Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Girstupio policijos nuovados tyrėja surašė V. B. (toliau – pareiškėjas) administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis Kaune, (duomenys neskelbtini), laiko gyvūną - šunį, vardu „Dina", neturėdamas dalies kaimynų, tai yra 61-o buto gyventojų, su kuriais ribojasi butas siena, ir 59-to buto gyventojų, su kuriais butas ribojasi grindimis, raštiško sutikimo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. B. šiais veiksmais pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-11-05 d. sprendimu Nr. T595 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 26.7 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 4 dalyje.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 26P-691218-11 V. B. administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalyje bylą nutraukė, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

J. B. padavė Kauno miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. sausio 18 d. nutarimą ir nubausti V. B. už padarytą administracinės teisės pažeidimą.

Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad pažeidimą padarė neįgalus asmuo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, padarytas pažeidimas sunkių padarinių nesukėlė, šuo yra prižiūrimas, vakcinuotas, todėl V. B. skyrė nuobaudą - mažesnę nei sankcijoje už šį pažeidimą numatytos baudos vidurkis, netaikant gyvūno konfiskavimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 110 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimus; šio straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimus. Pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį numatyta atsakomybė už šio straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse numatytas veikas, padarytas asmens, bausto už šiose dalyse numatytus pažeidimus.

Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-11-05 sprendimu Nr. T-595, 26.7 punkte nustatyta, kad pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiame name galima tik gavus kaimynų, kurių butai ribojasi sienomis, lubomis, grindimis, raštišką sutikimą.

Pareiškėjas V. B. savo kaltę neigia ir nurodo, kad už Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 26.7 punkto pažeidimą jau buvo baustas ir antrą kartą už tą patį pažeidimą patrauktas administracinėn atsakomybėn neteisėtai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Pažymėtina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos duomenų visumos matyti, kad V. B. 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu baustas už tą patį Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 26.7 punkto pažeidimą, jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. 2011 m. sausio 5 d. dar kartą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-622 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr.T-595 redakcija) 26.7 punkto pažeidimą. ATPK 110 straipsnis yra blanketinė teisės norma nukreipianti į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-622 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių pažeidimus. Šių taisyklių 26.7 punktas numato, kad pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiame name galima tik gavus kaimynų, kurių butai ribojasi sienomis, lubomis ir grindimis, raštišką sutikimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį dėl veikos, už kurią jam jau yra skirta kompetentingo pareigūno administracinė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog minėtų taisyklių 26.7 punkte būtent numatyta, kad pradėti laikyti šunį ar katę reikalingas sutikimas, kadangi pareiškėjas jau buvo nubaustas už 26.7 punkto pažeidimą jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tą pačią veiką du ar daugiau kartų (negali antrą kartą pradėti laikyti tą patį šunį). Draudimas bausti asmenį du kartus už tą patį yra vienas iš visuotinai pripažįstamų teisės principų, todėl V. B. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 110 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo, Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. sausio 18 d. nutarimu, buvo nutraukta teisėtai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinės teisenos nutraukimas pareiškėjo atžvilgiu dėl ATPK 110 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo, neužkerta kelio, Institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, esant kitiems Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių pažeidimams, patraukti administracinėn atsakomybėn pažeidimą padariusį asmenį.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pilnutinai ir objektyviai išaiškintos bylos aplinkybes, netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos, todėl skundžiamas nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla V. B. atžvilgiu nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.