš kurio matyti, kad automobilis „Skoda Fabia“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) rastas Klaipėdos g. priekiu į vakarų pusę, nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki Klaipėdos g. rytinio krašto 1 m, nuo tos pačios pusės galinio rato ašies iki rytinio Klaipėdos g. krašto 1,3 m. Nuo automobilio „Skoda Fabia“ galinių ratų ašies 10,3 m atstumu į rytinę pusę stovi automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Nuo automobilio „Renault Megane Scenic“ dešinės pusės priekinio rato ašies iki Klaipėdos g. rytinio krašto 7,6 m, nuo tos pačios pusės galinio rato ašies iki gatvės krašto 5,8 m. Nuo automobilio „Renault Megane Scenic“ kairės pusės galinio rato ašies iki Savitiškio g. vakarinio krašto ištisinės 7,6 m. Automobilio „Renault Megane Scenic“ slydimo žymės yra 10,1 m ilgio, jos prasideda 2,4 m atstumu nuo Klaipėdos g. rytinio krašto ištisinės ir 0,9 m atstumu nuo Savitiškio g. vakarinio krašto ištisinės. Ties automobilio „Renault Megane Scenic“ galine dalimi yra pabyrėjusių šukių plotas, kurio ilgis 5,1 m (t. 1, b.l. 8-13); transporto priemonės techninės būklės patikrinimas ir apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) deformuotas kairės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis, dešinės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis, dešinės pusės priekinis ratas, dešinės pusės galinis sparnas, dešinės pusės galinės durys, išdužę kairės ir dešinės pusės priekiniai žibintai (t. 1, b.l. 14-18); transporto priemonės techninės būklės patikrinimas ir apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad automobilio „Skoda Fabia“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) deformuotas kairės pusės galinis sparnas, galinis bamperis, kairės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis, variklio dangtis, dešinės pusės priekinis sparnas, išdužę priekiniai kairės ir dešinės pusės priekiniai žibintai (t. 1, b.l. 19-23); 2015-10-08 UAB „Eismo valdymo sistemos“ direktoriaus T. S. pateiktas raštas, iš kurio matyti, kad šviesoforinės signalizacijos įrenginys ties Klaipėdos-Savitiškio gatvių sankryža Panevėžio mieste nėra įjungtas į Šviesoforinės signalizacijos įrenginių nuotolinio stebėjimo bei valdymo sistemą, todėl informacijos apie šviesoforų veikimą/neveikimą nurodytoje vietoje ir laiku neturi. UAB „Eismo valdymo sistemos“ specialistai šviesoforinės signalizacijos įrenginių gedimą ties Klaipėdos-Savitiškio gatvių sankryža užregistravo „Gedimų registravimo žurnale (F29/PR1) 10.56 val., gavę pranešimą iš Panevėžio miesto VPK budėtojų apie eismo įvykio metu sugadintą šviesoforą (t. 1, b.l. 84); filmuotos medžiagos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad filmavimo data 2015-10-06 nuo 8:37:52 val. iki 8:51:24 val. Kamera filmuoja Savitiškio-Klaipėdos gatvių sankryžą, vaizdas fiksuojamas iš Savitiškio gatvės link Klaipėdos gatvės ir matosi tik Savitiškio gatvėje esančio šviesoforo veikimas. 08:39:14 Savitiškio gatvėje užsidega žalias šviesoforo signalas, šia gatve pradeda važiuoti automobiliai, Klaipėdos gatve važiuojantis automobilis sustoja prie sankryžos. 08:40:28 Savitiškio gatvėje užsidega žalias šviesoforo signalas. 08:40:42 automobilis Škoda Fabia (užstoja baltas mikroautobusas) Savitiškio gatve įvažiuoja į sankryžą, šviesofore jam šviečia žalias signalas, 08:40:43 į sankryžą Klaipėdos gatve įvažiuoja automobilis Renault Megane Scenic, tuo metu Savitiškio gatvėje dega žalias šviesoforo signalas. 08:40:43 automobiliai Renault Megane Scenic ir Skoda Fabia susiduria, tuo metu Savitiškio gatvėje dega žalias šviesoforo signalas. 08:40:44 Savitiškio gatvėje žalias šviesoforo signalas pradėjo mirksėti. 08:40:49 Savitiškio gatvėje užsidega geltonas šviesoforo signalas. 08:40:49 automobiliai po susidūrimo sustoja. 08:40:51 Savitiškio gatvėje užsidega raudonas šviesoforo signalas. 08:40:53 Savitiškio gatvėje sumirksi geltonas šviesoforo signalas. 08:40:53 Savitiškio gatvėje šviesoforas išsijungia ir nebeveikia (t. 1, b.l. 89-101); specialisto išvada Nr. G 1256/15(05) dėl L. D. nesunkaus sveikatos sutrikdymo (t. 1, b.l. 58-59); specialisto išvados Nr. G 1378/15(05) ir Nr. G 1380/15(05), kad tyrimui pateiktuose I. P. ir N. P. medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimo požymių neužfiksuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. (t. 1, b.l. 61, 63); kita rašytinė bylos medžiaga (kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos planas, daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas ir kt.). Visi teisme ištirti įrodymai, tai yra, nukentėjusiosios L. D. parodymai, UAB „Eismo valdymo sistemos“ raštas, filmuota medžiaga ir jos apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga, laikytini tinkamais ir vertinami kaip kaltinamojo kaltės įrodymai, kurie atitinka vieni kitus ir bylos faktines aplinkybes ir jais netikėti teismas neturi pagrindo. Tai, kad Klaipėdos-Savitiško g. sankryžoje eismą reguliuojantis šviesoforas prieš eismo įvykį veikė tinkamai patvirtina byloje esanti medžiaga. Iš PC RYO apsaugos darbuotojo pateiktos filmuotos medžiagos (t. 1, b.l. 88), ją peržiūrėjus bei iš jos apžiūros protokolo (t. 1, b.l. 89-101) matyti, kad kelios sekundės prieš eismo įvykį eismas Klaipėdos-Savitiško g. sankryžoje buvo reguliuojamas šviesoforu, tai yra, pagal automobilių važiavimo srautą matyti, kad sankryžoje šviesoforas veikė abejose gatvėse, nes automobiliai, važiuojantys Klaipėdos gatve, sustoja prie sankryžos, kai Savitiškio gatvėje užsidega žalias šviesoforo signalas. Nors kaltinamasis parodė, kad po eismo įvykio jam pėstieji nurodė, kad prie šviesoforo dirbo elektrikas, kuris eismo įvykio metu nulenkė šviesoforo ir kelio ženklo stulpus, tačiau jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis tai nėra nustatyta, juolab, kad iš 2015-10-08 UAB „Eismo valdymo sistemos“ direktoriaus T. S. pateikto rašto (t. 1, b.l. 84) matyti, kad specialistai šviesoforinės signalizacijos įrenginių gedimą ties Klaipėdos-Savitiškio gatvių sankryža užregistravo „Gedimų registravimo žurnale“ (F29/PR1) 10.56 val., gavę pranešimą iš Panevėžio miesto VPK budėtojų apie eismo įvykio metu sugadintą šviesoforą. Teismas, išanalizavęs šiuos įrodymus ir juos sugretinęs tarpusavyje, daro išvadą, kad bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos-Savitiškio g. sankryžoje šviesoforas veikė tinkamai tiek prieš eismo įvykį, tiek eismo įvykio metu, o nebeveikė tik praėjus kelioms sekundėms po eismo įvykio.

Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma kaltinamojo kaltė neginčijamai įrodyta, teismo ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis B. P. 2015-10-06 apie 9.47 val. Panevėžyje, Klaipėdos-Savitiškio šviesoforu reguliuojamoje gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė KET 73.11 ir 165 p. reikalavimus – važiuodamas Klaipėdos g., įvažiavo į sankryžą, esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir susidūrė su skersine Savitiškio g. jam iš dešinės pusės važiavusiu automobiliu „Skoda Fabia“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu L. D., kuris į sankryžą įvažiavo esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Skoda Fabia“ vairuotojos L. D. sveikata, - jai nustatyta galvos kairio momens sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių paburkimu (gumbu), poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos kairiame juosmenyje, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje, kairio raktikaulio petinio galo išnirimas, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusioji L. D. pareiškė 5000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 153-155). Nurodė, jog dėl eismo įvykio patyrė stiprų šoką, dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą, emocinę depresiją, dėl ko kankina nemiga, nežinia ir nerimas dėl ateities, ženkliai pablogėjo sveikatos būklė, ilgą laiką negali dirbti, o ir pradėjusi dirbti, nebegalės dirbti pakankamai efektyviai ir tinkamai save realizuoti, kadangi darbas susijęs su fizine veikla, kuri po traumos tapo ribota. Teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti sumažino 1000 Eur iki 4000 Eur, nes dalį žalos 1000 Eur jai atlygino draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas. Nukentėjusiosios L. D. ieškinys dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 1000000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, šiuo atveju kaltinamasis. Draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas atlygino dalį neturtinės žalos – 1000 Eur, nurodydama, kad apskaičiuota ir išmokėta suma yra pakankama, adekvati patirtos traumos sunkumui bei potrauminėms pasekmėms ir atitinka teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos dydžius. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji L. D. sumažino ieškinį 1000 Eur, nurodydama, jog liko neatlyginta 4000 Eur, kurią prašo priteisti iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo ir kaltinamojo. Jog padaryta neturtinė žala nukentėjusiajai L. D., teismui abejonių nekyla. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados matyti, kad L. D. nustatyta galvos kairio momens sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių paburkimu (gumbu), poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos kairiame juosmenyje, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje, kairio raktikaulio petinio galo išnirimas, - sveikata sutrikdyta nesunkiai (t. 1, b.l. 58-59). Nukentėjusioji L. D. nurodė, jok patyrė fizinius skausmus, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jai paskirtas gydymas, vaistai nuo skausmo, tepalai, 7 savaites nešiojo įtvarą, negalėjo valdyti rankos. Po įtvaro nuėmimo paskirtos reabilitacijos. Su šia ranka iki šiol nieko negali pakelti, petį pastoviai skauda, nuo 2015-10-06 iki 2016-01-26 buvo nedarbinga, traumatologų prognozės nėra geros. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš epikrizės iš medicininių dokumentų (t. 2, b.l. 11) matyti, jog gydymo metu operacijų atlikta nebuvo, todėl judėjimo galimybės apribotos buvo nežymiai, reabilitacinis gydymas yra baigtas, pateikta rekomendacija – savarankiškai tęsti išmoktą gydomąją mankštą, nenešti sunkių daiktų, laikytis darbo ir poilsio režimo, saugios kasdieninės veiklos. Pažymėtina, jog L. D. skundžiasi padidėjusia temperatūra, rankoje kaupiasi skystis, iš magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo matyti, kad stebimi kairio peties sąnario degeneraciniai pakitimai, todėl pasekmės jai dar gali pasireikšti ir ateityje. Vadovaujantis teismų praktika, kai neturtinės žalos dydis analogiškose bylose priteisiamas minimalus – 580 Eur, vidutinis – 3000 Eur, maksimalus – iki 11500 Eur, laikytina, jog nukentėjusiajai L. D. draudimo bendrovės išmokėta suma 1000 Eur nėra pakankama, tačiau ir, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į kaltinamojo B. P. turtinę padėtį – kaltinamasis yra pensininkas, kaltę – padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai dvasinių ir moralinių išgyvenimų, todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai, prašoma priteisti suma 4000 Eur yra per didelė, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais mažintina 1000 Eur. Kadangi draudimo bendrovė su kaltininku yra saistoma sutartiniais ryšiais, todėl žala atlygintina sutartinių įsipareigojimų ribose pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma – 5000 Eur dėl neturtinės žalos padarymo. Kadangi draudimo bendrovė jau atlygino 1000 Eur, iš jos priteistina 3000 Eur. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis B. P. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie neatsargių nusikaltimų. Kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 1, b.l. 103), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (t. 1, b.l. 104), pagal gyvenamąją vietą iš aplinkinių gyventojų skundų bei raštiškų nusiskundimų jo atžvilgiu Panevėžio miesto PK Viešosios policijos skyriuje registruota nėra (t. 1, b.l. 106), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (t. 1, b.l. 108), senatvės pensininkas. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus bausmę- baudą. Vertinant aptariamos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo finansinę padėtį ir galimybes sumokėti baudą, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, baudos dydis kaltinamajam skirtinas mažesnis nei įstatyme nustatytas šios bausmės vidurkis.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė kaltinamajam B. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Tačiau teismas pažymi, jog pagal susiformavusią teismų praktiką ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad B. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau jo veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, sunkių padarinių kaltinamasis sukelti nesiekė, nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą. KET pažeidimus, dėl kurių kilo baudžiamaje įstatyme numatyti padariniai, B. P. padarė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis sistemingai pažeidinėja KET ar piktnaudžiauja jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Priešingai, iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad iki aptariamo įvykio padarymo kaltinamasis tik vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, kuris savo pobūdžiu nėra šiurkštus, juo pavojus kitų žmonių saugumui, gyvybei ar sveikatai nebuvo sukeltas. Šios aplinkybės rodo, kad B. P. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir kaltinamojo padaryti KET pažeidimai nėra jo ankstesnio, įstatymams ir visuotinai priimtoms elgesio normoms priešingo elgesio padarinys. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog atėmimas teisės vairuoti transporto priemones nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga ir adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė siekiant tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 1 str. 1 d. ir 41 str. 2 p., 4 p., todėl baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kaltinamajam B. P. neskirtina.

Panaikintinas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į B. P. priklausančias pinigines lėšas ir kilnojamus daiktus, o jų nesant – nekilnojamus daiktus (t. 2, b.l. 26-28).

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji L. D. turėjo išlaidų (450 Eur) jai atstovaujančio advokato pagalbai apmokėti dėl dokumento surašymo, patarimo, bylos nagrinėjimo teisme, kurias teisiamojo posėdžio metu advokatas prašė priteisti iš kaltinamojo. L. D. turėtos advokato pagalbos išlaidos turi būti apmokėtos. Nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti patvirtina į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai: serija LAT Nr. 809739, serija LAT Nr. 837917, serija LAT Nr. 837931, kurie yra originalūs, todėl teismui nekyla jokių abejonių dėl jų patikimumo ir todėl jie yra tinkamu įrodymu proceso išlaidoms pagrįsti. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, į priimtą sprendimą išnagrinėjus bylą, daro išvadą, kad L. D. turėtos išlaidos yra pagrįstos, prašoma priteisti suma yra racionali, atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, 450 Eur suma yra proporcinga ir adekvati advokato atliktam darbui, todėl priteistina iš kaltinamojo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo išieškotinos išlaidos teismo šaukimams – 5,80 Eur į valstybės pajamas.

Daiktai – automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas pas E. M. (t. 1, b.l. 38), grąžintinas savininkui B. P.;

- automobilis „Skoda Fabia“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) saugomas pas R. J. (t. 1, b.l. 39), grąžintinas savininkei L. D.;

- DVD-R laikmena su filmuota medžiaga, saugoma voke, esančiame bylos 1 tomo galiniame viršelyje, paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-308 str.,

nusprendžia:

B. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti baudą 25 MGL (941,50 Eur) dydžio.

Nukentėjusiosios L. D. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo L. D. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į B. P. priklausančias pinigines lėšas ir kilnojamus daiktus, o jų nesant – nekilnojamus daiktus.

Išieškoti iš B. P. 450 Eur nukentėjusiosios L. D. naudai advokato paslaugoms apmokėti.

Išieškoti iš B. P. 5,80 Eur proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Daiktus – automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą pas E. M., grąžinti savininkui B. P.;

- automobilį „Skoda Fabia“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) saugomą pas R. J., grąžinti savininkei L. D.;

- DVD-R laikmeną su filmuota medžiaga, saugomą voke, esančiame bylos 1 tomo galiniame viršelyje, palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Danutė Švitinienė